Lietuvių patarlės ir priežodžiai
Išvaizda
(Nukreipta iš Lietuvių liaudies patarlės)
A Ą B C Č D E Ę F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U V Z Ž
|
A
[keisti]- Abejodamas ir tvarto nepastatysi, ir kiaulės iš bulvių neišvarysi.
- Abejojantį ir višta nugali.
- Abejojo, kad bėdos turtus išnešiojo.
- Abejojo, kad vilkas kitų avis nešioja, o kai jo nunešė, tada patikėjo ir rėkti pradėjo.
- Abejonė supančioja, ryžtas išlaisvina.
- Abrakas[1] arkliui nesunkus.
- Abrakas[2] pas arklį neina.
- Abraką[3] pametęs, kepalo neieškok.
- Abraką[4] uždirbsi, kepalą pradirbsi.
- Abrako[5] arkliui pagailėsi, duonos neturėsi.
- Abraku[6] vaikų nepašersi, siūlu kailio neišpersi.
- Abu kaip vienas: ir riejasi, ir meluoja.
- Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs.
- Abu kaip vieno kelmo: čia tau matuoja, čia tau meluoja.
- Abu kopo[7] į lašinius, bet ne abiem teko.
- Abu kopo[8], tik vienas nukrito.
- Abu labu: ant sausos šakos pakartau, kad tik virvės negailėtau.
- Abu labu: ant vienos šakos pakark – neatsisvertų.
- Abu labu: Dievui nereikalingu, velniui nuostolingu.
- Abu labu dygiu: kaip dagys su usnim.
- Abu labu: gaila, kad vištos mažų nesulesė.
- Abu labu: gaila tik, kad mažų kiaulėms nesupenėjo.
- Abu labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą prarytų.
- Abu labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą vandens šaukšte paskandytų.
- Abu labu tokiu, kotas į kotą.
- Abu labu tokiu – toks jojamas, toks važiuojamas.
- Abu vieną mergą kopinėjo, bet ne abiem seilės varvėjo.
- Abudu iš vieno puodo valgė augdami, o kai užaugo, skyrėsi keikdami.
- Ačiū už aguonas, bet aš norėčiau duonos.
- Adata visą svietą[9] užado.
- Aimanuosi, kai duonos nustosi.
- Aiškiai kalba, tamsiai galvoja.
- Aitvaras neatneš, kol savo neturėsi.
- Aitvaras neneštų, kad pautienės nemėgtų.
- Aitvaras visiems darbštiesiems turtus neša.
- Aitvaro atneštas turtas dažnai ašarom pavirsta.
- Aitvaro nešiotas – ne rėčiu sijotas.
- Aitvaru pakilo, vabalu nutūpė.
- Aitvaru skrido, kai mergas išvydo.
- Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau.
- Akėčiomis laukų nepravažinėsi – duonos neturėsi.
- Akėčių pas jį nematau, tai ir duonos neradau.
- Akėti nemėgino, o į lašinius įsismagino.
- Akimis meilės neįgysi.
- Akis už akį, dantis už dantį.
- Akių daug mato, širdžių maža teužjaučia.
- Akių neatvėrei, atversi kišenę.
- Akių pasiklausk ir atrasi.
- Akys – baisininkės, rankos – darbininkės.
- Akys – dvi, kelių – šimtai.
- Akys yra sielos veidrodis.
- Akys juokiasi, širdis verkia.
- Akys kaip pelėdos, kai kermošiun[10] rėdos[11].
- Akys kaip šakės, nosis kaip tošis, dantys kaip vargonai.
- Akys marios, gerklė – pekla[12].
- Akys mato, bet dantys dar nepriprato.
- Akys nori, širdis nepriima.
- Akys pamatys, rankos padarys.
- Akys plačios kaip Žarėnų ganyklos.
- Akys prie Dievo, mintys prie velnio.
- Akys toli mato, protas dar toliau.
- Akyse bučiuoja, už akių burnoja.
- Akyse giria, už akių spiria.
- Akyse – kaip šilkas, už akių – kaip vilkas.
- Akyse – lapė, už akių – šernas.
- Akyse – laputė, už akių – vilkas.
- Akyse – motina, už akių – ragana.
- Aklam kelio neparodysi.
- Aklas aklą netoli tenuves.
- Aklas badas duonai esant.
- Aklas būdamas, kitam kelio neparodysi.
- Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa.
- Aklas kaip višta.
- Aklas lazdos, alkanas duonos ieško.
- Aklas vištai grūdą rodo.
- Aklą ir šiaudas paklupdo.
- Akmens plaukti neišmokysi, kvailo neišgydysi.
- Akmuo ir be šaknų auga.
- Akmuo kantrus, o žmogus – dar kantresnis.
- Akmuo – ne molis, vilkas avinui – ne brolis.
- Akmuo nesėjamas dygsta, nelaimė nekviečiama atvyksta.
- Akmuo stabutis, vanduo neramutis.
- Ale[13] durnių[14], pridygo, kaip grybų po lietaus.
- Alkana varna ir vanagą puola.
- Alkanam duona kaip su medum.
- Alkanam sausa duona už medų skanesnė.
- Alkis – geriausias mokytojas.
- Alpsta, kaip merga berną pamilusį, su kita besibučiuojant išvydusi.
- Alus – kaip velnias raguotas.
- Amatas duonos neprašo, pečių nelaužo.
- Amatą mokėdamas, duonos nemaldausi.
- Amerikoj nieks pinigais nešiks.
- Amžiną bėdą velnias išgalvojo, amžiną laimę žmogus išsvajojo.
- Amžiną namą tik giltinė pastato.
- Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
- Amžius stipruolį kupron suvaro, o gudruolį vaiku padaro.
- Amžius veidą išaria ir be noragų.
- Angelas apleis, velnias ateis – vienas nebūsi.
- Angelo balselis, raganos širdelė.
- Anyta – ne motinėlė, kad ir gegute kukuosi – nepasigailės.
- Anyta – velnio pramanyta.
- Anytos raganos, bet ir marčios – ne angelai.
- Anytos žodžiai skaudesni už motinos rykštę.
- Anksti kelsi, vėlai gulsi, gyvenime neprapulsi.
- Ankstyvas darbas – trigubas vaisius.
- Ankstyvas darbas vaisius didina.
- Ankšti namai, bet savi.
- Ant akmens pasėsi – ant lentos kepsi.
- Ant arielkos[15] pirmutinis, tai į darbą paskutinis.
- Ant arklio jojo, arklio ieškojo (sakoma, kai žmogus turi daiktą po ranka ir jo dar ieško).
- Ant arklio jojo – arklio ieškojo, žmonių klausinėjo, o ką sakė – negirdėjo.
- Ant aruodo ir kiaulė gaspadinė[16].
- Ant gero žiedo ir bitė sėda.
- Ant jaunos karvės auga pinigai.
- Ant kito pamato ir blusą, o ant savęs nė jaučio nemato.
- Ant kvepiančios gėlės ir bitelė tūpia.
- Ant liežuvio galo meilė, širdy – seilė.
- Ant moters liežuvio septyni velniai sėdi.
- Ant savo kiemo šuva ir vilko nebijo.
- Ant seno kailio reikia naujo botago.
- Ant stogo kožnas[17] mandras subinę rodyti.
- Ant svetimo arklio toli nenujosi.
- Ant to šnapso[18] visi knapso.
- Ant visų žiedų bitė tupia, bet ne iš visų medų ima.
- Ant visų žolynų bitelės leidžias, bet ne nuo visų medų ima.
- Anties plerpėjimas, o ne vyro šneka.
- Apetitas atsiranda bevalgant.
- Apkalbėjo ragana velnią, kad jis vaikšto be kelnių.
- Apmąstyk viską, ką sakai, bet nesakyk visko, ką mąstai.
- Aprenk kuolą, ir tas bus gražus.
- Aprėdytas[19] ir kelmas kitaip atrodo.
- Apsidžiaugė bitėmis širšių lizdą radęs.
- Apsidžiaugė, lyg su aitvaru būtų susidraugavęs.
- Apsimoka kaip arkliui šiaudai.
- Apsiprato akys, apsipras ir širdis.
- Apsišikti lig ausų.
- Apsišlavė kaip nauja šluota.
- Apsivedė negalvodamas, pagyvens raudodamas.
- Apsivesi dėl pinigų – būsi tėvas svetimų vaikų.
- Apsivesi su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi.
- Apsivesi su pinigais – būsi su ragais.
- Apspito kaip bitės.
- Ar bitė uodegon įgėlė?
- Ar bitės, ar avys.
- Ar daug gaidys vištos bijo – tiek ir aš tavęs.
- Ar ilgam šuniui dešra po kaklu?
- Ar išmano kiaulė pipirus – mislija[20], kad žirniai.
- Ar išmokysi akmenį prieš vandenį plaukti.
- Ar taip dėsi asilui kepurę, ar kitaip – vis tiek ausys matyti.
- Ar valdžia nepatinka, ar pinigai negražūs.
- Ar vyras mirė, ar saga iš kelnių ištrūko.
- Ar žodį sakai, ar žirnius beri į sieną, tai jam tas pats.
- Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės.
- Arkliams avižos brangesnės už auksą.
- Arklio, kuris veža, botagu nepliek.
- Arklio nešėręs, toli nevažiuosi.
- Arklio nugara javai dera.
- Arklio saugokis iš užpakalio, karvės – iš priekio, o pikto žmogaus – iš visų pusių.
- Arkliui koją kausto, o varlė savo atkiša.
- Arklius išvogus rakina tvartą.
- Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę[21].
- Arklį gavęs, gaidžio negeisk.
- Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
- Arklį pažinsi kelionėj, o draugą – bėdoj.
- Arklį stačias šersi – gulomis važiuosi, gulomis šersi – stačias važiuosi.
- Arklys ant keturių kojų suklumpa, o žmogus su vienu liežuviu nesuklups!
- Arklys ir keturiomis kojomis suklumpa.
- Arklys neėdęs žagrės netrauks.
- Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti.
- Arklys suklumpa ir keturiomis kojomis, o žmogus dviem nesuklups!
- Arti pragaro gyvendamas ir velnią turi į krūmus vadinti.
- Artimas draugas už tolimą giminę geresnis.
- Artojas be botago – kaip šuva be uodegos.
- Asilo galvą beturėdamas, bet gražiai bekalbėdamas, visiems patiksi ir dargi protingu liksi.
- Aš jam su duona, ans[22] man su akmeniu sveidė, – ar ne bjaurybė?
- Aš mergytę myliu, bet kai vesti – tyliu.
- Aš ponas, tu ponas, kas gi mūsų terbas[23] neš?
- Aš tavęs tiek bijau, kiek pernykščio sniego.
- Atbėgo, kaip aitvarą pasižabojęs.
- Ateik, belaukiamas, išeik, bemylimas.
- Ateina diena, atsineša ir savo darbą.
- Ateis laikas, bus ir vaikas.
- Ateitis – rūkuose, praeitis – varguose.
- Atėjo vyras kaip vilkas, jei su žmona – tai bus kaip šilkas.
- Atėmė kaip ragana nuo karvių pieną.
- Atiduok pačią dėdei, o pats pas meilę eik.
- Atitiko kirvis kotą.
- Atgalia ranka tik ragana žegnojas.
- Atgausi iš arklio avižas.
- Atlaidai – kunigų pinigai.
- Atlaidai – mergų paroda.
- Atras ugnis taukus.
- Atsargiau reikia su nepažįstamu kalbėti, o su priešu – geriau tylėti.
- Atsargumas gudriems nepakenkia, kvailo nepamoko.
- Atsargų žmogų ir Dievas saugo.
- Atsibodo kaip žiema.
- Atsikirto kaip kirvis į akmenį.
- Auga besibadydamas, sensta besimokydamas.
- Auga vaikai, auga ir bėdos.
- Augantysis užauga, senstantysis pasensta.
- Auksas brangus, bet negardus.
- Auksas ir pelenuose blizga.
- Auksas ir purve žiba.
- Auksas kreivais keliais vaikščioja.
- Auksas mėginasi ugnyje, vežimas ant gruodo, arklys naktyje, o žmogus bėdoje.
- Auksas naudingas, geležis reikalinga.
- Auksas šaltas, o žmogų kaitina.
- Auksas veža, auksas neša.
- Auksą ir dievas mėgsta.
- Auksinė yla ir storą kailį praduria.
- Auksinis plaktukas ir geležines duris prakala.
- Aukso kalnai tik ten, kur žmonės negyvena.
- Aukso nagai, velnio nasrai.
- Aukso neturėdamas – gyvensi, geležies neturėdamas – duonos neuždirbsi.
- Aukso žodžiai iš asilo burnos.
- Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią mergytę meilės žodžiais šaudo.
- Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja.
- Auksu patepsi, kur nori pateksi.
- Aukščiau bambos neiššoksi.
- Aukščiau kaktos ausys neauga.
- Aukštai kilęs, žemai pulsi.
- Aukštoms kojoms visos tvoros žemos.
- Ausį skauda, tai koja neprimina.
- Ausys ragų neprilygsta.
- Ausyse galima durpes kasti.
- Aušros lakštingala – šienautoja, vidurdienio – uogautoja, vakaro – arklių ganytoja, nakties – žuvautoja.
- Aušta, kaušta, saulė teka, pati galą daro.
- Avelė bliauna, kol šieno gauna.
B
[keisti]- Bagotam[24] pinigai iš dangaus krinta.
- Baimė – blogas patarėjas.
- Baimė su meile drauge nevaikšto.
- Baimė turi didžias akis.
- Baimės plačios akys.
- Baloj gulėjęs nebūsi sausas.
- Balsas tautos – balsas Dievo.
- Balta duona juodom rankom uždirbama.
- Balta duona šikną drasko.
- Balta višta nupešta, į tvorą įkišta.
- Bandyk vyrą moterim, o geležį akmeniu.
- Barška kaip tuščias puodas.
- Barzda ir nesėjama auga.
- Batas – purvo brolis.
- Batas vyžai – ne tarnas.
- Be akių ir pasaulis nemielas.
- Be aušros diena neateina.
- Be bitino nė bitės negyvens.
- Be darbo – ilgu, su darbu – sunku.
- Be davimo meilės nėr.
- Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi.
- Be drąsos ir žingsnio nežengsi.
- Be duonos nė meilės nėra.
- Be duonos sotus nebūsi.
- Be galo, be pradžios: Dievas, meilė, laikas, ruimas[25].
- Be grieko[26] nebus nieko.
- Be jaunatvės nėra senatvės.
- Be kantrybės nėra galybės.
- Be meilės ir zgados[27] nėra.
- Be meilės nėra palaimos.
- Be moteriškės tušti namai.
- Be pavydo meilė kaip valgis be druskos.
- Be pavydo nėra meilės.
- Be prietelių[28] negyvenk, bet tų nedaug turėk.
- Be saulės – ne vasara, be meilės – ne gyvenimas.
- Be skausmo nėra džiaugsmo.
- Be šūdo nėr nė grūdo.
- Be tvarkos gyvensi – nelaiku pasensi.
- Be vyro, kaip sriuba be pipiro.
- Be žmonos kaip kiemas be tvoros.
- Belaukiant laimės žadėtos, užklupo bėdos netikėtos.
- Bendras arklys visada liesas.
- Bene žydo bitės apniko?
- Bepig senam meluoti, o turtingam vogti.
- Bepigu dirbt, kai yra ką valgyt.
- Bepigu gaidžiui, kad neturi uošvienės.
- Bepigu su pinigais.
- Bepigu su plaukuotu peštis, o su išmintingu kalbėtis.
- Beprotį kaip neaprėdytum[29] vis bus beprotis.
- Bernas – arklyje, merga – lopšyje.
- Bernas už mergos, velnias už kalbos.
- Bernų meilė kaip šuns seilė.
- Besimylėdami nosį nukanda.
- Bėda be dantų, o žmogų suvalgo.
- Bėda be pinigų, bėda su pinigais.
- Bėda be vaikų, bėda su vaikais.
- Bėda kojas taiso.
- Bėda pro duris – meilė pro langą.
- Bėda vedus, bėda nevedus.
- Bėdoje pinigai atsiras.
- Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs.
- Bėga vilkas – tunka vilkas, guli vilkas – džiūsta vilkas.
- Bibys ne ožys, karklais nepašersi.
- Bičiulį nelaimėje pažinsi.
- Biednam[30] ir blusos pinigai.
- Bijai vilko – neik į mišką.
- Bijo kaip velnias kryžiaus.
- Bijok Dievo! (dievobaimingų žmonių ir dievobaimingiems skirtas apeliavimas į kokių nors dalykų šventumą).
- Bitele, nei tu man kąsk, nei medaus duok.
- Bitelės saldus medelis, bet sunkus darbelis.
- Bitė maža, bet skaudžiai gelia.
- Bitė meduj gyvena, ir tai zavadą randa.
- Bitė nuodinga, bet ir naudinga.
- Bitė pikta, kai darbo neturi, o žmogus – kai per daug turi.
- Bitė samanė, kas tave pramanė?
- Bitė su bite supyksta.
- Bitės be motinos – pražuvę vaikai.
- Bitės dobile susiprado imdamos medų, kaip tat žmogus su žmogumi nesusibars.
- Bitės kuislais išėjo.
- Bitės saldus medus, bet sunkus darbas.
- Bitės, saldų medų benešdamos, ir tai susipyksta.
- Bitutės sunkus darbelis, bet saldus vaiselis.
- Byra kaip iš prakiurusios mašnos pinigai.
- Blizga kaip senmergės zerkolas[31].
- Bloga pati ir gerą vyrą pagadina.
- Bloga žmona kaip ant kaklo piela[32].
- Bloga žmona, kaip peilis avelei.
- Bloga žmona vyro nedabina, bet ant kaklo virvę dažnai užkabina.
- Blogai be pinigų, ale blogai ir su pinigais.
- Blogas arklys ir pro lanką daboja[33], ar vežimas didelis.
- Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia.
- Blogas pavyzdys raitas joja, geras – kaip raišas šlubuoja.
- Blogas ūkininkas, kurio dirvas tik vyturiukas tetręšia.
- Blogas vyras – ne našlystė.
- Blogi darbai akis bado.
- Blogi draugai ir gerą išveda iš kelio.
- Blogi pinigai nepasiduoda.
- Blogiau mirties nebus.
- Blogo lazda nepataiso.
- Blogos ausys gero žodžio neklauso.
- Blogų kalbų nedidink, jos pačios auga.
- Boba ir ragana – velnių seserys.
- Boba iš ratų – ratams lengviau.
- Boba kaip troba, papai kaip pirtis, subinė kaip doklas.
- Boba perša – velnias šliūbą[34] duoda.
- Boba senyn – liežuvis ilgyn.
- Brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje.
- Brangus dangus, bet su auksu ir ten įsipirksi.
- Brangus tėvam vaikas, bet ir čia turi būti saikas.
- Braunasi, kaip bernas po mergos prijuoste.
- Briedis girioj, o jau iešmą drožia.
- Broleli mano, valgyk duoną savo.
- Brolis, ne brolis – lipk iš grūšios[35].
- Brolių meilė yra sidabras, o draugų – auksas.
- Bučinio kaip šiupinio, meilės kaip košės.
- Būdamas jaunu ar bagotu[36] – kur nujosi, ten pristosi.
- Būk atsargus svajodamas, nes kartais svajonės išsipildo.
- Būk darbštus kaip skruzdėlė, o tvarkingas kaip bitė.
- Būk drąsus su merga – po prijuoste ne krūmas, gyvatės ten nesurasi.
- Būk girtinas, bet nesigirk.
- Būk visų mylimas, bet pats meilės neieškok.
- Būk vyras, nesipešk su boba.
- Burba kaip avis į uodegą įkirpta.
- Būta čia ir tavo kaltės, kad mergos papai pritvinko.
C
[keisti]Č
[keisti]D
[keisti]- Daina dieną trumpina, daina darbą lengvina.
- Daina draugus gimdo, daina priešus tildo.
- Dainuoja tas, kieno sąžinė rami.
- Dainuok dainelę, kol turi jauną širdelę.
- Daktaras ligonį žiūri, bet jau saują atkišęs turi.
- Dalia akla – pas tą ateina, kas jos nelaukia.
- Dangun pinigų nereikia.
- Danguj su pinigais nenusipirksi nieko, pekloj[37] – gal nors smalos[38].
- Dar arklio neturi, o jau pavalkus mieruoja[39].
- Dar nei vienas dėl to nežuvo, kad nakčia pas mergą pabuvo.
- Dar nepažino mergos smoko[40], kol neužvertė andaroko[41].
- Dar vaiko nėr, o jau kūmus prašo.
- Dar vyras kaip jautis – moka po andaroku[42] brautis.
- Darbai giria, žodžiai peikia.
- Darbai – tai ne vargai.
- Darbas darbą lenkia.
- Darbas dėl akių duonos nepelno.
- Darbas – Dievo paliepimas, tinginys – velnio pagunda.
- Darbas duoną pelno, tinginystė – vargą.
- Darbas gėdos nedaro.
- Darbas gėdos nedaro, tiginiavimas šunų lodyti išvaro.
- Darbas kelia, darbas guldo.
- Darbas – laimės šaltinis.
- Darbas meistrą giria.
- Darbas meistrą moko ir giria.
- Darbas myli darbininką.
- Darbas – ne vargas, tinginystė – ne laimė.
- Darbas nedirbtas nepaliks.
- Darbas žmogaus negadina.
- Darbas žmogų puošia.
- Darbą dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja.
- Darbą dirbti netingėsi – bado neregėsi.
- Darbininkė kaip bitelė.
- Darbymety ir akmuo kruta.
- Darbo šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs.
- Darbšti bitelė, saldus medelis.
- Darbšti kaip bitė.
- Darbšti kaip bitė, o gudri kaip lapė.
- Darbštus žmogus visuomet ras darbą.
- Darbu, triūsu spindi Lietuva mūsų.
- Darbuokis it amžinai gyvensiąs, elkis it rytoj mirsiąs.
- Darbus atlikus linksma švęsti.
- Darbų iki langų.
- Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigeravimo.
- Daryk dabar ką gali, ateinančius daiktus pavesk Viešpačiui.
- Darmi[43]. pinigai nepašildo.
- Daug apžioti galima, bet praryti sunku.
- Daug bėdos, o maža naudos.
- Daug norėdamas daug kankinsies.
- Daug rankų didžią naštą neša.
- Daug žadantis maž teduoda.
- Daugiau kaip išgali neduok.
- Daugumos žmonių akys yra svetimose galvose.
- Davatka ir bezdėdama Dievą garbina.
- Davatkai Dievas burnoj, velnias šiknoj, o dūšia[44] apie bambą sukasi.
- Davatkai Dievas glėby, velnias širdy.
- Davatkos liežuvis lig kelių.
- Davei arklį – duok ir balną.
- Dažnai juokiesi iš kitų – likimas pasijuoks iš tavęs.
- Dažnai, rudine apsivilkusi, vaikšto gili išmintis.
- Dažo kaip mergos pasturgalį.
- Degtinė ir alus gimdo vargus.
- Degtinė į namus – velnias už stalo.
- Degtinė į trobą – protas laukan.
- Devyni amatai, dešimtas badas.
- Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk.
- Dėk grūdą prie grūdo – pripilsi aruodą.
- Dėl ilgo liežuvio ne vienam ir dantys išgriuvo.
- Dėl svečio turėk, dėl vaiko galėk.
- Didelis juokas – maža išmintis.
- Didelis kaip arklys, kvailas kaip višta.
- Didelis kaip asilas, kvailas kaip avinas.
- Didelis kaip žardas.
- Didi išmintis mažoj galvelėj sutelpa.
- Didi išmintis pro mažą gerklę neišlenda.
- Didvyris miršta kartą, o bailys – tūkstantį kartų.
- Didvyrį pažinsi kovos lauke.
- Didžiai apsunkina vaikus keiksmai ir barniai tėvų.
- Didžiausiu išdaviku gali būti tik artimiausias draugas.
- Diena dieną moko.
- Dievas burnoj, velnias uodegoj.
- Dievas davė dantis, duos ir duonos.
- Dievas davė ligą, duos ir sveikatos.
- Dievas duoda riešutų, bet jų neišgliaudo.
- Dievas glėbyje, velnias širdyje.
- Dieve, duok iš pono elgetą, ne iš elgetos poną.
- Dievo keliai erškėčiais nukloti, velnio – auksu brukavoti[45].
- Dievo žinioj viskas yra.
- Dikta[46] merga kaip penima kiaulė.
- Dingo kaip adata.
- Dingo skarmaluose, atsirado šilkuose.
- Dirba kaip arklys.
- Dirba kaip gaidys.
- Dirba kaip su svetimais nagais.
- Dykai[47] gauti pinigai sunkūs.
- Dykas[48] kaip arklys, linksmas kaip gaidys.
- Doras gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai.
- Dori dorus myli, nedori prie nedorų kimba.
- Dovanai reik greito arklio.
- Dovanos priimtos suriša žmogų.
- Dovanotam arkliui į dantis nežiūri.
- Dovanų karalius mirė.
- Dovanų savo neskaityk, Viešpats suskaitys.
- Drabužis žmogaus nepagadina.
- Draugai, kol atskirai pinigai.
- Draugas nelaimėje užjaučia, laimėje pavydi.
- Draugą nelaimėje pažinsi.
- Draugų prie stikliuko netrūksta, o kai bėda – visi nurūksta.
- Du kiškius vydamas, nė vieno nepagausi.
- Du kvaili, trečias – be proto.
- Du zuikiu vienkart gainiodamas, nė vieno nenušausi.
- Dukart negyvensi.
- Dumia kaip ragana į Šatrijos kalną.
- Duoda – imk, muša – bėk.
- Duok, Dieve, bėdą – pinigų bus.
- Duok durniui[49]. kelią.
- Duok rankoms valią – pateksi į nevalią[50].
- Duok vaikui valią, pats būsi nevalioj[51].
- Duona artojui, pienas piemeniui, rykštė – tinginiui.
- Duona avižainė, putra dirsinė.
- Duona – ne mama, galima ir be jos pabūt.
- Duona ne marti, kad ir karti.
- Duona – ne marti; suvalgysi, ir nebėr.
- Duona už auksą brangesnė.
- Duona verkia tinginio valgoma.
- Duoną riekia kaip uošvė.
- Duoną taupyk rytojui, o ne darbą.
- Duoti raganai vištas ganyti.
- Durnas[52] kaip bato aulas.
- Durniui[53] ir pinigai rodosi.
- Durniui[54] pinigai – smertis[55].
- Dūmas tėvynės už svetimą ugnį šviesesnis.
- Dviejų amžių negyvensim.
- Dviejų arbūzų į vieną ranką nepaimsi.
- Džiaugias kaip ragana palubėj.
- Džiaugiasi biednas[56] vaikais, o bagotas[57] pinigais.
- Džiaugiasi kaip senmergė berną gavusi.
E
[keisti]- Eidamas su velniu obuoliauti, paliksi ir be terbos[58], ir be obuolių.
- Eina kaip aitvaras medžių viršūnėmis.
- Eina lyg namus pardavęs.
- Einant arti, reikia arklį gerai pašerti.
- Eik su mulkiu riešutauti – paliksi ir be kraitelės.
- Eiklų arklį ir šiaudas baido.
- Eisi ar neisi, o kur tau skirta, ten ir suklupsi.
- Eisi šunis lodydamas.
G
[keisti]- Gadynė[59] praslinkusi visados geresnė rodos už esančią.
- Gaidys ką iškas, tą ir sules.
- Gaidys manęs nepabaidys.
- Gaisras negesinamas išsiplečia.
- Gajus kaip ragana skandinama.
- Galvos daro patarimus, o pinigai nutarimus.
- Gandras atnešė.
- Ganyk avis ir vilko nematydamas.
- Gardi duona burną gadina.
- Gardus obuolys, kai nėra sargo.
- Gaspadoriaus[60] akimi gyvuliai tunka.
- Genys margas, pasaulis – dar margesnis.
- Gera duktė motinos širdį nutildo, bloga – plaukus pražildo.
- Gera moteris – namų raktas.
- Gera moteris vyrui kelią taiso.
- Gera paukšteliui rudenį išskristi, kad pavasarį vėl gali sugrįžti.
- Gera širdelė – plika subinėlė.
- Gera virėja ir iš kirvio sriubą išvirs.
- Gera žmona pati pasiūlo.
- Gera žmona prastą vyrą pataiso, bloga žmona gerą vyrą pagadina.
- Gerai negerai – svetur ne namai.
- Gerais norais ir pragaras grįstas.
- Geram arkliui nereikia botago.
- Geram artojui ir blogas arklas gerai aria, blogam ir geras nekaip.
- Geram meistrui darbas rūpi, o ne atlyginimas.
- Geras artojas ir su žąsinu paaria.
- Geras darbas patsai save giria.
- Geras darbininkas ir miegodamas darbo neužmiršta.
- Geras drabužis blogo nepataisys, menkas – gero nesugadins.
- Geras kalboj, blogas darbe.
- Geras siuvėjas ir be žirklių pasiuva.
- Geras siuvėjas ne tik išardo, bet ir vėl sudeda.
- Geras žentas blogo sūnaus neatstoja.
- Geras žodis turi kojas, o piktas – sparnus.
- Gerbk kitus, tada ir tave gerbs.
- Geri darbai nesigiria.
- Geri vaikai tėvams paguoda, blogi – širdį užduoda.
- Geriau atviras priekaištas, negu paslaptingas pyktis.
- Geriau būt biednam[61], bet laisvam.
- Geriau būti protingam nekaip turtingam.
- Geriau į savo bakūžę[62] susirietus, nekaip į svetimus rūmus stačiom eiti.
- Geriau laisvėj alkti, negu vergijoj lėbauti.
- Geriau mirti kovoje, kaip pasiduoti gėdoje.
- Geriau sava pirkaitė, negu svetima pilaitė.
- Geriau savo utėles mušt, negu svetimi pinigai skaityt.
- Geriau savoje šalyje elgetauti, negu svetimoje ponauti.
- Geriau senmergystė negu bloga moterystė.
- Geriau su protingu vyžotu negu su kvailu piniguotu.
- Geriau sunkiai dirbti, negu lengvai elgetauti.
- Geriau sužiedėjusi duona savo namuose, negu daugybė valgių ant svetimo stalo.
- Geriau turėti mažai, bet teisingai uždirbti.
- Geriau valandą palaukti, negu minutę pavėluoti.
- Geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimtį – išgirsti.
- Geriau žvirblis rankoj, o ne briedis girioj.
- Geriausi rūbai nauji, geriausi draugai – seni.
- Geriausia dorybė iš visų laikyti liežuvį už dantų.
- Geriausia marti blogos duktės neatstoja.
- Gero darbininko darbas ieško.
- Geros akys dūmų nesibijo.
- Gerų tėvų geri ir vaikai.
- Gėda gyventi ne nepritekliuje, o purve.
- Gėris nugali blogį.
- Giliau arsi – gardesnę duoną valgysi.
- Giltinė – ne sesuo.
- Giltinė rūrą[63] uosto.
- Gilus protas, nors žmogus kuprotas.
- Gilus vanduo neteka srauniai.
- Gims diena, gims dienai ir darbas.
- Gimti sunku, o mirti dar sunkiau.
- Gimtinėj ir juoda pluta – pyragai.
- Gimus dukteriai, išvesk arklius iš tvarto.
- Ginčai akli, ginčai kurti.
- Ginčais proto neįrodysi.
- Ginčydamasis greičiau sulauksi bėdos negu naudos.
- Girk pabaigą, o ne pradžią.
- Girta merga pati vaiką susigraibo.
- Girta moteris ir už velnią bjauresnė.
- Girtam ir avelė – panelė.
- Girtam ir baloj sausa.
- Girtam saulė klane miega.
- Girtavimas – visų ydų motina.
- Girtas – piktas lyg raganos piršlys.
- Gyvais pinigais mokėti.
- Gyvatė gelia skaudžiai, o pikto žmogaus liežuvis – dar skaudžiau.
- Gyvena kaip inkstas taukuose.
- Gyvenimas be vyro – kartesnis už pipirą.
- Gyvenimas be žmonos – kaip daržas be tvoros.
- Gyvenk vienybėj su žmonėmis, o kariauk su pagedimais savo.
- Glostė čigonas arklį iš tyko, iš po nakties arklys išnyko.
- Godok senelį, tai ir tau pasenus, kiti tave pagodos.
- Graži būtų mergina, tik rankos per baltos.
- Graži moteris – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla.
- Graži žmona – ne sau, o kaimynui.
- Greičiau šventu paliksi, nekaip visiems įtiksi.
- Greita meilė kaip seilė.
- Greitai žmogus užaugi, dar greičiau pasensti.
- Greitas kaip aitvaras.
- Greitas kaip vijurkas.
- Greiti pažadai vėjais išlaksto.
- Greitus darbus vėjai renka.
- Griešnos[64] akys bijo šviesos.
- Grožis reikalauja aukų.
- Gudrybė mokina, gudrybė ir skandina.
- Gudrybė retai kada su dora vienu keliu eina.
- Gudrybė – tėvas suktybių, o motina – melagystė.
- Gudrumas proto neatstoja.
- Gudrumu visur pralįsi, bet ne iš visur sausas išlįsi.
- Gudrus kaip lapė.
