Pyktis
Išvaizda
(Nukreipta iš Pasipiktinimas)
Biblija
[keisti]- Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio pykčio už moters pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – Sir 25, 15-16.
- O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. – Mt 5, 39.
Sentencijos ir aforizmai
[keisti]- Apmaudas – tai bijantis išryškėti pyktis, tai bejėgis įniršis, jaučiantis savo bejėgiškumą. – A. F. Amjelis.
- Dažnai panieka slėptina stipriau už pyktį: įžeidimą dar galima užmoršti, o panieka niekada nedovanojama. – F. Česterfildas.
- Dažnai žmonės užpildo pykčiu savo proto spragas. – V. R. Oldžeras.
- Gebėjimas piktintis – svarbiausioji kiekvieno doro žmogaus ginkluotės dalis. – Dž. R. Lovelis.
- Ginčydamasis būk ramus, nes pyktis iš klaidos padaro kaltę, o iš tiesos – nemandagumą. – Dž. Herbertas.
- Išliejo pyktį ir liko kaip buvęs – tuščias. – J. Laucius.
- Įpykęs jausk pareigą slopinti pyktį. – U. al Maalis.
- Jei artimiausias draugas skriaudą padarytų,
Tik išsiskirkit, ir nereikia keršto kito.
Nereikia pykčių, barnių didelių,
Ieškokit susitaikymo kelių. – N. A. Džamis. - Jei esi įpykęs, pirma, nei imsi kalbėti, suskaičiuok iki dešimties, jei labai įpykęs, suskaičiuok iki šimto. – T. Džefersonas.
- Jei moters gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos pyktis neturi ribų. Gera žmona – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – Talmudas.
- Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. – Lao Dzė.
- Kai ginčydamiesi pradedame pykti, išsyk liaujamės kovoti dėl tiesos ir ginčijamės jau dėl savęs pačių. – T. Karlailis.
- Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis. – Plautas.
- Kas piktas, tas ilgai gyvens. Moralė yra žmonių išradimas, o ne gyvenimo išvada. – E. M. Remarkas.
- Kiekvienas smūgis, kurį smogiame pagauti pykčio, galų gale grįžta mums patiems. – V. Penas.
- Mūsų pyktis arba apmaudas mums žalingesnis už tai, kas verčia mus pykti. – Dž. Labokas.
- Negalima pasikliauti įpykusio liudininko parodymais. – Ciceronas.
- Neverta pykti ant žmogaus, kuris, menkai mus pažindamas, vis dėlto apie mus blogai šneka: jo užsipuolimai liečia ne mus, o jo vaizduotės susikurtą šmėklą. – Ž. de la Briujeras.
- Niekada nėra taip naudinga delsti kaip pykstant. – Publijus Siras.
- Nieko nėra sunkesnio už kivirčus. Pyktis juos skatina. Nieko nėra pražūtingesnio už karą. Galingųjų pyktis juo prasiveržia. – Seneka.
- Pasijuok iš savo vargų – jų kartumas išnyks. Pasijuok iš savo priešininko – išnyks jo pyktis. Pasijuok iš savo piktumo – ir jo neliks. – J. Rainis.
- Piktam žmogui piktą žinią sužinot tiesiog smagu! – Š. Rustavelis.
- Piktas žmogus ypač piktas, kai dedasi geru. – Publijus Siras.
- Piktas žmogus ne visada sau leidžia tai, nuo ko nesugeba susilaikyti plepus. – P. Buastas.
- Piktas žmogus panašus į anglį: jeigu nedegina, tai nors juodina. – Anacharsis Skitas.
- Piktas žmogus – tarsi sklidina nuodų taurė. – Konfucijus.
- Pikti žmonės neturi dainų. – J. G. Zoimė.
- Pikti žmonės panašūs į muses, kurios rėplioja žmogaus kūnu ir apsistoja tik prie jo žaizdų. – Ž. de la Briujeras.
- Pyktis dėl svetimos nuodėmės – šlykštus ir menkadvasis. – Seneka.
- Pyktis yra tai, kas peršoka per protą, kas jį pasigrobia. – Seneka.
- Pyktis yra trumpa beprotybė. – Horacijus.
- Pyktis yra vėjas, kuris užpučia proto šviesą. – R. G. Ingersolis.
- Pyktis, kad skaudžiau įžeistų, apsimeta gerumu. – Publijus Siras.
- Pyktis neapakina: jis gimsta iš aklumo. – A. de Sent Egziuperi.
- Pyktis – tai atvira ir trumpalaikė neapykanta; neapykanta – tai prislopintas ir nuolatinis pyktis. – Š. Diuklo.
- Pyktis visada turi pagrindą, bet retai pakankamą. – B. Franklinas.
- Piktų žmonių gyvenimas kupinas nerimo. – D. Didro.
- Pirmas supyksta tas, kuris neteisus. – V. Penas.
- Tai, kas prasidėjo pykčiu, baigsis gėda. – B. Franklinas.
- Tas, kuris piktas, geras tik sau. – Publijus Siras.
- Tikri bendraminčiai negali ilgam susipykti; kada nors jie vėl sueis. – J. V. Gėtė.
- Tikrosios didybės požymis yra smūgių nejautimas. Taip stambus žvėris ramiai žvelgia į lojančius šunis, taip banga veltui šokinėja prieš milžinišką uolą. Kas nepyksta, to skriauda nepaliečia, kas pyksta – paveikia. – Seneka.
- Tu nebūsi nubaustas už savo pyktį – tave nubaus pats pyktis. – Buda.
- Viskas žūva ten, kur likimas leidžia tiek, kiek pataria pyktis. – Seneka.
Patarlės ir priežodžiai
[keisti]- Pastovus kovotojas, kuris sudrumsčia taiką, yra susaistomas būti nukautas savo paties pykčio.
- Kas tave supykdo, tas tave valdo.
- Vadovas neturėtų sukurti naują įsakymą, kada jis yra piktas.
- Alkanas žmogus yra piktas žmogus.
- Nė vienas žmogus nebebūna piktas, kuris nebesijaučia įskaudintas.
- Niekada neužlaikyk pykčio iki saulės nusileidimo.
- Pyktis dažnai būna žalingesnis, negu sužeidimas, kuris sukėlė pyktį.
- Pyktis ir skubėjimas paslepia gerus patarėjus.
- Pyktis yra trumpalaikė beprotybė.
- Pyktis nubaudžia pats save.
- Pyktis paaštrina drąsą.
- Pyktis pas gerą žmogų miršta greitai.
- Tas būna kvailys, kuris negali būti piktas; bet tas būna protingas, kuris nebus.
- Tas, kuris būna piktas, retai kada jaučiasi patogiai.
- Kantrybė vieną pykčio akimirką apsaugo nuo šimto dienų širdgėlos.
- Tas, kuris sutvardė pyktį, nugalėjo stiprų priešą.
- Žmogus, kuris greitai užpyksta, nebūna teisus.
- Geriau atviras priekaištas, negu paslaptingas pyktis.
- Išmintingam nepritinka pykti.
- Pyktis blogas patarėjas.
- Pyktis grožiui kenkia.
- Piktesnė už širšę.
- Piktos gaspadinės[1] ir duona rūgšti.
- Alkis ir delsimas sukelia pyktį.
- Alkis paaštrina pyktį.
- Pykčio jėga yra sulaužoma švelniu atsakymu.
- Pyktis yra laikina beprotybė.
- Tas, kuris sutvardo savo pyktį, tas nugali savo didžiausią priešą.
Nuorodos
[keisti]
Žodžių paaiškinimai
[keisti]- ↑ Šeimininkės.