Pereiti prie turinio

Džordžas Bernardas Šo

Iš Wikiquote.
(Nukreipta iš George Bernard Shaw)

Džordžas Bernardas Šo (angl. George Bernard Shaw (1856-1950) – airių rašytojas, publicistas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1925), dramaturgas.

Džordžas Bernardas Šo

Sentencijos

[keisti]

Apie dorybę

[keisti]
  1. Dorybę sudaro ne susilaikymas nuo ydos, o nesiveržimas į ją.
  2. Dorybė yra ne aistrų neturėjimas, o jų valdymas.
  3. Dorybė – ne vengti ydingų ketinimų, o jų neturėti.
  4. Grožis po trijų dienų pasidaro toks pat nuobodus, kaip ir dorybė.
  5. Žmogaus dorybės ir ydos nesudėtos į stalčius, jos visos suverstos į krūvą.

Apie gyvenimą

[keisti]
  1. Alkoholis – tai anestezija, leidžianti ištverti operaciją vardu gyvenimas.
  2. Gyvenimas praleistas darant klaidas yra ne tik garbingas, bet ir daug naudingesnis už gyvenimą praleistą nieko nedarant.
  3. Jei gyvenimas būtų ištisa laimė, niekas negalėtų jos ištverti ir tada ji virstų pragaru žemėje.
  4. Jei pernelyg ilgai svarstysite, kaip gyventi, netikėtai pastebėsite, kad jau nugyvenote gyvenimą.
  5. Kas pasakė, kad gyvenimas yra laimė, juk iš jo niekas neišėjo gyvas.
  6. Man gyvenimas ne tirpstanti žvakė. Tai tarytum stebuklingas deglas, į mano rankas patekęs akimirkai, ir aš stengiuos, kad jis įsiliepsnotų kuo ryškiau pirma nei perduosiu ateinančioms kartoms.
  7. Nebandykite gyventi amžinai, jums nieko neišeis.
  8. Nustoję veikę mes nustojame gyvenę.
  9. Savo pozicijas gyvenime išlaikysite ne stovėdami sargyboje, bet atakuodami ir atremdami kitų smūgius.
  10. Senti nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai gyventi.
  11. Tikrąjį gyvenimo džiaugsmą patirsime tik siekdami tikslo, kurį mes patys pripažįstame kaip didį ir kilnų.

Apie išmintį

[keisti]
  1. Išmintingas žmogus sugeba pasirinkti kelią. Tai labai svarbu: jei einame ten, kur srovė neša, pasmerkiame save kančiai, o valdydami gyvenimo laivą – dedame laimės pagrindus.
  2. Patirtis didina mūsų išmintį, bet nemažina mūsų kvailumo.
  3. Žmonių išmintis proporcinga ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti.

Apie laimę

[keisti]
  1. Jei kada nors, laimę vaikydamiesi, ją rasite, tai, panašiai kaip senė, ieškanti savo akinių, pastebėsite, kad ji visą laiką buvo jums ant nosies.
  2. Mes neturime teisės naudotis laime, jeigu jos neskleidžiame, kaip neturime teisės naudotis turtu, jo neužgyvenę.
  3. Neturime teisės vartoti laimės jos neskleisdami.
  4. Sveikas ir turintis tikslą žmogus nesusimąsto, ar yra laimingas. Kartais jis netgi nesusimąsto, ar yra laimingi kiti.
  5. Štai paslaptis, kaip būti nelaimingam – tai laisvalaikio metu spręsti, ar esi laimingas, ar ne.
  6. Teiginys, kad tikintysis laimingesnis už skeptiką, reiškia tik tiek, kiek ir teiginys, kad girtas yra laimingesnis už blaivą.

Apie meilę

[keisti]
  1. Jeigu žmogus neįsimylėjo iki keturiasdešimties metų, tai verčiau jam ir vėliau neįsimylėti.
  2. Meilė pernelyg didis jausmas, kad būtų tik asmeninis, intymus kiekvieno reikalas.
  3. Meilė žiūri pro teleskopą, pavydas – pro mikroskopą.
  4. Sugadinti žmonės – tie, kurie nemyli. Todėl jie neturi ir gėdos. Jie gali prašyti meilės, nors jiems jos nereikia, jie gali ją siūlyti, nors neturi ką duoti.

Apie moterį

[keisti]
  1. Lengviau gyventi su aistringa moterimi nei su nuobodžia. Tiesa, kartais jos pasmaugiamos, tačiau retai paliekamos.
  2. Manoma, kad moteris privalo nejudėdama laukti, kol jai pasipirš. Būtent taip voras laukia musės.
  3. Moterys kažkokiu būdu iš karto atspėja, su kuo esame pasirengę joms būti neištikimi. Kartais netgi anksčiau, negu mums tai ateina į galvą.

