Fransis Bekonas

Francis Bacon (1561-1626)

Anglų politikas, filosofas ir eseistas.

Fransis Bekonas

Sentencijos

Apie laiką

1. Atlikti darbą tinkamu laiku - reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui.
2. Laikas yra didžiausias novatorius.
3. Pasirinkti laiką – tai sutaupyti laiko.
4. Tiesa yra laiko, o ne autoriteto duktė.

Apie mirtį

1. Atkreipkite dėmesį, kaip menkai mirties artėjimas veikia stiprios dvasios žmones, nes kiekvienas jų iki galo lieka savimi.
2. Mirti taip pat natūralu kaip ir gimti. Kas miršta už svarbų reikalą, panašus į sužeistąjį karštame mūšyje, iš pradžių beveik nejaučiantį skausmo. Todėl užvaldytasis gražių sumanymų tikrai išvengs mirties kančių.
3. Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi.
4. Vaikai suteikia darbui džiaugsmo, o nesėkmės dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai gyvenimą daro malonesnį, o mirtį - ne tokią baisią.

Apie mokslą

1. Knygos turi būti mokslų rezultatai, o ne mokslai – knygų rezultatai.
2. Mokslas yra tikrovės atspindys.
3. Mokslas ir galybė - tas pats.
4. Mokslas tobulina gamtą, bet pats yra tobulinamas patirties, nes įgimti gabumai panašūs į laukinius augalus, ir juos išauginti padeda mokslo užsiėmimai; o mokytumas brėžia pernelyg bendras gaires, jei jos nepatikslinamos patirties.
5. Visų mokslų tikrasis ir dėsningas tikslas - teikti žmonių gyvenimui naujus išradimus ir gėrybes.

Apie pavydą

1. Jokia aistra taip neapžavi žmogaus kaip meilė ir pavydas.
2. Pavydas niekada nesnaudžia.
3. Pavydui niekuomet nėra švenčių.
4. Visada pavydūs tie, kurie dėl užgaidos ar garbės troškimo nori ko nors pasiekti išsyk visose srityse. Jie nuolat turės kam pavydėti, nes juk daud kasvisuomet bent kuo bus juos pralenkę.

Apie žinias

1. Skaitymas duoda žmogui žinių, pokalbis moko sumanumo, o įprotis užsirašinėti - tikslumo.
2. Žinių reikia siekti ne tam,kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas gyvenime.
3. Žinios yra jėga, jėga yra žinios.

