Imanuelis Kantas
Išvaizda
(Nukreipta iš Immanuel Kant)
Imanuelis Kantas (1724-1804) – vokiečių filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas.
Sentencijos ir aforizmai
[keisti]Apie charakterį
[keisti]- Charakteris yra sugebėjimas veikti pagal principus.
- Dora turi slypėti charakteryje.
- Dorovė turi būti charakterio pagrindas.
Apie gyvenimą
[keisti]- Gyvenimas žmonių, panirusių į neprotingus ir nedorus malonumus, neturi jokios vertės.
- Kai dingsta teisingumas, nelieka nieko, kas žmonių gyvenimą padarytų vertingą.
- Kas bailiai rūpinasi, kaip čia nepraradus gyvenimo, niekuomet juo nesidžiaugs.
- Mažiausiai mirties bijo tie žmonės, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę.
- Žmonių gyvenimas, skirtas tiktai malonumams, be sveiko proto ir dorovės neturi jokios vertės.
Apie melą
[keisti]- Melas yra pažeminimas ir tartum savo žmogiškojo orumo sunaikinimas.
- Melo priežastimi gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse.
- Veido raudonis išduoda mus, kai meluojame, bet jis ne visuomet įrodo melą. Dažnai raustame dėl kito, kuris mus kuo nors apkaltina, bejėgiškumo.
Apie protą
[keisti]- Dailioji lytis turi lygiai tiek pat proto kaip ir vyriškoji, tik tas jos protas yra dailus, o mūsasis vadintinas giliuoju.
- Du dalykai pripildo mano protą vis didėjančios nuostabos ir pagarbios baimės: žvaigždėtas įdangus virš manęs ir moralės dėsniai manyje.
- Gudrumas – labai ribotų žmonių mąstymo būdas. Jis labai skiriasi nuo proto, į kurį iš išorės panašus.
- Istorija žmogui būtina, kad jis visiškai išlavintų savo protą. Vienas žmogus per gyvenimą to negeba.
- Išdrįsk būti protingas, turėk drąsos remtis savo protu.
- Kuo daugiau civilizuotas protas siekia malonumų ir laimės, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo pasitenkinimo.
- Protas įžvelgia tik tai, ką jis pats sukuria pagal savo planą.
- Turėk drąsos pats naudotis savo protu.
- Žmogaus protas taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai.
Apie žmogų
[keisti]- Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje.
- Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį.
- Didelė garbėtroška nuo seno daugelį išmintingų žmonių paversdavo bepročiais.
- Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum žmogaus vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą.
- Pareiga! Tu – išaukštintas, didingas žodis... Kaip tik tai didinga, kas iškelia žmogų viršum jo paties.
- Žmogus yra gyvūnas, kuriam, jei jis gyvena tarp kitų savo giminės narių, reikalingas šeimininkas.
- Žmogus – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime.
- Žmogus žmogui turi būti savaiminis tikslas, o ne priemonė siekti savo tikslų.
- Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais.
- Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra.
Kitos
[keisti]- Atkaklumas – nepalenkiamas savo ketinimų įgyvendinimas.
- Be pagarbos nebūna tikros meilės.
- Blogiui reikalingas slaptumas.
- Būti yra daryti.
- Dailusis menas galimas tik kaip genijaus kūrinys.
- Dalykai, kurių vaikai mokomi, turi atitikti amžių, kitaip jie gali imt rodyti savo išmintį, maivytis, pūstis.
- Didelis garbės troškimas nuo seno protinguosius paversdavo pamišėliais.
- Didžiausias toks kūniškas malonumas, kuris neturi jokios koktumo priemaišos, – tai sveikam poilsis po darbo.
- Dorovė, tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti laimingi, bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės.
- Grožis – tai moralinio gėrio simbolis.
- Įstatymas, slypintis mumyse, vadinasi sąžinė. Sąžinė iš teisybės yra mūsų poelgių derinimas su šiuo įstatymu.
- Kai kalbame apie dorovinę vertybę, mums rūpi ne poelgiai, kuriuos matome, o vidiniai jų principai, kurių nematome.
- Kas atsisakė pertekliaus, tas atsisakė nepriteklių.
- Ką aš galiu žinoti? Ką turiu aš padaryti? Ko galiu tikėtis?
- Kiekviename gamtos moksle esama tiek tiesos, kiek esama matematikos.
- Laimės taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis.
- Mane nuolat stebina du dalykai: žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsniai manyje.
- Mokslas yra organizuotas žinojimas. Išmintis yra organizuotas gyvenimas.
- Pagarba – tai duoklė, kurios mes negalime neatiduoti nuopelnui.
- Poelgio grožį pirmiausia lemia tai, kad jis lengvas ir tartum be jokio įtampos.
- Polinkis ilsėtis, nieko prieš tai nedirbus, yra tinginystė.
- Pradžia – tai būtis, prieš kurią buvo laikas, kai to, kas prasideda, dar nebuvo.
- Prūsų lietuvis pilnai nusipelnė, kad jo savitumas ir jo kalba išliktų gyva tiek mokykloje, tiek bažnyčioje.
- Sudarinėti naujus žodžius, kur kalbai esančioms sąvokoms išreikšti jų netrūksta, yra vaikiškas stengimasis [...] išsiskirti iš kitų ne naujomis mintimis, o nauju lopu ant seno drabužio.
- Tai, kas turi kainą, gali būti pakeista kuo nors kitu, kas jam ekvivalentiška, o tai, kas aukščiau bet kurios kainos ir nieko ekvivalentiško jam nėra, turi orumą.
- Teisingumas turi nugalėti, net jei dėl to turėtų žūti visi pasaulio nenaudėliai.
- Valdovas nėra aukščiau už mokytus vyrus.
- Vedybinio gyvenimo jungiama pora turi sudaryti tarsi vieną moralinę asmenybę.
- Vienas nuoširdžių ir tyrų džiaugsmų yra poilsis po darbo.