Apie žmogų

[keisti]
  1. Dabar, kai išmokome skristi oru kaip paukščiai, plaukti vandeniu kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi žemėje kaip žmonės.
  2. Daugelis žmonių panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini savęs, kad tilptų dar kas nors.
  3. Jeigu žmogų mokysi visko, jis nieko neišmoks.
  4. Kuo žmogus daugiau gėdijasi, tuo daugiau jis nusipelno pagarbos.
  5. Net pats dosniausias žmogus stengiasi mokėti pigiau už tai, ką kasdien perka.
  6. Patvirkę žmonės – tai tie, kurie nemyli.
  7. Racionalus žmogus pats adaptuojasi prie savo aplinkos. Neracionalus gi atkakliai bando pačią aplinką pritaikyti prie savęs. Kaip tik todėl visas progresas ir priklauso nuo neracionaliųjų.
  8. Saugokites žmogaus, negrąžinančio jums smūgio.
  9. Sėkmės lydimi žmonės – tai tie, kurie imasi ieškoti sau reikiamos progos.
  10. Silpnas žmogus lai verčiau būna tavo priešas, bet ne draugas.
  11. Venk žmogaus, kurio Dievas gyvena danguje.
  12. Vienas iš geriausių vaistų nuo pasipūtimo ir apsimetinėjimo – jūrligė: žmogus, kurį pykina, nepajėgus pūstis.
  13. Žmogaus išsiauklėjimą rodo jo elgesys kivirčo metu.
  14. Žmogus gali įkopti į aukščiausias viršukalnes, tačiau negali ilgai jose gyventi.
  15. Žmogus, kuris leidžiasi įtikinamas, yra žuvęs. Įtikinėjimai paverčia vergais visus protus, kurie nepajėgia jų suvaldyti.
  16. Žmogus – tarsi plyta: apdegęs tampa tvirtesnis.
  17. Žmonės labiausiai domisi dalykais, kurie yra ne jų reikalas.

