Žorž Sand
Žorž Sand pranc.George Sand (tikr. A. Diupen-Duinevan, 1804-1876) – prancūzų rašytoja, feministė.
Sentencijos
[keisti]Apie gyvenimą
[keisti]- Gyvenime yra du tikri džiaugsmai – mylėti ir būti mylimam.
- Gyvenimas užkrečiamas – kaip ir liga.
- Mes negalime išplėšti puslapio iš savo gyvenimo, bet mes galime įmesti visą knygą į ugnį.
Apie žmogų
[keisti]- Pats vertingiausias žmogus – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi.
- Vienišas žmogus tėra žmogaus šešėlis, o kas nemylimas, tas visur tarp visų vienišas.
- Žmogus, kurio jausmai truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti.
Kitos
[keisti]- Galima paaiškinti kitiems, kodėl tu ištekėjai už savo vyro, bet negalima įtikinti tuo savęs.
- Garbingumas miršta, kai jis parduodamas.
- Kitiems galima išaiškinti, kodėl išsirinkai tokį vyrą, bet sau – niekaip.
- Knyga visada man buvo patarėja, guodėja, iškalbi ir rami, ir aš nenorėjau išnaudoti visų jos vertybių – taupiau lemiamiems momentams.
- Meilė nieko nelaukia ir nepaiso, ir jeigu ji uždega dviejų jaunuolių kraują, tai jau reikia stebuklo, kad ji lauktų kitų pritarimo.
- Mergaites auklėjame kaip šventąsias, o paskui kergiame kaip kumelaites.
- Moteris negali pamilti žmogaus, kuris, jos nuomone, menkesnis už ją. Meilė be didžios pagarbos ir žavėjimosi – tik draugystė.
- … muzikos tikslas – sujaudinti sielą. Joks kitas menas taip subtiliai nesužadina žmogaus širdyje kilnių jausmų; joks kitas menas sielai neatveria gamtos grožio, pažinimo žavesio, tautų savitumo, jų audringų aistrų ir skausmingų kančių…
- Nerasi dviejų tapačių protų, ir niekada tas pats akstinas nepaveikia skirtingų protų vienodai.
- Prigimties pakeisti neįmanoma, galima tik pakreipti į gera kai kurias charakterio ypatybes, netgi trūkumus – čia slypi didžioji auklėjimo paslaptis ir didysis uždavinys.
- Prisipažinti klydus ir pakeisti tikėjimą visada yra pareigos dalykas, o klaidą neigti arba slėpti – atskalūnybė.
- Protingai apie meilę kalbantis vyras – nėra įsimylėjęs.
- Santūrumas mylint arba draugaujant būtų kvaila užgaida ir, be to, savimeilės aktas, užmušantis iš pradžių visus mūsų pačių, o paskui ir mylimo žmogaus jausmus.
- Saugok brangiausią širdies turtą – gerumą. Išmok duoti be dvejonių, prarasti be liūdesio, imti be godulio.
- Savo prigimties pakeisti negalima, galima tik pakreipti gerąja linkme tam tikras charakterio ypatybes, net trūkumus – čia ir glūdi didžioji auklėjimo paslaptis ir didysis uždavinys.
- Svarbiausia žinoti, ne už ką esi mylimas, o kaip mylimas. Laimingas tas, kuris gali būti mylimas bet kokiais sumetimais.
- Tėvynės ilgesys visus veikia vienodai: jis pakeičia atmintyje praeities vaizdus, juos idealizuoja; privalumų daugėja, o trūkumus laikas ir nuotolis sušvelnina, kol galop jie visai išdyla mūsų vaizduotėje.
- Va kur man tie genijai... Smagu skaityti jų biografijas, malonu pažiūrėti į juos, nulietus iš bronzos arba iškaltus iš marmuro, bet blogai turėti su jais reikalų. Jie yra pikti, užgaidūs, despotiški, tulžingi, įtarūs.
- Visi trokšta būti mylimi, tai pakelia žmogų jo paties akyse, bet mylėti reikia įvairiai: vienus be galo atlaidžiai, kitus – tik rūsčiai.
- Visų sunkiausiai pasaulyje pasiekiamas paprastumas; tai kraštutinė patyrimo riba ir paskutinė genijaus pastanga.