Pyktis

Biblija

1. Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio pykčio už moters pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – Sir 25, 15-16.
2. O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. – Mt 5, 39.

Sentencijos ir aforizmai

1. Apmaudas – tai bijantis išryškėti pyktis, tai bejėgis įniršis, jaučiantis savo bejėgiškumą. – A. F. Amjelis.
2. Dažnai panieka slėptina stipriau už pyktį: įžeidimą dar galima užmoršti, o panieka niekada nedovanojama. – F. Česterfildas.
3. Dažnai žmonės užpildo pykčiu savo proto spragas. – V. R. Oldžeras.
4. Gebėjimas piktintis – svarbiausioji kiekvieno doro žmogaus ginkluotės dalis. – Dž. R. Lovelis.
5. Ginčydamasis būk ramus, nes pyktis iš klaidos padaro kaltę, o iš tiesos – nemandagumą. – Dž. Herbertas.
6. Išliejo pyktį ir liko kaip buvęs – tuščias. – J. Laucius.
7. Įpykęs jausk pareigą slopinti pyktį. – U. al Maalis.
8. Jei artimiausias draugas skriaudą padarytų,
   Tik išsiskirkit, ir nereikia keršto kito.
   Nereikia pykčių, barnių didelių,
   Ieškokit susitaikymo kelių. – N. A. Džamis.
9. Jei esi įpykęs, pirma, nei imsi kalbėti, suskaičiuok iki dešimties, jei labai įpykęs, suskaičiuok iki šimto. – T. Džefersonas.
10. Jei moters gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos pyktis neturi ribų. Gera žmona – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – Talmudas.
11. Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. – Lao Dzė.
12. Kai ginčydamiesi pradedame pykti, išsyk liaujamės kovoti dėl tiesos ir ginčijamės jau dėl savęs pačių. – T. Karlailis.
13. Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis. – Plautas.
14. Kas piktas, tas ilgai gyvens. Moralė yra žmonių išradimas, o ne gyvenimo išvada. – E. M. Remarkas.
15. Kiekvienas smūgis, kurį smogiame pagauti pykčio, galų gale grįžta mums patiems. – V. Penas.
16. Mūsų pyktis arba apmaudas mums žalingesnis už tai, kas verčia mus pykti. – Dž. Labokas.
17. Negalima pasikliauti įpykusio liudininko parodymais. – Ciceronas.
18. Neverta pykti ant žmogaus, kuris, menkai mus pažindamas, vis dėlto apie mus blogai šneka: jo užsipuolimai liečia ne mus, o jo vaizduotės susikurtą šmėklą. – Ž. de la Briujeras.
19. Niekada nėra taip naudinga delsti kaip pykstant. – Publijus Siras.
20. Nieko nėra sunkesnio už kivirčus. Pyktis juos skatina. Nieko nėra pražūtingesnio už karą. Galingųjų pyktis juo prasiveržia. – Seneka.
21. Pasijuok iš savo vargų – jų kartumas išnyks. Pasijuok iš savo priešininko – išnyks jo pyktis. Pasijuok iš savo piktumo – ir jo neliks. – J. Rainis.
22. Piktam žmogui piktą žinią sužinot tiesiog smagu! – Š. Rustavelis.
23. Piktas žmogus ypač piktas, kai dedasi geru. – Publijus Siras.
24. Piktas žmogus ne visada sau leidžia tai, nuo ko nesugeba susilaikyti plepus. – P. Buastas.
25. Piktas žmogus panašus į anglį: jeigu nedegina, tai nors juodina. – Anacharsis Skitas.
26. Piktas žmogus – tarsi sklidina nuodų taurė. – Konfucijus.
27. Pikti žmonės neturi dainų. – J. G. Zoimė.
28. Pikti žmonės panašūs į muses, kurios rėplioja žmogaus kūnu ir apsistoja tik prie jo žaizdų. – Ž. de la Briujeras.
29. Pyktis dėl svetimos nuodėmės – šlykštus ir menkadvasis. – Seneka.
30. Pyktis yra tai, kas peršoka per protą, kas jį pasigrobia. – Seneka.
31. Pyktis yra trumpa beprotybė. – Horacijus.
32. Pyktis yra vėjas, kuris užpučia proto šviesą. – R. G. Ingersolis.
33. Pyktis, kad skaudžiau įžeistų, apsimeta gerumu. – Publijus Siras.
34. Pyktis neapakina: jis gimsta iš aklumo. – A. de Sent Egziuperi.
35. Pyktis – tai atvira ir trumpalaikė neapykanta; neapykanta – tai prislopintas ir nuolatinis pyktis. – Š. Diuklo.
36. Pyktis visada turi pagrindą, bet retai pakankamą. – B. Franklinas.
37. Piktų žmonių gyvenimas kupinas nerimo. – D. Didro.
38. Pirmas supyksta tas, kuris neteisus. – V. Penas.
39. Tai, kas prasidėjo pykčiu, baigsis gėda. – B. Franklinas.
40. Tas, kuris piktas, geras tik sau. – Publijus Siras.
41. Tikri bendraminčiai negali ilgam susipykti; kada nors jie vėl sueis. – J. V. Gėtė.
42. Tikrosios didybės požymis yra smūgių nejautimas. Taip stambus žvėris ramiai žvelgia į lojančius šunis, taip banga veltui šokinėja prieš milžinišką uolą. Kas nepyksta, to skriauda nepaliečia, kas pyksta – paveikia. – Seneka.
43. Tu nebūsi nubaustas už savo pyktį – tave nubaus pats pyktis. – Buda.
44. Viskas žūva ten, kur likimas leidžia tiek, kiek pataria pyktis. – Seneka.

