Išmintis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
77 eilutė: | 77 eilutė: | ||
# Šiek tiek pasitrynęs [[išmintis|išminties]] srityje žmogus nenusirita į visišką [[niekšiškumas|niekšiškumą]]; dažai įsigėrė giliai, jų neįmanoma iš visur ištrinti ir pakeisti blogio spalva. – [[Seneka]]. |
# Šiek tiek pasitrynęs [[išmintis|išminties]] srityje žmogus nenusirita į visišką [[niekšiškumas|niekšiškumą]]; dažai įsigėrė giliai, jų neįmanoma iš visur ištrinti ir pakeisti blogio spalva. – [[Seneka]]. |
||
# Tačiau tik vienas užsiėmimas yra iš tiesų laisvas, nes daro žmogų laisvą. Tai – [[išmintis]], kilni, narsi, didžiadvasiška. Visa kita yra menka ir vaikiška. – [[Seneka]]. |
# Tačiau tik vienas užsiėmimas yra iš tiesų laisvas, nes daro žmogų laisvą. Tai – [[išmintis]], kilni, narsi, didžiadvasiška. Visa kita yra menka ir vaikiška. – [[Seneka]]. |
||
# Tas, kuris gyvenime niekada nebuvo atsidūręs [[kvailys|kvailio]] vietoje, niekada nebuvo ir [[išmintis|išmintingas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. |
|||
# Tikrai [[išmintis|išmintingas]] žmogus yra tas, kuris siekia žmogų, kurio nesupranta. – [[Piet Hein|P. Hein]]. |
# Tikrai [[išmintis|išmintingas]] žmogus yra tas, kuris siekia žmogų, kurio nesupranta. – [[Piet Hein|P. Hein]]. |
||
# Tikroji išmintis – [[Pasaulis|pasaulio]] pažinimas per [[Skausmas|skausmą]], [[Džiaugsmas|džiaugsmą]], sunkiu triūsu, išnaudojant kiekvieną [[Akimirka|akimirką]], kiekvieną atodūsį, kol tai taps mūsų savastimi, nes tik tai, kas tvirtai įsišaknija mumyse, yra tikroji mūsų esybės dalis. – [[Tomas Vulfas]]. |
# Tikroji išmintis – [[Pasaulis|pasaulio]] pažinimas per [[Skausmas|skausmą]], [[Džiaugsmas|džiaugsmą]], sunkiu triūsu, išnaudojant kiekvieną [[Akimirka|akimirką]], kiekvieną atodūsį, kol tai taps mūsų savastimi, nes tik tai, kas tvirtai įsišaknija mumyse, yra tikroji mūsų esybės dalis. – [[Tomas Vulfas]]. |
20:30, 13 balandžio 2019 versija
Išmintis – turėjimas patirties, supratimo ar mokslo ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje, išmanymas, protingumas.
Biblija
- Išminčius tenesididžiuoja savo išmintimi. – Jer 9, 22.
- Išminties pradžia yra tokia: įsigyk išminties, įsigyk supratimo, nors tai kainuotų visą, ką turi. – Pat 4, 7.
- Išmintinga moteris statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – Pat 14, 1.
- Išmintingas vaikas tėvui džiaugsmas, o paikas vaikas – skausmas motinai. – Pat 10, 1.
- Išmintis yra Dievo dovana. – Išm 8, 16.
- Išmintis padeda pelnyti sėkmę – Koh 10, 10.
- Kam gi kvailiui pinigai? Kad nusipirktų išminties, nes jam dar trūksta proto? – Pat 17, 16.
- Kur yra daug išminties, ten daug ir apmaudo; ir kas daugina žinojimą, didina ir kentėjimą. – Koh 1, 18.
- Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo. – Pat 12, 15.
- Net kvailys yra laikomas išmintingu, jeigu tyli; protingu, jeigu laiku užsičiaupia. – Pat 17, 28.
Aforizmai ir sentencijos
- Abejonė yra išminties motina. – R. Dekartas.
- Aforizmai – tai išmintis portatyvine forma, minčių ir jausmų koncentruotas ekstraktas. – V. R. Oldžeris.
- Aklas tikėjimas – išminties kapai. – J. V. Gėtė.
- Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys. – Ciceronas.
- Aukščiausioji žmogiškoji išmintis – sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių ir išlaikyti ramybę per visas audras. – D. Defo.