Kitos

1. Apnuoginti sielą yra taip pat nepadoru kaip ir apnuoginti kūną.
2. Daugelį idiotų ir silpnapročių išleidžia į pasaulį girtaujantys tėvai.
3. Galimybė vogti sukuria vagį.
4. Gėdos raudonis - dorybingumo livrėja.
5. Geriausias būdas prisiminti gerus darbus – juos kartoti.
6. Gražus veidas yra nebyli rekomendacija.
7. Gudrumą laikome nelemta ir sukta išmintimi.
8. Ištęstos kalbos - nuobodžiausias dalykas, ir klausomasi jų nelabai atidžiai.
9. Yra knygų, kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį - sukramtyti ir suvirškinti.
10. Jauni žmonės linkę verčiau ką nors išrasti, negu ką nors svarstyti, verčiau įgyvendinti, negu patarti, verčiau žavėtis įvairiais projektais, negu dirbti ką konkretaus.
11. Jei žmogus pradeda nuo neabejotinų faktų, jis tikrai baigia abejodamas; bet jei jis sutiks pradėti nuo abejonių, tai tikrai užbaigs tikrumu.
12. Jokia nedorybė taip nepažemina žmogaus, kaip dviveidiškumas ir apsimetimas.
13. Jokio nelaimės ir nusikaltimai nesunaikina tiek žmonių ir jų turto, kiek girtavimas.
14. Kas neturi nuoširdžių draugų, iš tiesų yra vienišas.
15. Kas išplepa, ką žino, pasako ir ko nežino.
16. Kerštas - laukinio teisingumo atmaina.
17. Kiekviename žmoguje iš prigimties sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias.
18. Klestėjimas atskleidžia mūsų ydas, o nelaimės dorybes.
19. Knygos - minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą.
20. Kuklumas sielai yra tas pats, kas drovumas kūnui.
21. Laimė nekantriems žmonėms perduoda daugybę tokių dalykų, kuriuos kantriesiems atiduoda veltui.
22. Manieros parodo būdą, kaip kad drabužis išryškina taliją.
23. Melas apnuogina silpną sielą, bejėgį protą, ydingą charakterį.
24. Mokėjimas lengvai pereiti nuo juokų prie rimtų dalykų ir nuo rimtų dalykų prie juokų reikalauja didesnio talento nei paprastai manoma. Dažnai juokas parodo tiesai kelią, antraip perteikiama tiesa nepasiektų tikslo.
25. Mums atrodo, jog žmonės blogai suvokia savo galimybes ir savo jėgas: pirmąsias jie pervertina, antrąsias - sumenkina.
26. Mūsų veiksmai įgauna savo atspalvį nuo mūsų širdies, kaip ir peizažai savo įvairovę - nuo šviesos.
27. Nėra nieko baisesnio už pačią baimę.
28. Nevalia pamiršti ne tik žmonių kalbų, bet ir jų žodžių. Tikra tų žodžių, tų pasakymų saugykla - tai kalbų, laiškų, sentencijų rinkiniai.
29. Padegti namą, kad išsikeptum kiaušinienės, - egoisto savybė.
30. Pagyrūnas – pajuokos objektas protingiems, garbinimo – kvailiams, skanus kąsnelis pataikūnams ir savo paties garbėtroškos vergas.
31. Pašnekovo santūrumas ir taktas vertingesnis už gražbylystę.
32. Per didelis atvirumas taip pat nepadorus, kaip ir visiškas nuogumas.
33. Pinigai – geras tarnas, bet blogas šeimininkas.
34. Prašyti patarimo - didžiausias pasitikėjimas, kurį vienas žmogus gali parodyti kitam.
35. Savimeilė šlykšti visomis savo apraiškomis.
36. Savimeiliškos išminties šlykščios visos rūšys.
37. Skaityk ne tam, kad prieštarautum ir neigtum, ne tam, kad aklai priimtum, ir ne tam, kad rastum temą pokalbiui, bet kad mąstytum ir samprotautum.
38. Slapumas - slpnųjų prieglobstis.
39. Šeimos interesai beveik visada žlugdo visuomeninius.
40. Šiurkštumas gimdo neapykantą.
41. Šlubčiojantysis tiesiu keliu pralenkia bėgantįjį, iškrypusį iš kelio.
42. Tautos genijus, protas ir dvasia atsiskleidžia jos patarlėse.
43. Teisėjai turi atminti, kad jų užduotis - aiškinti įstatymus, o ne juos kurti.
44. Tylėjimas - kvailių dorybė.
45. Trys dalykai sąlygoja tautos didybę ir klestėjimą: derlinga žemė, veikli pramonė ir netrukdomas žmonių bei prekių judėjimas.
46. Tuščiagarbiai žmonės nusipelno išmintingųjų neapykantos, kvailųjų pasigėrėjimo, yra parazitų stabai ir savo aistrų vergai.
47. Vedybinė meilė daugina žmonių giminę, draugiška meilė ją tobulina, o nedorovinga - demoralizuoja ir žemina.
48. Vienas neteisingas nuosprendis labiau pakenkia negu daugelis nusikaltimų, padarytų konkrečių žmonių; šie teršia tik upelius, tik paskiras vandens sroves, o netikęs teisėjas - patį šaltinį.
49. Viltis - geri pusryčiai, bet bloga vakarienė.
50. Viltys panašios į voratinklį: mažos kančios jose įstringa, o didelės prasiveržia.
51. Visų tvirčiausias įprotis - susiformavęs jaunystėje; mes tai vadiname išsiauklėjimu, o iš tiesų tai yra ne kas kita, kaip anksti įgyti įpročiai.
52. Žmogus pagyrūnas - protingųjų pajuoka, kvailųjų garbinimo objektas, malonus radinys saldžialiežuviams ir savo paties tuščio pasodidžiavimo vergas.
53. Žodžių atsargumas svarbiau už iškalbą.