Pereiti prie turinio

Kalba

Iš Wikiquote.
(Nukreipta iš Šnekėjimas)

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

  1. Akademinės kalbos panašios į krištolo sietynus, kurie žėri, bet nešildo. – P. Buastas.
  2. Akcentaskalbos siela, jis teikia jai ne tik jausmo, bet ir tikrumo. – Ž. Ž. Ruso.
  3. Apie svarbius dalykus dera kalbėti paprastai: įmantrumas čia netinka; kalbant apie nereikšmingus dalykus, atsimintina, kad tik tono, manieros ir pasakymų taurumas gali suteikti jiems prasmę. – Ž. de la Briujeras.
  4. Aštri kalba – vienintelis aštrus ginklas, kuris nuolat vartojamas tampa dar aštresnis. – V. Irvingas.
  5. Daug kalba tie žmonės, kurie mažai žino, o tie, kurie žino daug, kalba mažai. – Ž. Ž. Ruso.
  6. Daug kalbėti ir daug pasakyti ne tas pats. – Sofoklis.
  7. Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas. – Demokritas.
  8. Dauguma žmonių ieško kompanijos ne tam, kad klausytų, o tam, kad kalbėtų patys. – E. A. Po.
  9. Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti. – Plutarchas.
  10. Dažniau bent pasverk, ką ir kam tu esi priplepėjęs. – Horacijus.
  11. Galutinis kalbos tikslas – įtikinti žmones. – F. Česterfildas.
  12. Gerai kalbos tikrumas ir sklandumas,
    Bet koks puikus yra kalbos trumpumas. – N. Navoji.
  13. Geriau daugiau žinoti negu kalbėti. – T. M. Plautas.
  14. Geriau kalbėti apgalvotai negu greitai. – T. Moras.
  15. Geriau protingai tylėti, negu kvailai kalbėti. – Publijus Siras.
  16. Gyvenimo, kalbos, papročių paprastumas teikia tautai jėgų, o prabanga, kalbos įmantrumas, papročių rafinuotumas veda į negalę ir pražūtį. – Dž. Raskinas.
  17. Glauskim kalbas, kad mintis ne pakriktų, o veržtųsi. – Horacijus.
  18. Imkis kalbėti dviem atvejais: arbakai savo kalbos temą esi dorai apgalvojęs, arbakai kalbėti apie ką nors būtina; tik tada kalbėjimas vertesnis už tylėjimą, o visais kitais atvejais – kur kas geriau tylėti negu kalbėti. – Isokratas.
  19. Ir puikiausia kalba užtęsta pabosta. – B. Paskalis.
  20. Išmok klausyti, ir tu galėsi turėti naudą net iš tų, kurie prastai kalba. – Plutarchas.
  21. Ištęstos kalbos – nuobodžiausias dalykas, ir klausomasi jų nelabai atidžiai. – F. Bekonas.
  22. Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus. – A. de Sent-Egziuperi.
  23. Jei kalba eina apie pinigus, yra tik vienas taiklus žodis: DAUGIAU!" – A. Kostolanis, Investuotojams ir spekuliantams.
  24. Jei nemoki kalbėti, išmok klausyti. – Pomponijus Mela.
  25. Jeigu be paliovos kalbėsi vienas – visada būsi teisus. – O. de Balzakas.
  26. Jeigu norima, kad mes suprastume, kas mums sakoma, turi būti kreipiamasi į mus paprasta kalba. – A. de Sent-Egziuperi.
  27. Jeigu norite sulaikyti žmogų nuo kokio nors poelgio, priverskite jį išsikalbėti šia tema: kuo daugiau žmonės kalbėjimas, tuo mažiau linkę veikti. – T. Karlailis.
  28. Jeigu žmogaus kalba vangi, sunki, paini, skurdi, neaiški, neišlavinta, tai toks tikriausiai ir to žmogaus protas, nes mąsto jis tik kalba remdamasis. – J. G. Herderis.
  29. Kad ir kaip gražiai žmogus kalbėtų, atminkite: kalbėdamas per daug galų gale pasakys kvailystę. – A. Diuma (tėvas).