- Dažnai pakanka ir vieno žodžio, kad pasirodytum išmintingas arba kvailas. – Konfucijus.
- Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos – kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties – kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti. – K. Vonegutas.
- Didžiausia išmintis – skirti gėrį nuo blogio. – Sokratas.
- Didžioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas. – Lao Dzė.
- Gamta nesako vieno, o išmintis – kito. – Juvenalis.
- Gyvenimą valdo likimas, ne išmintis. – Ciceronas.
- Gyvenimo išmintis visada gilesnė ir platesnė už žmonių išmintį. – M. Gorkis.
- Ideali išmintis turi keturias dalis: atlikti viską taip, kaip reikia. Teisingumas: vienodai daryti ir privačius, ir viešus darbus. Tvirtumas: ne bėgti nuo pavojų, o stoti su jais akis į akį. Santūrumas: sumažinti troškimus ir gyventi vienodu ritmu. – Platonas.
- Išminčiai svetima tai, kas prieš prigimtį eina. – Juvenalis.
- Išminties menas – žinoti, į ką neverta kreipti dėmesio. – V. Džeimsas.
- Išminties pamatas kantrybė. – Platonas.
- Išminties taisyklė tokia: naudokis, bet nepiktnaudžiauk. Nei susilaikymas, nei nesaikingumas laimės nesuteikia. – Volteras.
- Išmintingas – kuris žino reikalingus dalykus, o ne daugelį. – Aischilas.
- Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. – Aischilas.
- Išmintingas nepraranda saiko net tada, kai daro gerus darbus. – Juvenalis.
- Išmintingas raitelis, plaukdamas per upę, arklio nekeičia. – A. Linkolnas.
- Išmintingas žmogus pasiekia pergalę ir tuo pasitenkina. Jis nesiima smurto. – Lao Dzė.
- Išmintingas žmogus siekia ne to, kas malonu, bet to, kas apsaugo nuo nemalonumų. – Aristotelis.
- Išmintingas žmogus sugeba pasirinkti kelią. Tai labai svarbu: jei einame ten, kur srovė neša, pasmerkiame save kančiai, o valdydami gyvenimo laivą – dedame laimės pagrindus. – Dž. B. Šo.
- Išmintingas žmogus visuomet turi rinktis didžių žmonių išbandytus kelius ir sekti pačiais įžymiausiais. Jeigu jis ir nepasieks jų didybės, bent jį bus palietęs šioks toks atspindys. – N. Makiavelis.
- Išmintingasis atmeta nesaikingumą, vengia ištaigos ir atsisako pertekliaus. – Lao Dzė.
- Išmintį grindžia kantrybė. – Platonas.
- Išmintis ateina per klaidas. – Aischilas.
- Išmintis įgyjama ne pagal metus, o pagal sugebėjimus. – Plautas.
- Išmintis yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs protas. Ji – gyvenimo menas. – Seneka.
- Išmintis yra sielos sveikata, todėl išmintingus išmintinga gerbti. – Ciceronas.
- Išmintis yra žmonių pažinimas. – Konfucijus.
- Išmintis – likimo nugalėtoja. – Juvenalis.
- Išmintis pasireiškia ne tiek mokyme, kiek gyvenime; proto ryžtingume ir godumo suvaldyme. Ji moko mus ne tik kalbėti, bet ir elgtis bei derinti savo žodžius ir veiksmus. – Seneka.
- Išmintis – patirties duktė. – L. da Vinčis.
- Jaunystėje ir grožyje išminties yra, tačiau labai mažai. – Homeras.
- Kaip nėra nieko kvailesnio už išmintį ne vietoje, taip nieko negali būti negudresnio už paiką protingumą. – Erazmas Roterdamietis.
- Kalba duota visiems, o išmintis – nedaugeliui. – Katonas.
- Kas niekada nedarė kvailysčių, tas ne toks išmintingas, kaip jam atrodo. – F. de Larošfuko.
- Kiekvienas, norintis būti laimingas, privalo išmokti branginti išmintį ir trokšti suprasti, ką jis čia, šioje planetoje, veikia. – R. Šarma.
- Knyga yra pasaulį girdanti išminties upė. – Sokratas.
- Kuo žmogus protingesnis ir išmintingesnis, tuo jis tampa labiau neapkenčiamas, kai praranda savo garbingumo reputaciją. – Ciceronas.
- Kvaila greitai trokšti išminties. – B. Franklinas.
- Manau, jog daugelis būtų pasiekę išmintį, jei nebūtų manę, kad jau yra pasiekę. – Seneka.
- Meilė gaivina išmintį, o išmintis – meilę. – M. Meterlinkas.
- Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. – V. Džeimsas.
- Mokėti senti – išminties viršūnė ir viena iš sudėtingiausių gyvenimo didžiojo meno briaunų. – A. F. Amjelis.
- Nemenkinkite bažnyčios išminties, nes tai vienintelė diktatūra, nenuversta du tūkstančius metų... – E. M. Remarkas.
- Net išmintingiausi žmonės neretai elgiasi ne tik labai keistai, bet ir juokingai nelogiškai. – S. Ficekas.
- Neturtingo žmogaus išmintis yra niekinama, o jo žodžiai neišklausomi. – Ekleziastas 9, 17.
- Nėra tokio, kuris būtų išmintingas absoliučiai visada. – Plinijus Jaunesnysis.
- Nieko neverta išmintis ir įžvalgumas, jei nepajėgiama pasinaudoti proga – Mencijus.
- Pagarba tiesai – išminties pradžia. – A. Gercenas.
- Pati mažiausia vertybė – tai turtas, pati didžiausia – išmintis. – G. E. Lesingas.
- Patirtis didina mūsų išmintį, bet nemažina mūsų kvailumo. – H. V. Šo.
- Pirma išmok doros, o paskui išminties, nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – Seneka.
- Protas duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. – V. Belinskis.
- Saikas – tai valia ir išmintis. – L. Bušma.
- Senovės išmintis paliko tokią galybę aforizmų, kad jie kaip akmuo ant akmens sudaro ištisą neįveikiamą sieną. – M. Saltykovas-Ščedrinas.
- Sokratas buvo išmintingas todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – Ciceronas.
- Su išmintimi ateina ir požiūrio platumas. – H. D. Toro.
- Supratimas yra patirties išdava, idėja – jos vaisius: pirmajam reikia proto, antrajam – išminties. – J. V. Gėtė.
- Sutikęs išmintingą žmogų, stenkis jam prilygti. Pamatęs nedorą, pažvelk į savo vidų, pasižiūrėk, koks tu esi. – Konfucijus.
- Šiek tiek pasitrynęs išminties srityje žmogus nenusirita į visišką niekšiškumą; dažai įsigėrė giliai, jų neįmanoma iš visur ištrinti ir pakeisti blogio spalva. – Seneka.
- Tačiau tik vienas užsiėmimas yra iš tiesų laisvas, nes daro žmogų laisvą. Tai – išmintis, kilni, narsi, didžiadvasiška. Visa kita yra menka ir vaikiška. – Seneka.
- Tas, kuris gyvenime niekada nebuvo atsidūręs kvailio vietoje, niekada nebuvo ir išmintingas. – H. Heinė.
- Tikrai išmintingas žmogus yra tas, kuris siekia žmogų, kurio nesupranta. – P. Hein.
- Tikroji išmintis – pasaulio pažinimas per skausmą, džiaugsmą, sunkiu triūsu, išnaudojant kiekvieną akimirką, kiekvieną atodūsį, kol tai taps mūsų savastimi, nes tik tai, kas tvirtai įsišaknija mumyse, yra tikroji mūsų esybės dalis. – Tomas Vulfas.
- Turėti išminties nepakanka, dar reikia mokėti ja naudotis. – Ciceronas.
- Visa problema su pasauliu yra ta, kad kvailiai ir fanatikai visada tokie savimi pasitikintys, o išmintingesni – tokie pilni dvejonių. – B. Raselas.
- Visur ir visada elkis taip, kad nepraeitų nė valandos, per kurią neįgytum išminties; juk išminties verta mokytis ir iš nemokšų. – U. al Maalis.
- Žinau, Liucijau, jog tau aišku, kad niekas negali ne tik laimingai, bet ir pakenčiamai gyventi neužsiiminėdamas filosofija ir kad gyvenimą laimingą padaro tik tikroji išmintis, o pakenčiamą – jos pradai. – Seneka.
- Žmonių išmintis proporcinga ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti. – Dž. B. Šo.
Patarlės ir priežodžiai
Afrikiečių
- Geros valios žmogus yra ne tik turtingas, bet ir išmintingas.
- Išmintingam užtenka žodžio.
- Išmintingas yra tas žmogus, kuris nesijaudina dėl dalykų, kurių jis neturi, bet džiaugiasi tais dalykais, kuriuos jis turi.
- Išmintingas žmogus turi žinoti savo bendruomenės kalbą, pasakas ir patarles.
- Išmintingas žmogus, kuris žino patarles, suderina sunkumus.
- Išmintingojo pamokymai yra kaip aštrios lazdos, kurias piemenys naudoja avims suvaldyti.
- Išmintis yra kaip baobabo medis – nė vienas individas negali jos apkabinti.
- Išmintis nusveria jėgą.
- Išmintis viršija stiprumą.
- Jeigu tu atsidėjusiai stebėsi, tu rasi išminties ir šešėliuose.
- Jeigu tu esi užpildytas išdidumu, tada tau nebeliks vietos išminčiai.
- Jeigu tu užpildysi savo galvą pasipūtimu, tau pritrūks vietos išminčiai.
- Kai daug medžių sugriūva vienas ant kito, išmintingas žmogus pirmiausiai ima medį nuo viršaus.
- Kas šiuo momentu kvailį įaudrina, tą išmintingas jau yra girdėjęs anksčiau, ir tai jo nebejaudina.
- Klausydamas seno žmogaus, tu išmoksti išminties.
- Kvailio protas yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje išminties.
- Neapsirik, nepakankamai įvertinęs, protėvių išmintį.
- Nebūk toks kvailas, kad išmintį pakeistum žiniomis, nes tu prarasi supratimą.
- Tyla atsineša mūsų protėvių išmintį.
Anglų
- Abejonė yra išminties pradžia, o ne pabaiga.
- Iš pradžių kelionę pradėk su išmintimi; įprotis padarys tau kiekvieną dorybę lengvesne ir malonesne; toliau – bet kokia yda tegu lieka.
- Kai aistra ateina pro paradines – išmintis išeina pro galines duris.
- Kai kurie žmonės būna išmintingi, o kai kurie priešingai.
- Labiausiai pasireiškiantis išminties ženklas yra pastovus džiaugsmingumas.
- Lengva būti išmintingu po įvykio.
Arabų
- Ne tas išmintingas, kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų blogybių moka išsirinkti mažesnę.
Danų
Indėnų
Indų
- Išmintingas žmogus amžinos ramybės ieško ir ją randa savyje.
- Nesiimti jokių darbų – tai pirmas išminties požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis.
Kinų
- Išmintingas žmogus amžinos ramybės ieško ir ją randa savyje.
- Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi.
- Išmintis, kaip ir kvailybė, atsiskleidžia ginče.
- Nepadarytas darbas – prarasta išmintis.
- Pušis žaliuoja žiemą, išmintis – negandoje.
- Skubančiam visada trūksta išminties.
Lietuvių
- Didelis juokas – maža išmintis.
- Didi išmintis mažoj galvelėj sutelpa.
- Didi išmintis pro mažą gerklę neišlenda.
- Išminties turi sulig vartais.
- Išmintingam nepritinka pykti.
- Ne tas išmintingas, kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų blogybių moka išsirinkti mažesnę.
- Protas išmintį vedžioja.
- Verčiau išmintingas pabars, nei kvailas prigaus.
Lotynų
- Geriausia yra mokytis išminties pagal kitų patirtį.
- Išmintinga kartais atrodyti kvailiu.
- Išmintis – visų vertybių motina.
- Kvailys bijo likimo; išmintingas iškenčia jį.
- Linksėjimas galva išmintingam žmogui ir lazda kvailiui.
- Patirtis, nupirkta kenčiant, moko išminties.
- Tai yra pats išminties stuburas – nepasitikėti per daug skubotai.
- Tas sau įgyja išminties pigiai, kuris įgyja ją kitų kaina.
- Tie, kurie pastebi kitų klaidas, bet nemato savo – yra išmintingi kitiems, bet kvailiai patys sau.
Persų
- Jei žmogus ieško išminties, jis protingas, bet jeigu mano ją radęs – jis beprotis.
- Perspėk kvailą – jis tavęs nekęs, perspėk išmintingą – jis tave mylės.
Romėnų
- Išmintis – visų vertybių motina.
Vietnamiečių
Žydų
- Būk išmintingas ne žodžiais, o savo darbais.
- Žilė — senatvės, o ne išminties požymis.