- Gudrus kalba tik reikalui esant, durnas[65] – visados.
- Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti.
- Gudrus svetimas klaidas suskaityti, kvailas, kai reikia savo nors vieną pamatyti.
- Gudrų apgauna, kvailas pats apsigauna.
- Gulėdamas nedaug tepadirbsi.
- Gulom šėręs, arkliu nevažiuosi.
- Gvoltavoja[66] kaip prūsas mergą.
- Gvoltu[67] bučiuojant, dvasia dvokia.
I
[keisti]- Ieško adatos kupetoj šieno – suras kaip pernykščią žiemą.
- Ieškodamas ir velnią surasi.
- Ieškok berno, kuris dirbti moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka.
- Ieškok kaip aklas adatos.
- Ieškok kaip druskos, ir rasi.
- Ieškok kaip duonos ir rasi.
- Ilga kalba be vaisiaus.
- Ilgas kaip smilga.
- Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuneš.
- Ilgos kalbos nepadės, kur pinigas neskambės.
- Imdamas galvok apie atidavimą.
- Ir aitvaras ne visados pinigus neša.
- Ir aitvaras turtų neprikraus, jei kišenė skylėta.
- Ir aitvaras veltui pinigų neneša.
- Ir aklas kelią namo suranda.
- Ir akmuo, ant vietos begulėdamas, apželia.
- Ir arklys arklio dykai nekaso.
- Ir asilas moka ausim karpyti, bet išmokyk jį arklą patampyti.
- Ir asilas žvengia, avižas pamatęs.
- Ir aš pats jau žinau, kurio kaimyno puodas mano lašiniais kvepia.
- Ir be gaidžio saulė patekės.
- Ir bitutė savo namelius gina.
- Ir dumia kaip ragana į Šatrijos kalną.
- Ir dumia kaip ragana, kačergą[68] apžergusi.
- Ir eina patylomis, kaip šešėlis per šiaudus.
- Ir gaidys ant savo mėšlyno ponas.
- Ir gaidys savo kieme drąsus.
- Ir gandras ne kiekvienam laimę žada.
- Ir gandro lizdas nuo bėdų neapsaugo.
- Ir gera duona dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau darbo nesusiranda.
- Ir geras gyvenimas be darbo nusibosta.
- Ir juodas darbas dabina žmogų.
- Ir mažas kelmas išverčia vežimą.
- Ir merga žino, kam berno pautai kabo.
- Ir paukštelis savo lizdą gina.
- Ir pelė savo urve ginasi.
- Ir šuo kariamas pripranta.
- Ir šventi puodus kulia.
- Ir uždarius duris laikas bėga.
- Ir velnias turi viršininką.
- Ir vilkas avis ganyti galėtų, kad aviena jam smirdėtų.
- Ir vilkas sotus, ir avis sveika.
- Ir ženklintą avį vilkas neša.
- Iš adatos kirvio nepadirbsi.
- Iš adatos šakes padarė.
- Iš adatos vežimą priskaldo.
- Iš aguonos grūdo vežimą priskaldo.
- Iš aitvaro turto nebūsi laimingas.
- Iš dainos žodžio neišmesi.
- Iš darbo pažinsi žmogų.
- Iš daug kalbos mažai naudos.
- Iš davatkos nei Dievui žvakės, nei velniui šakės.
- Iš didelio juoko – ašaros.
- Iš didelio karščio maža nauda.
- Iš didelio rašto išeina iš krašto.
- Iš gėdos nebežino kur akis kišti.
- Iš guolio nekepsi raguolio.
- Iš jo ir akmens galvai prasiskelti už dyką negausi.
- Iš jo nieko nepasiskolinsi: jis adatą ir tą deda ant svarstyklių.
- Iš kalbos gali spręsti apie darbą.
- Iš kišenės byra pinigai.
- Iš ko mulkį pažinsi, kad ne iš juoko.
- Iš kunigo ir paleistuvės grąžos neprašyk.
- Iš mažos gilės išauga didelis ąžuolas.
- Iš menkos trobelės gali didis žmogus keltis.
- Iš mėšlo virvę veja.
- Iš pradžių – meiliai, vėliau – peiliai.
- Iš pradžių mergina retai su kuo šneka, o ant galų galo už čigono teka.
- Iš šūdo vaško neišsunksi.
- Iš šapo vežimą priskaldo.
- Iš tų miltų nekepsi duonos.
- Iš vakaro nemiga – iš ryto nekela.
- Išalkusiam duona rupi.
- Išdegė darbas kaip raganai alus.
- Iškepė kaip ragana ragaišį.
- Iškultų šiaudų nebekulk.
- Išmano tiek, kiek iš nosies į gerklę.
- Išminties turi sulig vartais.
- Išmintingam nepritinka pykti.
- Išmokyk akmenį plaukti, kad skęsta!
- Išmokyk, žmogus, akmenį plaukti.
- Išmoks, kai akys iššoks.
- Išpurtino kaip vanagas vištą.
- Išsirinkau bernelį artojėlį.
Į
[keisti]- Į akis pažiūrėjęs, sveikatos neklausi.
- Į akis taip, už akių – kitaip.
- Į dangų su pinigais neįsipirksi.
- Į dievo pagalbą tikėk, bet ir pats netingėk.
- Įeinant akys svyla, išeinant – pakaušis.
Y
[keisti]- Ylos maiše nepaslėpsi.
- Yra darbo, yra ir naudos.
- Yra dvi taisyklės: vienas dievas danguj, viena motina žemėj.
- Yra galvočių ir trejų metų, o kvailių ir šimto metų.
- Yra varlių, rasis ir gandras.
J
[keisti]- Jam paskolinsi – lopeta užmokės.
- Jau giltinė dalgį galanda.
- Jau ji liko kačėnų[69] graužt, nabašninkų[70] praust.
- Jaunam ir pelė dantis duoda.
- Jaunystės griekai[71] – senatvės vargai.
- Jaustis kaip žuvis vandenyje.
- Jei alkanas – niekas nemato, o nuogą – visi.
- Jei aš meluoju, tai tu vagi.
- Jei moteris piršlys, tai velnias šliūbą[72] duoda.
- Jei ne pinigais, tai sėtiniais.
- Jei nebūt arklys nudvėsęs, būt ir nuo ėdimo atpratęs.
- Jei nebūt artojo, visi badu mirtų.
- Jei nėr proto, ar su lopeta įmesi?
- Jei peršokai per arklį, peršok ir per uodegą.
- Jei sena merga ženijasi[73], tai ir vyžos ant mėšlyno šoka.
- Jei širdžiai miela, akiai dailu.
- Jei tau žalia akyse, dar nereiškia, kad atėjo pavasaris.
- Jei tiesos negali pasakyti, geriau nutylėk.
- Jei turi ką valgyti ir su kuo apsirėdyti[74], nieko geresnio neturėtum ir karalium būdamas.
- Jeigu nori pamiegoti, reikia lovą pasikloti.
- Jo burna nedurna[75] – duodama žiojas.
- Jo trobos dangum dengtos, lauku tvertos.
- Juoda duona – ne badas.
- Juodas kaip puodas.
- Juodos gaspadinės[76] rankos – balta duona, baltos rankos – juoda duona.
- Juokas – dalykas rimtas.
- Juoktis – sveika.
- Juokiasi puodas, kad katilas juodas.
- Jurgis pas mergas, o arklys į lankas.
- Jūra ligi kelių.
- Jūrą perplaukęs, klane nuskendo.
- Jūros neišsemsi, upės neišgersi.
K
[keisti]- Kad arklį sega, ir varlė koją kelia.
- Kad arklį už karčių paleidai, už uodegos neišlaikysi.
- Kad druska atpigs, tai mergom papai dygs.
- Kad gausi per ausį, ir po blynu pasirausi.
- Kad ir juodą duoną valgyt, bet savo tėvynėj.
- Kad ir smilgeliai, bet vis nameliai.
- Kad ir už ožio, bile[77] čipką[78] užvožė, kad ir už jaučio, bile[79] vyrą gaučiau.
- Kad ir viena avelė bliauna, bet dėl visų išbliauna.
- Kad ir žūsiu, bet vis savo nameliuos būsiu.
- Kad katės lotų, šuns nebereikėtų.
- Kad kiaulė ragus turėtų, visą svietą[80] išbadytų.
- Kad sapne rasiu, duosiu.
- Kad saulei tekant nebuvo, tai sėdant nebereikia.
- Kad tik vyras turi kulę[81], kepurę, tai merga ir eina.
- Kad tu meluoji, net tavo ausys kruta.
- Kad velnias gimė, tai velnias ir bus.
- Kada gi pekloj[82] velnio nebuvo?
- Kada pinigai kalba, tada tiesa tyli.
- Kai davatka velnią pamačius.
- Kai girtas pažada, velnias juokiasi.
- Kai liūtas rodo dantis, nemanyk, kad jis juokiasi.
- Kai norėsi šikti, tai ir kelnes nusimausi.
- Kai pradeda mergai želti, tai net visą ima kelti.
- Kai velnias nieko negali padaryt, pasiverčia į bobą.
- Kailiniai pečiaus nešildo.
- Kaimynas artimesnis už giminaitį.
- Kaip dirba, taip turi.
- Kaip iš gaidžio kiaušinį.
- Kaip jauns papratęs, taip sens darysi.
- Kaip nesisuksi – vis rūra[83] užpakaly.
- Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.
- Kaip plienu dūšią[84] užmetė.
- Kaip ragana ant šluotos.
- Kairė ranka nežino, ką daro dešinė.
- Kalba kalbą atveda.
- Kalbėk ir akmenį rankoj turėk.
- Kalbos – vežimais, o naudos – už grašį.
- Kalbus kalbą, darbus darbą randa.
- Kalk geležį, kol karšta.
- Kam pinigai, tam ir teisybė.
- Kame yra šviesos, ten ir šešėlių esti.
- Kantrumu ir darbštumu viskas galima.
- Kapinėse visi lygūs.
- Kapinių gražuolė.
- Karšta meilė greitai sudega.
- Kartojimas – žinojimo motina.
- Karvei duok šieno, karvė duos tau pieno.
- Kas aria ir pjauna, to avys neliauna.
- Kas aukštyn žiūri, tas į akis prisikrečia.
- Kas beldžia, tam atidaro.
- Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus!
- Kas daug šneka, mažai daro.
- Kas galvoj, tas ir ant liežuvio.
- Kas galvoj, tas kalboj.
- Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.
- Kas nedirba, tas nevalgo.
- Kas jaunas girtuokliauja, senatvėj elgetauja.
- Kas kam skirta, tai kaip koja įspirta.
- Kas kas, tas ras.
- Kas liko – tai Miko.
- Kas miške gimė, tam miškas kvepia.
- Kas nuo baimės bėga, tas į duobę įpuola.
- Kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta.
- Kas pigiai pelno, tas pigiai ir išleidžia.
- Kas protingas, tas turtingas.
- Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks.
- Kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo.
- Kas su Dievu, ir Dievas su tuo.
- Kas šuniui uodegą pakeltų, kad ne pats.
- Kas tėvų neklauso, eina šunim šėko pjauti.
- Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą.
- Kas tyli, tą visi myli.
- Katras arklys avižų neėda.
- Ką darai – daryk gerai.
- Ką gali padaryti šiandien, neatidėk rytojui.