Kitos

[keisti]
  1. Aptemdyto proto neišmanymas ne ką geresnis už gyvulio neišmanymą.
  2. Bausmė melagiui yra ne tai, kad juo niekas daugiau netiki, o tai, kad jis pats daugiau niekuo negali tikėti.
  3. Būti baimės vergu – pati blogiausia vergovės rūšis.
  4. Daugelis didžių tiesų iš pradžių buvo šventvagystės.
  5. Didžiausia nuodėmė mūsų artimųjų atžvilgiu yra ne neapykanta, o abejingumas jiems.
  6. Idealus vyras – tai žmogus, manantis, kad turi idealią žmoną.
  7. Išraskite humaniškas dujas žudymui.
  8. Ištverti vienatvę ir išmokti ja mėgautis – didžiulė dovana.
  9. Į pažinimą veda vienintelis kelias – veikla.
  10. Jaunystė – ypatingas laikas: nusikaltimas jaunuoliams ją švaistyti.
  11. Jei visus pasaulio ekonomistus sustatyti vienas prie kito, jie niekada nepasiektų bendro susitarimo.
  12. Jeigu norite būti apgailėtini, turėkite laisvalaikį, kuris įkyri – nesvarbu, ar esate laimingas, ar ne.
  13. Jeigu tik tėvai galėtų įsivaizduoti, kaip jie įgrysta savo vaikams.
  14. Kai kvailas žmogus daro ką nors gėdinga, visuomet aiškina, kad tai jo pareiga.
  15. Kai neturima valios, nematoma ir kelio.
  16. Karaliais negimstama, o tampama dėl visuotinės klaidingos nuomonės.
  17. Kartais reikia žmones prajuokinti, kad nukreiptumėte jų dėmesį nuo noro jus pakarti.
  18. Kas moka – daro, kas nemoka – moko kitus.
  19. Labdaros principas: kažkas daro kažką kitam, kol kažkas žiūri.
  20. Laisvė reiškia atsakomybę. Štai kodėl dažnas jos bijo.
  21. Mandagus žmogus turi elgtis su savo žmona taip, kaip su bet kuria nepažįstama moterimi, tiktai dešimt kartų taktiškiau.
  22. Mokantis daro, o nemokantis moko kitus.
  23. Mokslas visuomet neteisus. Jis niekuomet neišsprendžia problemos nesukurdamas dar dešimt naujų.
  24. Mokslininkas – tai tinginys, kuris leidžia laiką dirbdamas.
  25. Mūsų pasaulyje pavojus visada gresia tiems, kurie jo bijo.
  26. Muzika – tai pasmerktųjų svaigalai.
  27. Naktis teikia poilsį seniems ir viltį jauniems.
  28. Neapykanta – bailio kerštas už patirtą baimę.
  29. Nedaryk kitiems to, ką norėtum, kad jie tau darytų. Pas jus tiesiog gali skirtis skonis.
  30. Negalima tapti siauru specialistu, netapus, iš esmės kalbant, mulkiu.
  31. Nesugebantys pakeisti savo pačių mąstymo, nesugebėtų pakeisti nieko.
  32. Net subtiliausi fiziniai ar dvasiniai privalumai negali išpirkti socialinės nuodėmės: dalyvavimo vartojime be dalyvavimo gamyboje.
  33. Neturintys ko pasakyti žmonės niekada neieško žodžio kišenėje.
  34. Neužmirškite vargšų – tam nereikia išlaidų.
  35. Niekada nenurodykite klaidų, jei nežinote, kaip jas ištaisyti.
  36. Niekada nesigalinėk su kiaule, apsidrėbsi purvais. Be to, kiaulei tai patiks.
  37. Niekam nesiūlyk to, ko pats nori; skoniai skirtingi.
  38. Niekuo netikintis žmogus visko bijo.
  39. Nors tiesa ir labai reta, jos pasiūla visad viršija paklausą.
  40. Nugalėtojas visada perima tam tikrų bruožų iš nugalėtojo.
  41. Nuoširdumas yra labai pavojingas, nebent esi dar ir kvailas.
  42. Pasaulis susideda iš tinginių, kurie nori turėti pinigų nedirbdami, ir kvailių, kurie pasirengę dirbti nepraturtėdami.
  43. Pasistenkite gauti tai, ką mėgstate, antraip teks pamėgti tai, ką gavote.
  44. Patarimas panašus į riciną: jį gana lengva duoti, bet velniškai nemalonu ryti.
  45. Patriotizmas – tai įsitikinimas, kad ši šalis yra tobuliausia iš visų todėl, kad jūs joje gimėte.
  46. Pinigai yra pats svarbiausias dalykas pasaulyje. Jie reiškia sveikatą, jėgą, šlovę, dosnumą ir grožį taip pat ryškiai ir nepaneigiamai, kaip jų troškimas reiškia ligą, silpnybę, gėdą, šykštumą ir šlykštumą.
  47. Pinigų stygius yra visų blogybių šaknys.
  48. Prastas tas mokslininkas, kuris perskaitė apie viską pasaulyje ir tik įsiminė, ką perskaitęs.
  49. Protingi žmonės prisitaiko prie pasaulio. Neprotingi žmonės pritaiko pasaulį prie savęs. Štai kodėl progresą apsprendžia neprotingų žmonių veiksmai.
  50. Reputacija – tai kaukė, kurią žmogui tenka dėvėti lygiai taip pat kaip kelnes ir švarką.
  51. Skurdas nėra nelaimės priežastis, tai – degradacijos priežastis.
  52. Stenkis turėti tai, kas tau miela, nes kitaip būsi priverstas pamilti tai, ką turi.
  53. Stilius – tartum nosis: dviejų vienodų nesurasi.
  54. Sugebėjimas mąstyti – viena iš aistrų, galinti ilgiau džiuginti už visas kitas.
  55. Šokis – tai vertikali horizontalių troškimų išraiška.
  56. Titulai skirti tiems, kurių nuopelnai šaliai neginčijami, bet liaudžiai šios šalys nėra žinomos.
  57. Tu kažką sužinojai. Tokiu atveju iš pradžių visada atrodo, tarsi būtum kažką praradęs.
  58. Tu matai daiktus ir sakai – „Kodėl?“ O aš matau daiktus kurių niekad nebuvo ir sakau – „Kodėl ne?“
  59. Valdžia nepagadina žmonių, tačiau kvailiai, gavę valdžios, pagadina valdžią.
  60. Vienintelis dalykas, kurio pamoko istorija, yra tas, kad žmonių istorija nepamoko.
  61. Visų teisingiausia – derinti senatvės gyvenimiškąją patirtį su jaunystės energija.
  62. Žmonės, mokantys linksmintis, neturi pinigų, o žmonės, turintys pinigų, nemoka linksmintis.
  63. Žvelgdami į tai, kas vyksta aplinkui, jūs klausiat „Kodėl?“ O aš mintiju nebūtus dalykus ir klausiu: „Kodėl gi ne?“

Nuorodos

[keisti]
Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –