Anri Periušo
Anri Periušo (pranc.Henri Perruchot (1917–1967) – prancūzų rašytojas.
Sentencijos
[keisti]- Atsiminimas – tai tikrasis, nenykstantis gyvenimas; kas prasmego, išdilo, – tam nė nevertėjo gyventi, taigi to nė nebuvo.
- Didieji išbandymai parodo, ko verti tie, kurie juos patiria.
- Koks atilsis jų kūrėjams – jų darbas.
- Laimei irgi reikia turėti savotišką pašaukimą.
- Meilė – tai supratingumas, o moteriai meilė – dažnai ir susitapatinimas.
- Menas nepakenčia dalybų.
- Moteris yra didysis moters priešas.
- Mūsų gyvenimas – tai subtilios sąveikos tarp to, kas mes esame, ir to, kas mus ištinka, padarinys.
- Norint daugiau pasakyti, reikia mažiau kalbėti.
- Už savo pergales meno meistrai dažnai sumoka savo, kaip žmonių, pralaimėjimais.
- Žaizdos traukia muses, o šlovė yra lyg žaizda.
- Žmogus visada esti tokio amžiaus, kokia yra jo dvasia: senatvė prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti.
- Žmogus visada gali rinktis tarp ištižimo ir vyriškumo.