- Ką velnias sumanys, boba padarys.
- Katė pečių pajudins!
- Kelias lygus kaip stiklas.
- Keliu keliaujant, mergą merginant, visokių nuotykių būna: ir pats pargriūna, ir kitus pargriauna.
- Kerta medį virbalui dirbti.
- Keturios akys daugiau mato negu viena.
- Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi.
- Kiaulės akys sarmatos[85] neturi.
- Kiaulės gėdos neturi.
- Kiaulės nosis smarvės nebijo.
- Kiaulių neganęs, ponu nebūsi.
- Kiaušinis vištą moko.
- Kiek akys norės, tiek niekas neturės.
- Kiekviena akis pavargusi nori miego.
- Kiekviena pušis savo kraštui ošia.
- Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus.
- Kieno galva, to ir valia.
- Kimba kaip mėšlas prie šakių.
- Kitas skausmų nesumažins.
- Kito akyje ir šapą matai, o savojoje – nė rąsto.
- Kitų klausyk, ale[86] savo protą turėk.
- Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia.
- Klausk kvailio razumo[87].
- Klausyk ausimi, o ne pilvu.
- Ko žiopsai kaip prūso kišenė?
- Kojomis nosies nenušnypši.
- Kokia galva, tokia ir kalba.
- Kokia obelis, tokie ir obuoliukai.
- Kokie pinigai, tokios tvoros.
- Kokie tėvai, tokie ir vaikai.
- Kokius kas išaugina vaikus, su tokiais ir džiaugsis.
- Koks artojas, toks ir arklas.
- Koks gimė, toks ir mirs.
- Koks paukštis, toks ir lizdas.
- Koks skausmas, toks ir dejavimas.
- Koks tavoras[88], tokie ir pinigai.
- Koks tėvelis, toks ir sūnelis.
- Koks valgis, toks ir dalgis.
- Kol ąžuolas nesulapojo, nepadėk kailinių.
- Kožnam[89] kūne velnias mala.
- Kožnas[90] savo protu džiaugias.
- Kreivas šautuvas – nori, kad tiesiai šautų.
- Krūmai su ausimis, laukai su akimis.
- Kudlota[91] kaip raganos šluota.
- Kunigo pinigai, vilko pasninkas ir girto malda – vienam ponui tenka.
- Kunigų pinigais pekla[92] budavota[93].
- Kūnas sensta, paseno, bet širdis raukšlių neturi.
- Kupetose – ne šienas, skolose – ne pinigai.
- Kuprotą oželį tik vilko dantis pataiso.
- Kur avis, ten ir avinėliai.
- Kur duonos yra, ten ir gera.
- Kur gaidys veda, ten vištos eina.
- Kur yra nelaimė, ten nėr pavydo.
- Kur kirvis, ten ir kotas.
- Kur matei, kad iš batų aulų šaudytų?
- Kur meilu – ten akys, kur niežti – ten nagai.
- Kur miela, ten ir akys.
- Kur kunigas – ten pinigai, kur davatkos – ten plepalai.
- Kur laisvė eina, ten laimė seka.
- Kur nėra kančių, nėra ir maldų.
- Kur pinigai, ten ir draugai.
- Kur pinigai – ten teisybė, kur syla[94] – ten galybė.
- Kur prasčiokui kvepia, ten ponui smirda.
- Kur sveikatos nėra, ten ir laimės nerasi.
- Kur širdis linksta, ten ir akys krypsta.
- Kur širdis, ten ir akys.
- Kur širdis, ten ir laimė.
- Kur trumpa, ten ir trūksta.
- Kur velnias nepajėgia, ten bobą siunčia.
- Kur vėjas pučia, ten ir šakos linksta.
- Kur žibąs auksas, ten ir garuojąs kraujas.
- Kur žiūri – ten mėsa, kur pjauni – ten kaulas.
- Kurti namai be šunų, akli langai be vaikų.
- Kurpių maitina yla, o siuvėją – adata.
- Kvailą ir bažnyčioj muša.
- Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
- Kvailys su pinigais – tai dar ne biznierius.
L
[keisti]- Labas vakaras po naudingai praslinkusios dienos.
- Laikas brangesnis už pinigus.
- Laikas – pinigai.
- Laikas – pinigai, minutė – litas.
- Laikas pinigais neskaičiuojamas.
- Laikymas negeras pinigų ir gerus paikina.
- Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiui.
- Laimė yra it stiklas, nes veikiai susikulia.
- Laimė – ne piniguose, bet jų kiekyje.
- Laimės kūdikis.
- Laimingas, kuris gali privalgyti sulos su duona, nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra.
- Laimingą ir dorą visi myli.
- Lakstai kaip kipšas po jaują.
- Laksto kaip aitvaras.
- Lapė ir pelė daug turi urvų.
- Laukia it saulės užtekančios.
- Ledas slidus, gyvenimas žmogaus dar slidesnis.
- Leisk kiaulę į bažnyčią, lips ir ant altoriaus.
- Leki kaip sakalas, nutūpi kaip vabalas.
- Lekia kaip be galvos.
- Lenda į užpakalį be muilo.
- Lenda kaip musė į išrūgas.
- Lenda kaip šapas į subinę.
- Lenda kaip šapas į uodegą.
- Lengva pasakyti, bet ne padaryti.
- Lengva pažadėti, sunku ištesėti.
- Lenk medį, kol jaunas.
- Lėtoji kiaulė gilesnę šaknį knisa.
- Lietuvį už vyžą skaito.
- Liežuvio sauso nieks neklauso.
- Liežuvis yra skaudesnis už botagą.
- Liežuvis – ne vartai, neužkelsi.
- Lig neatsigėręs, nespjauk į vandenį: rasi pats sugersi.
- Lig saulė patekės, rasa akis išės.
- Liga ne sesuo.
- Liga raita atjoja, pėsčia atstoja.
- Ligų puodelis.
- Linai nesėti, o jau drobes audžia.
- Linksmi neapveža nuliūdusių, nuliūdę nemyli juokingų.
- Liolių raugalas.
- Lipšni kalba apmaudą mažina.
- Lįsk į rūrą[95] ir užsirauk.
- Litas – ne pinigai, ubagas – ne draugas.
- Liuosybės[96] noras daugel kraštų pražudė.
- Lygu senas, lygu mažas, lygu senmergė, lygu ragana.
- Lobis žadina, vargas migina.
- Loja kaip šuo mėnesienoj.
- Lovoj gulėdamas žuvies nesugausi.
M
[keisti]- Mačiau velnią – girta boba.
- Maišą druskos suvalgysi, tada žmogų pažinsi.
- Maišosi kaip varlė ant kelio.
- Mama ir duona niekad neatsibosta.
- Martelė – ne dukrelė, anyta – ne motinėlė.
- Marti kaip pipiras karti.
- Maža gyvatė didį jautį užmuša.
- Mažas kai griūva, tai angelas patalą pakloja, senam – velnias akmenį pakiša.
- Mažiau kalbėk, daugiau žinok.
- Meile sotus nebūsi.
- Meilė – kaip seilė: veikiai pragaišta.
- Meilė – ne seilė, nenurysi.
- Meilė viską nugali.
- Meilėje ir kare – visos priemonės tinkamos.
- Meilės ir kosulio nepaslėpsi.
- Melagis duris atidaro, bet akis uždaro.
- Melagis iš adatos vežimą priskaldo.
- Melagiui ir tiesą sakant niekas netiki.
- Melas duris atidaro, bet akis uždaro.
- Melo kojos trumpos.
- Melu gerai svečiuosna važiuoti, bet sunku namo grįžti.
- Meluoja, kad net ausys kruta.
- Meluoja kaip piršlys.
- Meluok melą – išvesk galą.
- Meluot nemeluoju, ale ir teisybę retai kada sakau.
- Meluoti nemoku, o tiesos – nė pradėti.
- Mergaitė su kanape užauga, su šunim pasensta.
- Merga be papų kaip medis be lapų.
- Merga grieko[97] verta.
- Merga ne rugių aruodas, neišlaikysi blogiems metams.
- Mergai gimdant, velnias karklyne dejuoja.
- Mergelės kilmę ir gražumą pinigai padidina.
- Mergina išmaino vainiką į žiedą, o pavardę į kelnes.
- Mergina – ne kvietys – nepabrangs.
- Mergina su kanape užauga, su šuniu pasensta.
- Mergos darbas, kunigo pinigai ir žydo dūšia[98] – nežinia kur dingsta.
- Mergos išmintis kaip laumės gentis.
- Meška ima jėga, o žmogus – razumu[99].
- Miegu sotus nebūsi.
- Miklus kaip sausa šaka.
- Minkšta kaip ant mergos papų.
- Mirtis kaip vagis – ateina neprašyta.
- Mirtis metų neklausia.
- Mirtis visus sulygins.
- Mylėk žmoną kaip dūšią[100], krėsk kaip grūšią[101].
- Mylėt ir žadėt nereikia pinigai mokėt.
- Mokėk darbus dirbti, bet mokėk ir švęsti.
- Moki žodį, žinai kelią.
- Mokytas ir ant lentos gali gyventi.
- Mokytas – iš knygų, o durnas[102] – iš galvos.
- Mokslas – didelė galybė.
- Mokslas kišenės neplėšia.
- Mokslas pinigai moka.
- Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.
- Moteriškės ilgas rūbas, trumpas ūmas[103].
- Moters perkalbėti negalėtų nė pats velnias.
- Motinos dūžis – sviesto gniūžis.
- Motinos meilė vis nauja.
- Murma kaip žydas, kulę[104] kasydamas.
- Mušdamas žmoną vieną velnią išmuši, devynis įmuši.
N
[keisti]- Nakties darbai – dienos juokai.
- Naktis – miegui, diena – darbui.
- Namai be šeimininkės – tai viralas be druskos.
- Namai namučiai, nors ir po smilga.
- Namai – pragarai, be namų – negerai.
- Nauja šluota gerai šluoja.
- Ne angelai vaikšto po žemę.
- Ne bėda, kai duonos yra.
- Ne darbų turite bijoti, bet savo minčių.
- Ne dyvas[105], kad šuva prarijo kirvį.
- Ne iš kelmo išspirtas.
- Ne iš varno subinės pinigai plūst.
- Ne jėga kovojame, bet mokėjimu.
- Ne kožnas[106]ožys dideliais ragais.
- Ne laikas šunis lakinti, kai reikia medžioti.
- Ne mano kiaulės, ne mano pupos.
- Ne naujuose namuose pinigai.
- Ne piniguose laimė.
- Ne su pinigais gyvensi.
- Ne tas arklys avižas ėda, kuris dirba.
- Ne tas arklys avižas ėda, katras vežimą traukia, bet tas, katras stainėj[107] stovi.
- Ne tas išmintingas, kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų blogybių moka išsirinkti mažesnę.
- Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
- Ne tas myli, kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda.
- Ne tas sotus, kuris laižos.
- Ne toks velnias baisus, kokį jį piešia.
- Ne toks velnias juodas, kaip jį moliavoja[108].
- Ne vien duona žmogus gyvas.
- Ne viskas auksas kas auksu žiba.
- Ne viskas auksas, kas žiba, ne viskas smala[109], kas kiba.
- Ne viskas gardu, kas akims gražu.
- Neapykanta yra bloga patarėja.
