Pereiti prie turinio

Demokritas

Iš Wikiquote.
(Nukreipta iš Demokritas Abderietis)

Demokritas (apie 470 pr. Kr. – 380 pr. Kr.) – graikų filosofas.

Demokritas

Sentencijos

[keisti]

Apie baimę

[keisti]
  1. baimės atsiranda meilikavimas.
  2. Išmintingas nepažįsta nerimo, žmogiškas nepažįsta rūpesčių, narsus nepažįsta baimės.
  3. Ne iš baimės, bet iš pareigos mes turime vengti blogų poelgių.

Apie charakterį

[keisti]
  1. Kieno charakteris tvarkingas, tai ir gyvenimas gerai sutvarkytas.
  2. Tas žmogus, su kuriuo ištikimi draugai ilgai neužsibūna, yra sunkaus charakterio.
  3. Žmonių kilnumas – tai geras jų charakterio bruožas.

Apie darbą

[keisti]
  1. Bet koks darbas malonesnis už atilsį.
  2. Jeigu vaikai nebūtų verčiami dirbti, tai jie neišmoktų nei rašto, nei muzikos, nei gimnastikos, nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– gėdos. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą.
  3. Pirmenybę suteikti darbui, o ne atlygiui už jį – argi tai nėra kelias į tobulumą?
  4. Žodisdarbo šešėlis.

Apie draugus

[keisti]
  1. Kas atrodo draugas, iš tikrųjų dažnai toks nėra, ir priešingai, kai kurie neatrodantieji draugai, iš tikrųjų yra draugai.
  2. Mums ne tiek reikia draugų pagalbos, kiek įsitikinimo, kad jos sulauksime.
  3. Ne giminystės ryšiai išugdo draugus, o interesų bendrumas.
  4. Neverta gyventi tam, kuris neturi nė vieno tikro draugo.
  5. Žmogus, kurį tikri draugai greitai apleidžia, yra sunkaus būdo.

Apie gerumą

[keisti]
  1. Anokia geradarystė, apie kurią pasakojama kiekvienam sutiktam.
  2. Būti geru žmogumi reiškia ne tik nesielgti neteisingai, bet ir nenorėti taip elgtis.
  3. Žmonės gerais tampa lavindamiesi, o ne iš prigimties.

Apie gėdą

[keisti]
  1. Atgailavimas dėl gėdingų darbų yra gyvenimo išgelbėjimas.
  2. Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas.
  3. Gėda uoliai skaičiuoti kitų trūkumus, o į savus nekreipti dėmesio.
  4. Net jei esi vienas pats, nekalbėk ir nedaryk nieko blogo. Pratinkis savęs gėdytis daug labiau negu kitų.

Apie gėrį

[keisti]
  1. Gėris ir tiesa – tie patys visiems, bet malonumų gali sukelti įvairių.
  2. Jeigu atsirastų tobulas valdovas, dar turėtų pasikeisti viena karta, kol įsivyrautų gėris.
  3. Jeigu kas negeba gėrio valdyti ir deramai su juo elgtis, iš gėrio išauga blogis.

Apie išmintį

[keisti]
  1. Jaunystės gėrybės – jėga ir grožis, senatvės gėrybės – išminties branda.
  2. Su išmintimi susijusios šios trys ypatybės: priimti neklystamus sprendimus, be riktų kalbėti ir daryti kas pridera.
  3. Tėvo išmintis, aktyvi veikla ir protingas elgesys – geriausias pamokymas vaikams.

Apie malonumus

[keisti]
  1. Atsisakyk visų nenaudingų malonumų.
  2. Blogiausia, ką gali išmokti jaunimaslengvabūdiškumo. Nes šio padarinys yra tie malonumai, iš kurių rutuliojasi ydos.
  3. Saikingumas gausina gyvenimo džiaugsmus ir sustiprina malonumus.
  4. Visų tų, kurie atsiduoda pilvo malonumams ir peržengia deramą valgymo, gėrimo ar meilės pomėgių saiką, malonumai esti trumpalaikiai, greit prabėgantys, trunkantys tik tol, kol jie valgo arba geria; o kančios dėl šio nesaikingumo būna gausios ir ilgalaikės.

Apie moteris

[keisti]
  1. Moteris daug greičiau linksta į piktas mintis negu vyras.
  2. Moterys, kurios juokiasi akimis, nepalyginti gražesnės už elegantiškas verksnes. Ašaros tiek terodo dorybės, kiek lašėjimas nuo stogo.
  3. Tegu moteris nesamprotauja: tai siaubinga.