  30. Kai apie jus kalba, tai blogiau gali būti tik viena – kai apie jus nekalba. – O. Vaildas.
  31. Kai kuriems žmonėms kalbėti – tolygu užgaulioti: jie dygūs ir kandūs, jų kalba – tulžies ir pelynų antpilo mišinys; pašaipa, patyčios ir įžeidimai trykšta iš jų lūpų kaip seilės. – Ž. de la Briujeras.
  32. Kalba – didi jėga: ji įtikina, atverčia, priverčia. – R. V. Emersonas.
  33. Kalba duota nuslėpti mintį. – Š. M. de Taleiranas-Perigoras.
  34. Kalba duota visiems, o išmintis – nedaugeliui. – Katonas.
  35. Kalba – geriausias tarpininkas užmegzti draugystei ir santarvei. – Erazmas Roterdamietis.
  36. Kalba yra didis, tautos statytas paminklas. – J. Jablonskis.
  37. Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. – M. Daukša.
  38. Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla <...>, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, <...> ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis. – A. Baranauskas.
  39. Kalbamąstymo priemonė... Kalbėti bet kaip reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai. – A. Tolstojus.
  40. Kalba – sielos rūbas. – Seneka.
  41. Kalbasielos veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. – Publijus Siras.
  42. Kalba – tai miestas, kurio statybai kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį. – R. V. Emersonas.
  43. Kalba turi plaukti ir rutuliotis iš dalyko išmanymo. Jeigu oratorius dalyko nesuvokė ir neperprato, visos gražbylystės – tik beprasmės vaikiškos pastangos. – Ciceronas.
  44. Kalba – visų pavojingiausias ginklas: kardo prakirsta žaizda lengviau užgydoma negu ta, kurią palieka žodis. – P. Kalderonas.
  45. Kalbančiojo papročiai geriau įtikina negu kalbos. – Publijus Siras.
  46. Kalbant reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o mintimi, ne iškalbos dovana, o gebėjimu analizuoti. – Mo Ti.
  47. Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. – Vydūnas.
  48. Kalbėk tinkamai arba išmintingai tylėk. – Dž. Herbertas.
  49. Kalbėkime, ką jaučiame ir jauskime, ką kalbame. – Seneka.
  50. Kalbos jėga – sugebėjimas nedaugeliu žodžių daug pasakyti. – Plutarchas.
  51. Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. – J. Jablonskis.
  52. Kam gi tau reik įsivelt į ginčus su tauškaliais;
    Kalbą juk moka visi, o proto nedaugeliui duota. – Katonas.
  53. Kas daug kalba, tas pasako daug kvailysčių. – P. Kornelis.
  54. Kas linkęs prieštarauti ir daug plepėti, negali išmokti to, ką reikia. – Demokritas.
  55. Kas nemoka tylėti, tas nesugeba ir kalbėti. – Seneka.
  56. Kuo mažiau žmogus kalba, tuo daugiau laimi: žmonės ima galvoti, kad jam netrūksta proto, o jeigu dar jis išties nekvailas, visi patiki, jog jis labai protingas. – Ž. de la Briujeras.
  57. Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. – J. Jablonskis.
  58. Menas klausyti beveik prilygsta menui gerai kalbėti. – P. Buastas.
  59. Mes kalbame mažai, jeigu nekalbame apie save. – V. Hazlitas.
  60. Mokėti kalbėti – talentas. – Stendalis.
  61. Neišmanėliai kalba, bailiai tyli, o išmintingieji klauso. – K. R. Safonas.
  62. Nevalia pamiršti ne tik žmonių kalbų, bet ir jų žodžių. Tikra tų žodžių, tų pasakymų saugykla – tai kalbų, laiškų, sentencijų rinkiniai. – F. Bekonas.