- Neapykantos sėkla nesėjama auga.
- Nearsi, nesėsi – duonos neėsi.
- Nebūk per drąsus – akis išdegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi.
- Nebūk saldus nei kartus: saldų praris, kartų išspjaus.
- Nedoras žmogus kitų dorybės neišmokys.
- Neduok, Dieve, su gyvais velniais muštis.
- Negaląsk peilio, kol zuikis ant lauko.
- Negali nežadėk, bet prižadėjęs ištesėk.
- Negi sėdės kaip senmergės prie arbatos.
- Negirk marčios be metų.
- Nei karaliui iš debesų nekrinta į košę pinigai.
- Nei krūtinės, nei šikinės.
- Nei pakartas, nei paleistas.
- Nei puta pūsti, nei pinigai mokėti.
- Nei velnias, nei gegutė.
- Neik su meška imtynių.
- Nekenčia kaip katė grietinės.
- Nekrutėsi – neturėsi.
- Nelaimę sutinki, o pro laimę praeini.
- Nelaimės ir vargai eina ne miškais, o žmonių sprandais.
- Neliko akmens ant akmens.
- Nemesk kelio dėl takelio.
- Nemokyk anties plaukt.
- Nemokytas ir iš atbulos knygos moka skaityti.
- Nepeik pietų, kol alkanas.
- Neperšokęs griovio nesakyk op.
- Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis.
- Nepulk ant viršaus kaip gaidys ant vištos.
- Nesigirk, kad klojasi, nes nelaimė gali už durų stovėti.
- Nesijuok, kad kaimyno pirtis dega.
- Nesikelk su gandrais: su varnomis nukrisi.
- Neskubėk ir būsi pirmas.
- Nespjauk į vandenį, kad nereikėtų atsigerti.
- Nespręsk apie knygą iš viršelio.
- Neša pinigus kaip aitvaras.
- Neščėslyviausi[110] žmonės: ponas, susibezdėjęs prie stalo, mergina, eidama bažnyčion šūdan paslydus, ir diedas[111], vedęs nezgadną[112] bobą.
- Nešertą arklį tik vilkas jodo.
- Nešerti arkliai ir kieme suklups.
- Net ir kiaulė eidama kriuksi.
- Netempk į naktį.
- Netikrus pinigus padaro žmonės, netikrus žmones padaro pinigai.
- Netriesk Zapės pinigais[113].
- Neturėti kur akių dėti.
- Neturi miltų – duonos nekepk.
- Nevaryk dievo į medį.
- Nevedęs – kaip vilkas, vedęs – kaip šilkas.
- Nevesk ožį į daržą: kops[114] ir patsai.
- Nežiūrėk per aukštai, kad akis neprisikrėstum.
- Nė vienas arklys nedvėsė pavalkais nemautas.
- Nė vienos mergos subinėj gvazdikai neauga.
- Nėra arklio – nereikia ir kamanų.
- Niekam nuo kalno nebyra pinigai.
- Nieko nėra amžino.
- Niekur nerasi aukso kalno.
- Noras atsiranda bevalgant.
- Nors pakaušis šviečia, bet dar nosį riečia.
- Nors pirštu durk į rūrą[115]
- Nors sena, abi[116] mergina.
- Nors žabala[117], bet adatą mato.
- Nuliūdęs kaip žemes pardavęs.
- Nuo adatėlės – ant kumelėlės.
- Nuo girtuoklio degtinės nepaslėpsi.
- Nuo kvailumo vaistų nėra.
- Nuo ligos nepabėgsi.
- Nuo likimo nepabėgsi.
- Nuo lūpų močios pienas nenudžiūvęs, jau ženytis[118] nori.
- Nuo mėsos pilvas vėpsos, nuo varškės dantys barškės.
- Nuo miego dantys užpakaly išdygs.
- Nuo mirties nėra vaistų.
- Nuo pasilko[119]akis apvilko.
- Nuo veido pažinsi žmogų.
- Nuo žmonių kalbų ir po puodu nepasislėpsi.
- Nuoširdus žodis šildys tave tris žiemas.
- Nuparkus[120] avis visą kaimenę užkrečia.
- Nusibodo kaip mergai vaikas.
- Nusisekė kaip senberniui piršlybos.
- Nutarškėjo kaip raganos ratai.
O
[keisti]- Obuolys nuo obels netoli nurieda.
P
[keisti]- Pačios gražumu sotus nebūsi.
- Paduok šluotą – bus tikra ragana.
- Panašus – kaip iš akies trauktas.
- Pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi.
- Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja.
- Paleidęs akmenį iš rankos, nesuturėsi.
- Paleisti antį.
- Paleistuvė vis karietoje važiuoja.
- Palydėsiu, kad nakties neišneštum.
- Pamatysi kaip savo ausis.
- Pamesk mergų būdą, imki marčių darbą.
- Papratimas blogesnis už prigimimą.
- Papratimas – tai antras prigimimas.
- Pareik, proteli, namo bent pavalgyti.
- Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turėtų eiti ir nuo kurio net pasenęs nenuklystų.
- Parūpo durneliui[121] senmergė.
- Pas mus yra razumas[122], pas durnius[123] pinigai.
- Pasakyk, kad kiaulė kaip lakštingala giedotų.
- Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu esi.
- Paseno, o proto neįgavo.
- Pasidalintas skausmas – pusė skausmo, pasidalintas džiaugsmas – dvigubas džiaugsmas.
- Pasiliksi, mergele, rugienų griebti[124].
- Pasišiaušęs kaip senmergės kūšys.
- Pasturgalis niežti – ženytis[125] nori.
- Pati girta, vakarienė nevirta.
- Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – protas.
- Pavydas žmogų ir suėda.
- Pavogė arklį – pridėk ir balną.
- Pavogė arklį – pridėk ir kamanas.
- Peilis neaštrus, nuriekta duona kaip arimas.
- Penkis litus pinigais ir utėlę su ragais.
- Per ašaras tako nematau.
- Per auksą ir galą gauna.
- Per barzdą varvėjo, o burnoj neturėjo.
- Per savo šešėlį dar niekas nėra peršokęs.
- Pešasi kaip du gaidžiai.
- Pietūs nelaukia, o pietų reikia laukti.
- Pijokas[126] prageria, liurkis[127] prakūrija[128], o durniaus[129] ir taip pinigai praeina.
- Pijoko[130] gerklės nepripilsi.
- Piktesnė už širšę.
- Piktos gaspadinės[131] ir duona rūgšti.
- Pinigai cūdus[132] daro.
- Pinigai daug išveda blogio.
- Pinigai duris atidaro.
- Pinigai ėsti neprašo.
- Pinigai – galvažudžiai.
- Pinigai greit užkelia, ale[133] greit ir nuleidžia.
- Pinigai ir bjaurastis visada kartu.
- Pinigai ir dorą žmogų išveda iš kelio.
- Pinigai ir per mūrus įlenda.
- Pinigai kunigo ieškojo, o nūnai kunigas pinigų.
- Pinigai laimės neatstoja.
- Pinigai lengvai paimti, lengvai ir išeina.
- Pinigai mėgsta rankas kietas.
- Pinigai – ne kilbasa[134], nesuuosi, kur padėta.
- Pinigai – ne skutuliai.
- Pinigai ne upeliu teka.
- Pinigai – ne vanduo, nepasemsi.
- Pinigai nėr viskas, bet be pinigų viskas yra niekas.
- Pinigai niekada neišeina iš mados.
- Pinigai po pasaulį vedžioja.
- Pinigai rasti – dar ne tavo.
- Pinigai – smertis[135].
- Pinigai sunkiau išlaikyti negu uždirbti.
- Pinigai – tai vanduo.
- Pinigai teisia, pinigai baudžia.
- Pinigai uždirbti yra malonesni.
- Pinigai valdo pasaulį.
- Pinigai viską padaro.
- Pinigai žmogų neišganys.
- Pinigai žmogų pakaria ir paleidžia.
- Pinigai žmogų vaiku padaro ir į kapus nuvaro.
- Pinigais užkrauti.
- Pinigais užsiversti.
- Pirkta meilė greit atvėsta.
- Pirma mergą apžiūrėk, o tada pasogą[136] derėk.
- Pirma žmona – nuo Dievo, antra – nuo žmonių, o trečia – nuo velnio.
- Pyktis blogas patarėjas.
- Pyktis grožiui kenkia.
- Platūs vartai išeiti, bet siauri sugrįžti.
- Plaukia kaip pinigai į kunigo mašną.
- Po darbo ir duonos pluta gardi.
- Ponų daug, o dirbti nėra kam.
- Pradeda adata, baigia arkliu.
- Praskydo kaip šūdas ant lietaus.
- Prastas daržas be krapų, prasta merga be papų.
- Pravėdink gi tu bezdalus.
- Prie akių šilkas, už akių – vilkas.
- Prie alaus netrūks draugų.
- Prie tamsos daugiau drąsos.
- Prisidirbo kaip ragana deguto.
- Prišiko kelnes, smirdi kaip velnias.
- Privalgė kaip per berno vestuves.
- Privilioja su abraku[137], o paskui lanku.
- Pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina
- Procevok savo nagais ir vartok tais pinigais.
- Protas išmintį vedžioja.
- Protas rankas ir kojas vaduoja.
- Pučia miglą į akis.
- Pučiasi kaip penkių pilių valdovas.
- Puola kaip bitės ant medaus.
- Puola kaip musės prie medaus.
- Pusiau su bėda.
R
[keisti]- Rambaus arklio ir rimbas nepataisys.
- Rambų arklį tik vilko dantis pataiso.
- Ranka ranką mazgoja.
- Rašo kaip su vištos koja.
- Ratai be arklio netoli nuvažiuos.
- Reikalingas kaip druska į barščius.
- Roges ruošk vasarą.
- Rublis kalba, rublis tyli.
- Rudenį pinigai prie kožno[138] žviegia.
S
[keisti]- Saldus daiktas greit apkarsta.
- Saldus – mažam, raudonas – durnam[139].
- Samdytas – ne gimdytas.
- Saugok kaip savo akį.
- Sava duona gardesnė už svetimus pyragus.
- Savam krašte ir tvoros žydi.
- Savam krašte pranašu nebūsi.
- Savęs neįveikęs, kito neįveiksi.
- Savo ydas svarstyk, o artimo pamiršk.
- Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku.
- Sąžinė graužia.
- Sena meilė nerūdija.
- Senatvė ateina nelaukiama.
- Sena merga ir velniui ant kaklo kabysis.
- Sena merga kaip vienagalė (žarna) – vis susiraukus.
- Sena merga neatstoja nė menturio (lopetėlė košei maišyti).
- Sena merga – sena padla[140].
- Sena merga, senas šuo ir senas kunigas – tai vis viena (t.y. niekas jų nemyli.)
- Sena merga svietui[141] dėl vargo.
- Sena merga ubagui – pratrydęs veršis kunigui.
- Sena pana tai ne brokas[142], kad tik naujas andarokas[143].
- Sena patarlė amžinai nepasens.
- Senai mergai bile[144]. tik su kelnėm ir gerai.
- Senai mergai patiksi, nors nuo visų atliksi.
- Senam dera patarti, jaunam – paklausti.
- Senam – nuodėmės, jaunam – niekai.
- Senas jautis vagos negadina.
- Senatvė – neišgydoma liga.
- Sens – protu, jauns – gvoltu[145].
- Senuosius batus prisimename tada, kai naujieji nuspaudžia koją.
- Senų mergų kartuvių nėr (t.y. už senmergystę nebaudžiama).
- Sėdi kaip ant adatų.
- Sėdi kaip ragana kertėj.
- Sėdi lyg marti vakar vesta. na.
- Siuvo mašną su švaika[146] – pinigai pabiro.
- Spardosi kaip arklys.
- Skatiką pinigais ir varliukę su nagais.
- Skausmo nei sėja, nei pjauna.
- Skausmo neragavęs, laimės nepažinsi.
- Skolini – angelas, prašai skolos – velnias.
- Skolintas arklys ant lygaus kelio klumpa.
- Skubėjimas – klaidų tėvas.
- Skubėk lėtai.
- Skubų darbą velnias neša.
- Skubūs darbai – vieni vargai.
- Smarkiai pulsi – akis išdegsi.
- Smertis[147] subinę uosto.
- Smulkus kaip aguonos grūdas.
- Snukis plytos prašo.
- Sodai žydi – vilk kailinius.
- Sodo nesodinęs, obuolių nori.
- Spardosi kaip arklys.
- Spjaudyk ir gaudyk.
- Sprogo kaip muilo burbulas.
- Staiga šokęs, akis išdursi.
- Stovi kaip busilas[148] ant vienos kojos.
- Stovi kaip Pilypas kanapėse.
- Su auksu nueisi, be geležies neapseisi.
- Su baime maža laimė.
- Su gandrais išlėksi, o su žvirbliais nukrisi.
- Su gerkle nieko nelaimėsi.
- Su išplėštais pinigais neilgai džiaugsies.
- Su kuo sutapsi, tokiu ir pats tapsi.
- Su melu nueisi, tik atgal negrįši.
- Su melu netoli nuvažiuosi.
- Su merga prasidėjęs ir be kelnių paliksi, o vis neįtiksi.
- Su pinigais ir pragare nepražūsi.
- Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi.
- Su pinigais į dangų neįkopsi.
- Su pinigais kiekvienas gudrus.
- Su pinigais nevaikšto.
- Su pinigais visur gerai.
- Su saule negyvensi.
- Su šviesa kelia, su tamsa gula.
- Su taukinu snukiu teeina šeimynos samdyti.
- Subembėjusio senbernio merga neprivobysi[149].
- Subinėj dantys išdygs.
- Sudegti iš gėdos.
- Surijo kaip aitvaras pakulas.
- Susivėlus kaip ragana.
- Sutinka kaip akmuo su kirviu.
- Svečias nebuvėlis, duokit sūrį supuvėlį.
- Sutinka kaip šuo su kate.
- Sveikas kaip ridikas.
- Sveikata ir už auksą brangesnė.
- Svetima druska visada sūresnė.
- Svetimi dūmai akis graužia.
- Svetimi pinigai nešildo.
- Svetimo skausmo nepasisavinsi.
- Svetimos akys didelės.
- Svetimu protu toli nenuvažiuosi.
Š
[keisti]- Šaukšte prigirdytų, kad galva tilptų.
- Šaukštu proto neįkrėsi.
- Šaukštu saulės neuždengsi.
- Ščyra[150] merga visuomet su vaiku.
- Šiaušiasi kaip višta prieš gaidį.
- Šik į batą, jei nieks nemato, o jei mato, tegu iškrato.
- Šimtas litų – ne pinigai, mužikas[151] – ne brolis.
- Šimtą rublių pinigais ir utėlę su ragais.
- Širdis moters mieruojas[152] pinigais.
- Širdžiai tinka, ir akys limpa.
- Šykštuolio pinigai šviesos nemato.
- Šnapsas[153] – ne lazda, išgersiu.
- Šoka lyg varlė prieš dalgį.
- Šokinėja kaip gaidys.
- Šuns kaulu nepabaidysi.
- Švelnus kaip šilta vilna.
- Šventas kaip švento Jurgio eržilas.
- Šviesa tunelio gale.
T
[keisti]- Tai kad baltos ausys – nors ropes sėk ir akėk.
- Tai kad prisigyveno: iš adatos išėjo.
- Tai kirvis, kad gali boba Varšuvon nujot.
- Tai pinigai nepatinka, tai valdžia.
- Taisyk žodžiui vietą, kaip svečiui patalą.
- Tam ir piršlys, kad meluotų.
- Tamsu, nors į akį durk.
- Tarp dviejų auklių vaikas be galvos.
- Tarp trijų moterų vaikas be galvos.
- Tas, kas gailisi blogų, kenkia geriems.
- Taupyk duoną rytojui, o ne darbą.
- Tausok nervus senatvei.
- Tegu būna Dievui žvakė, velniui kačerga[154].
- Teisybė akis bado.
- Teisybė už saulę šviesesnė.
- Teisybės pinigais neužklosi.
- Ten aukso kalnai, kur mūsų nėr.
- Tėvai peni vaikus žuvimis, o vaikai tėvus – šunimis.
- Tėvai senyn, vaikai gražyn.
- Tėvai verkia, kad vaikas nevalgo, vaikas verkia, kad tėvas valgo.
- Tėviškės dūmas už svetimą ugnį šviesesnis.
- Tiek teatgausi iš arklio avižas.
- Tiesa akis bado.
- Tiesa – mergelė liesa.
- Tiesos maiše nepaslėpsi.
- Tiesus kaip alkūnė, gudrus kaip avinas.
- Tik nelaimėje pažinsi draugą.
- Tik raganoms rūras[155] krapštytis.
- Tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam.
- Tiko kaip šūdas į kelnes.
- Tikroji tiesa dažnai vaikšto su pilka sermėga.
- Tinginys ir kelią koja rodo.
- Tinginys tingi, girtuoklis pralaka, o kvailas pats nežino, kur pinigą išleidžia.
- Tinginystė blogiau už ligą.
- Tyla – gera byla.
- Tyli kaip avelė kerpama.
- Tyli kiaulė gilią šaknį knisa.
- Tyli rūrą[156] užraukęs.
- Tokia boba tik velniams baidyti.
- Tokią bobą tik dėti armoton[157] ir šauti į velnių pulką.
- Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino.
- Tol draugai, kol atskirai pinigai.
- Tol klausiau tėvų, kol žąsino bijojau.
- Tos pačios akys rauda, tos pačios juokias.
- Trankosi kaip velnias po pragarą.
- Traukinys šikančių nelaukia.
- Trys pasaulyje kvailiai: žydas, kad geriausios kiaulienos nevalgo, bajoras, kad sveikiems savo švarkams užpakalį skaldo, gaidys, kad gieda, kada visi miega.
- Trukdo šnabė[158] ir darbininkus, ir mokytus.
- Trumpa adata ilgą siūlą tempia.
- Trumpą raikštį ir ramus arklys nutraukia.
- Tupi kaip višta ant kiaušinių.
- Tupi kaip višta ant laktos.
- Turi arklį – turėk ir vežimą.
- Turi auksinę širdį.
- Turškiasi kaip antis po vandenį.
- Turtai laimės neatneša.
- Turtas – išmintingo tarnas, kvailio – ponas.
- Turtingam ir aitvaras neša.
- Turtingam tiesa nereikalinga.
- Turtingas protą kišenėj nešioja.
- Turtingą ir į dangų įleis, kai pažvangins pinigais.
- Turtingo ir melas teisingas.
- Turtuoliui tiesa nereikalinga.
- Turtuolius ir beturčius – visus žemelė priglaudžia.
- Turtus leidi – kvailiu darais.
- Tušti puodai garsiai skamba.
- Tvarka kaip bažnyčioj.
U
[keisti]- Ugnies, vandens ir meilės nepaslėpsi.
- Ugnis negesinama išsiplečia.
- Uošvienė su marčia gyvena kaip kirvis su akmeniu.
- Už akių užbėgti.
- Už dyką ir šuo neloja.
- Už gudrų ne gudresnis, už kvailą ne kvailesnis.
- Už mylios ir adata svarą sveria.
- Už moterį galvą dėti, už tėvynę – tris.
- Už pinigus ir dangaus vartai atviri.
- Už rublį ir velnias šoka.
- Už vieną mokytą dešimt nemokytų duoda.
- Užberk druskos ant uodegos – sugausi.
- Užėjo noras kaip nuogam triest.
- Užgiedojo kaip gaidys ant mėšlyno.
- Užkasti pinigai nė vieno nešildo.
- Užmerkti akis.
- Užmigai kaip amžinu miegu.
- Užmokėti gyvais pinigais.
- Užsidegė kaip senai mergai pasturgalis.
- Užsigeidė kaip merga vaiko.
- Užsigeidė kaip merga ženytis[159].
- Užsivėręs tu manimi kaip adata ant siūlo.
- Užteks visko per akis.
Ū
[keisti]- Ūžia kaip bitės avily.
V
[keisti]- Vagie, kepurė dega!
- Vagis moko raktus slėpti.
- Vagis pradeda vogt nuo adatos, o paskiau išveda ir arklį.
- Vaikai tėvus pražildina, o anūkai senelius nuplikina.
- Vaikai vanagai, kur tėvo pinigai.
- Vaiką mylėk kaip dūšią[160], bet krėsk kaip grūšią[161].
- Vaikščioja kaip antis, kanapėmis prisigėrusi.
- Vaikšto kaip kūnas be dūšios[162].
- Vaiposi kaip ragana prieš velnią.
- Valgymas – ne šikimas, gali palaukti.
- Valna[163] triest į savo kelnes.
- Vakar siuvėjas, o nūnai teisėjas.
- Vakaras pranašesnis už rytą.
- Vakaras rytą moko.
- Valgau kaip trys, dirbu kaip arklys.
- Varnas varnui akies nekerta.
- Varną ar prausk, ar neprausk – jis vis toksai.
- Vasarą be darbo sėdėsi, žiemą duonos neturėsi.
- Vedybos kaip radybos.
- Vedybos – ne vagystė.
- Veidas tave išduos, jei ką pikta darysi.
- Veli[164] su žila kasa, su žalia rūta numirt negu už tokio ištekėt.
- Velnias dūšios[165], o šuva skolos neturi.
- Velniai nematė.
- Velnio neštas ir pamestas.
- Velniui katiliukas, o man pinigai.
- Veltui nieks ir rūros[166] nekaso.
- Verčiau išmintingas pabars, nei kvailas prigaus.
- Verkia duona tinginio valgoma.
- Verkia kaip mergina važiuodama į šliūbą[167].
- Verkti kruvinom ašarom.
- Viena bėda – ne bėda.
- Viena boba – boba, dvi bobos – alasas[168], trys bobos – turgus.
- Viena boba – ne turgus.
- Viena boba už devynis velnius atkusina[169].
- Viena boba – vienas turgus, dvi bobos – du turgūs.
- Viena kregždė – dar ne pavasaris.
- Viena rūra[170] – šeši kermošiai[171].
- Viena rūra[172] šika.
- Vieną bobą vilkai pjaus!
- Vienam reikia pačios su galva, kitam su pinigais.
- Vienas auga į protą, kitas – iš proto.
- Vienas rublis ne pinigai, o tūkstantis – ne juokai.