Patarlės ir priežodžiai

Afrikiečių

1. Pastovus kovotojas, kuris sudrumsčia taiką, yra susaistomas būti nukautas savo paties pykčio.
2. Kas tave supykdo, tas tave valdo.
3. Vadovas neturėtų sukurti naują įsakymą, kada jis yra piktas.

Anglų

1. Alkanas žmogus yra piktas žmogus.
2. Nė vienas žmogus nebebūna piktas, kuris nebesijaučia įskaudintas.
3. Niekada neužlaikyk pykčio iki saulės nusileidimo.
4. Pyktis dažnai būna žalingesnis, negu sužeidimas, kuris sukėlė pyktį.
5. Pyktis ir skubėjimas paslepia gerus patarėjus.
6. Pyktis yra trumpalaikė beprotybė.
7. Pyktis nubaudžia pats save.
8. Pyktis paaštrina drąsą.
9. Pyktis pas gerą žmogų miršta greitai.
10. Tas būna kvailys, kuris negali būti piktas; bet tas būna protingas, kuris nebus.
11. Tas, kuris būna piktas, retai kada jaučiasi patogiai.

Kinų

1. Kantrybė vieną pykčio akimirką apsaugo nuo šimto dienų širdgėlos.
2. Tas, kuris sutvardė pyktį, nugalėjo stiprų priešą.
3. Žmogus, kuris greitai užpyksta, nebūna teisus.

Lietuvių

1. Geriau atviras priekaištas, negu paslaptingas pyktis.
2. Išmintingam nepritinka pykti.
3. Pyktis blogas patarėjas.
4. Pyktis grožiui kenkia.
5. Piktesnė už širšę.
6. Piktos gaspadinės ir duona rūgšti.

Lotynų

1. Alkis ir delsimas sukelia pyktį.
2. Alkis paaštrina pyktį.
3. Pykčio jėga yra sulaužoma švelniu atsakymu.
4. Pyktis yra laikina beprotybė.
5. Tas, kuris sutvardo savo pyktį, tas nugali savo didžiausią priešą.

Šveicarų

1. Geriau gyventi gūdžiam miške, nei su pikta boba.