Moralė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
28 eilutė: | 28 eilutė: | ||
# Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. |
# Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. |
||
# Retai atsitinka, kad tas, kuris [[troškimas|troškimus]] savo riboja, žengtų iš [[dora|doros]] kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui troškimų pasiduoda, dorai elgtųsi. – [[Mencijus]]. |
# Retai atsitinka, kad tas, kuris [[troškimas|troškimus]] savo riboja, žengtų iš [[dora|doros]] kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui troškimų pasiduoda, dorai elgtųsi. – [[Mencijus]]. |
||
# Svarbiausia [[dorovė]]s sąlyga – troškimas tapti dorovingu. – [[Seneka]]. |
|||
# Svarbu ne tik [[intelektas|intelekto]] potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus [[lavinimas|lavinimo]] sistema: emocijų ir valios sritis, [[dorovė]] ir visuomeninė [[atsakomybė]]. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. |
# Svarbu ne tik [[intelektas|intelekto]] potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus [[lavinimas|lavinimo]] sistema: emocijų ir valios sritis, [[dorovė]] ir visuomeninė [[atsakomybė]]. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. |
||
# Tas, kuris eina [[dora|doros]] keliu, turi daug sąjungininkų. Tas, kuris iš šio kelio išsuka, nedaug jų ras. – [[Mencijus]]. |
# Tas, kuris eina [[dora|doros]] keliu, turi daug sąjungininkų. Tas, kuris iš šio kelio išsuka, nedaug jų ras. – [[Mencijus]]. |
||
37 eilutė: | 38 eilutė: | ||
# Žmogus turi būti [[dora]]s laisva valia. – [[Vladimiras Solovjovas|V. Solovjovas]]. |
# Žmogus turi būti [[dora]]s laisva valia. – [[Vladimiras Solovjovas|V. Solovjovas]]. |
||
# Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė|dorovės]] neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. |
# Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė|dorovės]] neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. |
||
==Patarlės ir priežodžiai== |
==Patarlės ir priežodžiai== |
||
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== |
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== |
||
44 eilutė: | 44 eilutė: | ||
# [[Dora|Dori]] dorus myli, nedori prie nedorų kimba. |
# [[Dora|Dori]] dorus myli, nedori prie nedorų kimba. |
||
# [[Gudrumas|Gudrybė]] retai kada su [[dora]] vienu keliu eina. |
# [[Gudrumas|Gudrybė]] retai kada su [[dora]] vienu keliu eina. |
||
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== |
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== |
||
# |
# Velnių sandėlys yra [[moteris]], jeigu jinai yra [[Moralė|morališkai]] pagedusi. |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
{{Vikipedija}} |
{{Vikipedija}} |
20:40, 22 balandžio 2019 versija
Sentencijos
- Ar mes imoralistai, kenkiame dorybei? – Taip pat menkai, kaip anarchistai kunigaikščiams. Tik po to, kai į juos šaunama, jie vėl tvirtai sėdi savo soste. Moralas: reikia šauti į moralę. – F. Nyčė.
- Būti ištikimam dorovei – tikra kilnybė. – O. de Balzakas.
- Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. – Vydūnas.
- Dorovė, tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti laimingi, bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – I. Kantas.
- Dorovė turi būti charakterio pagrindas. – I. Kantas.
- Dorovines savybes aikštėn iškelia ketinimai. – Aristotelis.
- Dorovinės jėgos viešpatavimas instinktams yra dvasios laisvė, o jos išraiška vadinama orumo reiškiniu. – F. Šileris.
- Dorovingas žmogus daug aukoja draugams, tėvynei, – net ir gyvybę. – Aristotelis.
- Gėdos raudonis – dorybingumo livrėja. – F. Bekonas.
- Grožis – tai moralinio gėrio simbolis. – I. Kantas.
- Yra aukščiausias taškas, kur menas, gamta ir dorovė susilieja. – Š. O. de Sent Bevas.
- Kas piktas, tas ilgai gyvens. Moralė yra žmonių išradimas, o ne gyvenimo išvada. – E. M. Remarkas.
- Kas protinga ir kas dora, visada sutampa. – L. Tolstojus.
- Kuo žmogus doresnis, tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu. – Ciceronas.
- Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti. – A. Šopenhaueris.
- Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai. – Konfucijus.
- Morales pirmiausia reikia priversti nusilenkti hierarchijai, o jų pretenzijas paversti sąžinės dalyku – kol galiausiai jos sutars, kad nemoralu sakyti: „kas teisinga vienam, teisinga ir kitam". – F. Nyčė.
- Moralės ir įstatymų pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai laimės. – Dž. Bentamas.
- Moralinis abejingumas – per daug išsilavinusių žmonių liga. – A. F. Amjelis.
- Moterys – tai materijos pergalė prieš protą, o vyrai – proto pergalė prieš moralę. – O. Vaildas.
- Moterų dora panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – Herodotas.
- Mums reikia išsirinkti kokį nors dorą žmogų ir visada turėti prieš akis, kad gyventume taip, tarsi jis mus stebėtų, ir viską darytume taip, tarsi jis matytų. – Epikūras.
- Mūsų religija, moralė ir filosofija yra žmogaus dekadanso formos. Priešingos krypties judėjimas – menas. – F. Nyčė.
- Nėra jokių moralinių fenomenų, yra tik fenomenų moralinis aiškinimas… – F. Nyčė.
- Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras" žmogus, tuo tarpu „blogas" žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.
- Pirma išmok doros, o paskui išminties, nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – Seneka.
- Reikia patirti meilę prieš susiduriant su morale. Kitaip neišvengsi kančios. – A. Kamiu.
- Retai atsitinka, kad tas, kuris troškimus savo riboja, žengtų iš doros kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui troškimų pasiduoda, dorai elgtųsi. – Mencijus.
- Svarbiausia dorovės sąlyga – troškimas tapti dorovingu. – Seneka.
- Svarbu ne tik intelekto potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus lavinimo sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – V. Pekelis.
- Tas, kuris eina doros keliu, turi daug sąjungininkų. Tas, kuris iš šio kelio išsuka, nedaug jų ras. – Mencijus.
- Tautos dorovė priklauso nuo pagarbos moteriai. – V. Humboltas.
- To, kuris turtų įgijo, vieni nederliaus metai nenumarins. To, kuris dorumo įgijo, šio pasaulio pagedimas negali pakirsti. – Mencijus.
- Užminta kirmėlė susiraito į kamuolį. Tai protinga. Taip ji sumažina tikimybę būti užminta dar kartą. Moralės kalba: nusižeminimas. – F. Nyčė.
- Vedybinio gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną moralinę asmenybę. – I. Kantas.
- Žmogaus tiesumas yra jo dorovinio tobulumo rodiklis. – L. Tolstojus.
- Žmogus turi būti doras laisva valia. – V. Solovjovas.
- Žmonių gyvenimas, skirtas tiktai malonumams, be sveiko proto ir dorovės neturi jokios vertės. – I. Kantas.
Patarlės ir priežodžiai
Lietuvių
- Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
- Doras gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai.
- Dori dorus myli, nedori prie nedorų kimba.
- Gudrybė retai kada su dora vienu keliu eina.
Lotynų
- Velnių sandėlys yra moteris, jeigu jinai yra morališkai pagedusi.