  63. Nėra nieko bjauresnio kaip daug kalbėti apie save. – Dž. Leopardis.
  64. Niekada nedaugžodžiausi kalbėdamas tik tai, ką nori pasakyti. – E. Delakrua.
  65. Niekam nemielas pernelyg daug kalbėti mėgstantis žmogus;jis be paliovos pasakoja apie save, tarsi vaizduodamasis savo romano herojumi. – F. Česterfildas.
  66. Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti, kaip kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba. – E. M. Arnstas.
  67. Norėdamas pažinti kokios nors tautos papročius, pirma išmok jos kalbą. – Pitagoras.
  68. Norint daugiau pasakyti, reikia mažiau kalbėti. – A. Periušo.
  69. Norite, kad apie jus gerai kalbėtų, tai nekalbėkite gerai apie save. – B. Paskalis.
  70. Pagyrūniškos kalbos – pirmas silpnumo požymis, o galintieji atlikti didžius darbus laiko liežuvį už dantų. – Ciceronas.
  71. Paprastą kalbą iš pirmo žvilgsnio tarsi lengviausia pamėgdžioti, bet pirmieji bandymai parodys, kad nėra nieko sunkesnio. – Ciceronas.
  72. Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų kalbos mokėjimas netrukdo būti asilais. – Servantesas.
  73. Plunksna – geriausias mokytojas, parašyta kalba vertesnė už tik apgalvotą. – Ciceronas.
  74. Pusė žmonijos turi ką pasakyti, bet tyli, o kita pusė – neturi ką pasakyti, bet be perstojo kalba. – R. Frostas.
  75. Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. – Lao Dzė.
  76. Skaitydami autorius, kurie gražiai rašo, įprantame gražiai kalbėti. – Volteras.
  77. Sklandžiai kalbėti – tai tinkamai galvoti balsu. – Ž. E. Renanas.
  78. Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos. – Vang Čungas.
  79. Sunaikink [kalbą] – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. – M. Daukša.
  80. Šnekėti nemąstant – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. – Servantesas.
  81. Tas, kuris daug galvoja, mažai kalba, stengdamasis įsprausti kuo daugiau minčių į kuo mažiau žodžių. – V. Irvingas.
  82. Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios. – J. V. Gėtė.
  83. Tautos kalba visada glaudžiausiai susijusi su nacionaline dvasia. – V. Humboltas.
  84. Tegu kiekvienas stengiasi galvoti ir kalbėti protingai, bet tenemėgina įtikinti kitų savo skonio ir jausmų neklaidingumu: tai pernelyg sunkus sumanymas. – Ž. de la Briujeras.
  85. Teisybė, kad mano tėvai jaudinosi, nes aš kalbėti pradėjau gana vėlai, jie net konsultavosi su daktaru. Negaliu pasakyti, kokio tada buvau amžiaus – tačiau tikrai ne mažesnio nei trejų. – A. Einšteinas.
  86. Tetyli tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo. – Servantesas.
  87. Trumpas protas – ilga kalba. – Aristofanas.
  88. Vargas, kai žmogui nepakanka proto, ką tinkama pasakyti arba nuovokos atsargiai nutylėti. – Ž. de la Briujeras.
  89. Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu kalbėti, bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą. – Saadis.
  90. Žmonės sukūrė kalbą aiškintis tarpusavyje, o ne vienam kitą apgaudinėti. – A. Mandzonis.
  91. Žmonių kalba tokia, koks jų gyvenimas. – Seneka.
  92. Žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti kaip ir kalbėti. – B. Spinoza.

Antikiniai posakiai, frazės[keisti]

  1. Ezopo kalba (minčių reiškimas "tarp eilučių", alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. Graikų pasakėtininko Ezopo vardą. Ezopas, kaip ir kiti pasakėtininkai, kalbėdavo ne tiesiogine prasme, o perkeltine, palyginimais).

Patarlės ir priežodžiai[keisti]

Afrikiečių[keisti]

  1. Būk atsargus, sakydamas žodžius kiekvieną dieną, įsitikink, kad jie yra geri ir saldūs, nes gali būti, kad ateityje tau reikės kai kuriuos iš jų suvalgyti.
  2. Išmintingas žmogus turi žinoti savo bendruomenės kalbą, pasakas ir patarles.
  3. Jeigu tu nori, kad žmonės tave suprastų, kalbėk jų kalba.
  4. Kai gyvatė yra namuose, žmogui nebereikia ilgai apie tai diskutuoti.
  5. Kai kalba veiksmai, žodžiai yra niekas.
  6. Nekalbėk blogai apie krokodilą, kai tavo koja yra upėje.
  7. Nesakyk žmogui, kuris tave neša, kad jis smirdi.
  8. Spinduliuojanti ir gerai suprasta vieno žmogaus kalba yra geriau negu tūkstančio žmonių kalba, kuri tokia nėra.
  9. Šnibždėjimas turi daugiau reikšmės negu triukšminga kalba.

Anglų[keisti]

  1. Apgalvojimas kalboje yra svarbiau negu iškalbingumas.
  2. Būna laikas kalbėti ir laikas tylėti.
  3. Galvok, prieš kalbėdamas.
  4. Geriau įvertink kalbėtojo valią negu žodžių vertę.
  5. Jeigu neturi nieko gero pasakyti – nesakyk nieko visiškai.
  6. Kalbėk apie velnią ir velnias pasirodo.
  7. Kalbėti negalvojant, tai yra šaudyti nesitaikant.
  8. Nekalbėk apie mano skolas, nebent tu ketini jas apmokėti.
  9. Nuo ko priklauso jūsų sėkmė? Nuo to, ką, su kuo, kada, kur ir kaip kalbate.
  10. Palik ilgai kalbantį viduryje gatvės.
  11. Tas, kuris sako bet ką, kas jam patinka, išgirs tai, kas jam nepatinka.

Indėnų[keisti]

  1. Jei kalbi – tai tavo žodžiai turi būti geresni už tylą.

Kazachų[keisti]

  1. Galvok, ką kalbi, netgi tada, kai juokauji.

Kinų[keisti]

  1. Jeigu gerą kalbą pakartoti tris kartus – net šunims šlykštu pasidarys.
  2. Kalbėk tik apie tai, ką išmanai.
  3. Naudingiau mokėti klausytis negu mokėti kalbėti.

Lietuvių[keisti]

  1. Aiškiai kalba, tamsiai galvoja.
  2. Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
  3. Blogų kalbų nedidink, jos pačios auga.
  4. Geras kalboj, blogas darbe.
  5. Ilga kalba be vaisiaus.
  6. Ilgos kalbos nepadės, kur pinigas neskambės.
  7. Iš daug kalbos mažai naudos.
  8. kalbos gali spręsti apie darbą.
  9. Kalba kalbą atveda.
  10. Kalbėk ir akmenį rankoj turėk.
  11. Kalbos – vežimais, o naudos – už grašį.
  12. Kalbus kalbą, darbus darbą randa.
  13. Kas galvoj, tas kalboj.
  14. Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks.
  15. Kokia galva, tokia ir kalba.
  16. Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
  17. Lipšni kalba apmaudą mažina.
  18. Mažiau kalbėk, daugiau žinok.
  19. Nuo žmonių kalbų ir po puodu nepasislėpsi.

Lotynų[keisti]

  1. Daug kalbų yra žemėje, bet tik viena danguje.
  2. Kalba padaro abu dalykus: paslepia arba atskleidžia žmogaus mintis.
  3. Kalbėjimas, neištariant žodžių, mankština proto suvaldymą.
  4. Kalbėjime – upė, o supratime – tik vienas lašelis.
  5. Nesakyk nuomonės, kol jos niekas neklausia.
  6. Niekada nekalbėk paskubomis.
  7. Niekada nesakyk: „Mirk!”
  8. Pirmiausia pagalvok – paskui kalbėk.

Švedų[keisti]

  1. Mažiau kalbėk, daugiau pasakyk.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas kalba