- Viens juokais darys, kits už teisybę palaikys.
- Viens už juoką turės, kits į širdį įsidės.
- Vieno – tiesa, o kito – nemelas.
- Vienu medumi nebūsi sotus.
- Vienu užpakaliu ant dviejų kumelių neatsisėsi.
- Vienu užpakaliu dešimt suolų neužsėsi.
- Viltis – kvailių motina.
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
- Visi keliai veda į Romą.
- Visi mes esame kvaili, tik nevienodai.
- Visi pinigai ir mašina.
- Visi velniai juodi.
- Visi veršio pinigai.
- Visiems dalina patarimus, sau neturi.
- Visiems pinigai skaitomi.
- Visos bobos velnių priėdę.
- Visur gerai, namie geriausia.
- Visur gražu, tik svetur neramu.
- Visur tas pats velnias.
- Visų velnių ragai vienodi.
- Visų verksi – akių neteksi.
- Vištai rūpi kagėti ir kiaušinius dėti.
- Vyrams dienoj vienas darbas, o moterims – daug.
- Vyras ant dekio[173], kulė[174] kaip tekio.
- Vyras miršta – žmona sijoną trumpina.
- Vyriausiam broliui darbai, jauniausiam – turtai.
- Vyrui visą šlaunį gali parodyt, o visos teisybės – ne.
- Vyrų darbas nukertamas, tik moterų nutęsamas.
- Vyrų darbas su galu, o moterų be galo.
- Vogti pinigai – ne geram daiktui pirkti.
- Vogti pinigai prasvilina kišenę.
- Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti.
Ž
[keisti]- Žaidžia kaip katė su pele.
- Želmenį kelia žemė, žmogų – darbas.
- Žemė – akmuo, pinigai – vanduo.
- Žėdnas[175], gaidys mislija[176], kad anas gražiausiai gieda.
- Žėlavoja[177] kaip senmergė ant pelenų maišioko.
- Žiema – keliauninkas, pavasaris – gėlininkas, vasara – dainininkas, ruduo – darbininkas.
- Žiemos darbai – šikinę[178] krapštai.
- Žilas plaukas – sveikas protas.
- Žilė[179] galvoje, velnias uodegoje.
- Žinai žodį – randi kelią.
- Žindama avis sukūsta[180].
- Žino ir višta, kuomet ant laktos lėkti.
- Žiopso kaip višta, kaulą prarijusi.
- Žirglioja it bites šakume nešdamas.
- Žiūrėk akimis, klausyk ausimis.
- Žiūrėk lauką vasarą, o sodą – rudenį.
- Žiūrėk žemyn – mislys[181], kad kvailas.
- Žiūri kaip akla višta į kiaušinius.
- Žydas mergą jojo, velnias keravojo[182].
- Žydo kvarba[183], Silvestrienės darbas.
- Žliumbti – bobų darbas.
- Žmogaus vertė darbu matuojama.
- Žmogelis, kožnam[184] darbe šarpus[185].
- Žmogus gimsta darbui, kaip paukštis lakstymui.
- Žmogus gyvena vieną amžių, o jo geri darbai – du amžius.
- Žmogus jaunas be darbo dyksta greitai.
- Žmogus neišganytas – be gerų darbų ir be pinigų.
- Žmogus pinigus renka, velnias piniginę siuva.
- Žmogus už žvėrį piktesnis.
- Žmogus užmano – Dievas padaro.
- Žmogų puošia darbas.
- Žmona laiko tris trobos kertes, vyras tik vieną.
- Žmona tik zyzti ir į akis lįsti.
- Žmonėms darbas, o ponams šventa.
- Žodis – darbas.
- Žodis, kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu.
- Žodis – ne darbas.
- Žodis – ne šūdas, neprilipo.
- Žodis – sidabras, tylėjimas – auksas.
- Žodis tvirtas – darbais paspirtas.
- Žodis žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta.
- Žodžiais darbo neatliksi.
- Žodžiais kailinių nepasiūsi.
- Žodžiu ąžuolus varto, darbu ir skiedros nepakelia.
- Žodžiu sotus nebūsi.
- Žodžiu sužeisi, žodžiu ir pagydysi.
- Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau.
- Žuvis nuo galvos pradeda dvokti.
- Žvengia kaip arklys.
Žodžių paaiškinimai
[keisti]- ↑ Apsukinė duonos riekė, abišalė, kampelis.
- ↑ Apsukinė duonos riekė, abišalė, kampelis.
- ↑ Apsukinę duonos riekę, abišalę, kampeį.
- ↑ Apsukinę duonos riekę, abišalę, kampelį.
- ↑ Apsukinės duonos riekės, abišalės, kampelio.
- ↑ Apsukine duonos rieke, abišale, kampeliu.
- ↑ Ėmė, grobė, griebė.
- ↑ Lipo.
- ↑ Pasaulį, žemę.
- ↑ Turgus, prekymetis.
- ↑ Vilktis, rengtis drabužiais, puoštis, dabintis.
- ↑ Pragaras.
- ↑ Bet, tik.
- ↑ Kvailių.
- ↑ Degtinės.
- ↑ Šeimininkė.
- ↑ Kiekvienas.
- ↑ Degtinės.
- ↑ Papuoštas, išdabintas.
- ↑ Mano, mąsto, galvoja.
- ↑ Tvartą.
- ↑ Jis.
- ↑ Maišelius, krepšius.
- ↑ Turtingam.
- ↑ Rūmas.
- ↑ Nuodėmės.
- ↑ Santaikos, santarvės.
- ↑ Bičiulių, draugų.
- ↑ Neaprengtum.
- ↑ Neturtingam, vargingam.
- ↑ Veidrodis.
- ↑ Pjūklas.
- ↑ Saugo.
- ↑ Bažnytines sutuoktuvių apeigas.
- ↑ Kriaušės medžio.
- ↑ Turtingu.
- ↑ Pragare.
- ↑ Kaitinimu gaunamos dervos, deguto.
- ↑ Matuoja.
- ↑ Skonio.
- ↑ Sijono.
- ↑ Sijonu.
- ↑ Dyki, tušti, nereikalingi.
- ↑ Vidinis psichinis pasaulis, jausmai.
- ↑ Grįsti.
- ↑ Stora, nutukusi.
- ↑ Veltui.
- ↑ Laisvas, neturintis darbo.
- ↑ Kvailiui.
- ↑ Laisvės stoką, nelaisvę.
- ↑ Laisvės stoką, teisių suvaržymą.
- ↑ Kvailas.
- ↑ Kvailiui.
- ↑ Kvailiui.
- ↑ Mirtis.
- ↑ Neturtingas, vargingas.
- ↑ Turtingas.
- ↑ Maišelis, krepšys.
- ↑ Laikotarpis, laikas, epocha.
- ↑ Ūkio savininko, namų, kiemo šeimininko.
- ↑ Neturtingam.
- ↑ Sena prasta pirkia, lūšna.
- ↑ Užpakalį, subinę.
- ↑ Nuodėmingos.
- ↑ Kvailas, neišmintingas.
- ↑ Prievartauja, žagina.
- ↑ Prievarta.
- ↑ Žarsteklį.
- ↑ Kopūsto kotų.
- ↑ Numirėlių, velionių.
- ↑ Nuodėmės.
- ↑ Bažnytines sutuoktuvių apeigas.
- ↑ Tuokiasi.
- ↑ Apsirengti.
- ↑ Nekvaila.
- ↑ Šeimininkė, virėja.
- ↑ Jei, jei tik.
- ↑ Ištekėjusios moters kepuraitė.
- ↑ Jei, jei tik.
- ↑ Pasaulį
- ↑ Kapšelį.
- ↑ Pragare.
- ↑ Užpakalis, subinė.
- ↑ Siela.
- ↑ Gėda.
- ↑ Bet.
- ↑ Proto, išminties.
- ↑ Prekė.
- ↑ Kiekvienam.
- ↑ Kiekvienas.
- ↑ Garbanota.
- ↑ Pragaras.
- ↑ Pastatyta.
- ↑ Jėga.
- ↑ Užpakalį, subinę.
- ↑ Laisvės.
- ↑ Nuodėmės.
- ↑ Siela.
- ↑ protu
- ↑ Brangenybę.
- ↑ Kriaušę.
- ↑ Kvailas.
- ↑ Protas.
- ↑ Kapšelį.
- ↑ Stebuklas.
- ↑ Kiekvienas.
- ↑ arklidėje.
- ↑ Dažo.
- ↑ Derva.
- ↑ Nelaimingiausi.
- ↑ Vyras.
- ↑ Netinkamą.
- ↑ Perdėtai baimintis, jaudintis.
- ↑ Eis.
- ↑ Užpakalį, subinę.
- ↑ Kad (tik), bet (tik).
- ↑ Akla.
- ↑ Vesti
- ↑ Siuntinys.
- ↑ Nušašus.
- ↑ Kvaileliui.
- ↑ Protas.
- ↑ Kvailius.
- ↑ Likti senmerge, neištekėti.
- ↑ Tuoktis.
- ↑ Girtuoklis.
- ↑ Kas rūko, pypkius.
- ↑ Prarūko.
- ↑ Kvailio.
- ↑ Girtuoklio.
- ↑ Šeimininkės.
- ↑ Stebuklus.
- ↑ Bet.
- ↑ Dešra.
- ↑ Mirtis.
- ↑ Ištekančiai dukteriai, seseriai iš tėvų ūkio seniau duodama dalis pinigais, gyvuliais.
- ↑ Apsukine duonos rieke, abišale, kampeliu.
- ↑ Kiekvieno.
- ↑ Kvailam.
- ↑ Bjaurybė, nenaudėlė.
- ↑ Pasauliui.
- ↑ Trūkumas.
- ↑ Sijonas.
- ↑ Kad tik.
- ↑ Prievarta.
- ↑ Didele specialios paskirties adata.
- ↑ Mirtis.
- ↑ Gandras.
- ↑ Nepriviliosi, neprigundysi.
- ↑ Uoli, darbšti.
- ↑ Valstietis, prasčiokas.
- ↑ Matuojas.
- ↑ Degtinė.
- ↑ Žarsteklis.
- ↑ Užpakalius, subines.
- ↑ Užpakalį, subinę.
- ↑ Į patranką.
- ↑ Degtinė.
- ↑ Susituokti
- ↑ Brangenybę.
- ↑ Kriaušę.
- ↑ Dvasios.
- ↑ Galima, leidžiama.
- ↑ Velyk.
- ↑ Sielos.
- ↑ Užpakalio, subinės.
- ↑ Bažnytines sutuoktuvių apeigas.
- ↑ Triukšmas, rėksmas, klegesys.
- ↑ Atkuso.
- ↑ Užpakalis, subinė.
- ↑ Turgūs, mugės, atlaidai.
- ↑ Užpakaliu, subine.
- ↑ Užtiesalo.
- ↑ Kapšelis.
- ↑ Kiekvienas.
- ↑ Mąsto, galvoja.
- ↑ Gedi, gailisi, ilgisi.
- ↑ Užpakalis, sėdynė.
- ↑ Žilumas, žylis.
- ↑ Suliesėja.
- ↑ Mąstys, galvos.
- ↑ Valdė, laikė.
- ↑ Dažai, spalva.
- ↑ Kiekviename.
- ↑ Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.