Apie nelaimes

[keisti]
  1. Būti ištikimam nelaimėje – didis dalykas.
  2. Laimėje lengva rasti draugą, o nelaimėje – nepaprastai sunku.
  3. Ne žodis, o nelaimė yra kvailių mokytoja.
  4. Nelaimėje išlikti ištikimam pareigai – didelis dalykas.

Apie protą

[keisti]
  1. Daugeliui apsiskaitėlių trūksta proto.
  2. Kas nori mokyti tą, kuris manosi esąs protingas, tuščiai gaišta laiką.
  3. Protingas tas, kuris nesielvartauja dėl to, ko neturi, o džiaugiasi tuo, ką turi.
  4. Protingas tėvo elgesys – geriausias pamokymas vaikams.
  5. Vieno protingo žmogaus draugystė brangesnė už visų neprotingųjų.

Apie žmogų

[keisti]
  1. Gamta ir auklėjimas panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį.
  2. Garbingas ir negarbingas žmogus yra pažįstamas ne tik iš to, ką daro, bet ir iš to, ko nori.
  3. Sąžiningą ir nesąžiningą žmogų pažinsi ne vien iš to, ką jis daro, bet ir iš to, ko jis geidžia.

Kitos

[keisti]
  1. Didelę žalą kvailiams daro juos giriantieji.
  2. Drąsa sumenkina likimo smūgius.
  3. Esama kūno ligų, esama ir gyvensenos ligų.
  4. Garbingas ir negarbingas žmogus pažįstamas ne tik iš to, ką daro, bet ir iš to, ko nori.
  5. Gyventi netikusiai, neprotingai, nesantūriai – reiškia ne blogai gyventi, o lėtai mirti.
  6. Gražu, kas saikinga.
  7. Išmintingas nepažįsta nerimo, žmogiškas nepažįsta rūpesčių, narsus nepažįsta baimės.
  8. Iš visų blogybių reikia pasirinkti mažiausiąją.
  9. Jei teisingai elgsies, visi seks tave ir be įsakymų. Jeigu pats neteisingai elgsies, niekas neklausys ir tavo įsakymų.
  10. Jeigu nesijauti pagyrimų vertas, laikyk juos meilikavimu.
  11. Kam teko geras žentas, tas įgijo sūnų, o kam blogas – tas prarado ir dukterį.
  12. Kas linkęs prieštarauti ir daug plepėti, negali išmokti to, ką reikia.
  13. Kas pats nieko nemyli, to, man atrodo, taip pat niekas nemyli.
  14. Klaidos priežastis – geresnio varianto nežinojimas.
  15. Kovoti su savom, o ne su kitų ydom – argi tai nėra blogųjų savybių naikinimas?
  16. Maloniausios tos pramogos, kurios rečiausiai pasitaiko.
  17. Malonus senas žmogus, kuris geraširdis ir rimtas.
  18. Man geriau surasti vieną priežastinį paaiškinimą, negu užimti Persijos sostą.
  19. Narsa likimo smūgius daro niekingus.
  20. Narsus ne tik tas, kuris nugali savo priešus, bet ir tas, kuris valdo savo aistras.
  21. Ne iš baimės, bet iš pareigos mes turime vengti blogų poelgių.
  22. Ne kūno jėga ir ne pinigai atneša žmogui laimę, o teisumas ir didi išmintis.
  23. Nesantaika su savaisiais pakeliama daug sunkiau negu su svetimaisiais.
  24. Nesistenk visko žinoti, kad netaptum visų dalykų neišmanėliu.
  25. Pavydas yra žmonių nesantaikos pradžia.
  26. Pavydus žmogus suteikia sau nemalonumų tarsi priešui.
  27. Pinigų godulys, ypač nepasotinamas, slegia daug labiau už vargą, nes kuo didyn norai, tuo daugiau reikmių.
  28. Reikia įprasti dorybingai elgtis, o ne kalbėti apie dorybes.
  29. Reikia pastoti kelią nederamam poelgiui. Jeigu to nepajėgiame padaryti, tai bent turime nederamo poelgio neremti.
  30. Svarbu ne viską žinoti, o viską suprasti.
  31. Tam, kuriam teko geras žentas, įsigijo sūnų, o kuriam blogas, neteko ir dukters.
  32. Tik ta meilė teisinga, kuri siekia grožio, nedarydama skriaudų.
  33. Trumpalaikio įniršio metu pamiršti save ir savo tėvus – ar tai nėra apakimas?
  34. Užmiršti savo nuodėmes begėdiška.
  35. Verčiau, būti giriamam nei pačiam girtis.
  36. Verčiau pirma galvoti, paskiau veikti negu atvirkščiai.
  37. Viską kalbėti ir nenorėti nieko klausyti yra išdidumo požymis.

Nuorodos

[keisti]
Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –