Georgas Kristofas Lichtenbergas
Išvaizda
(Nukreipta iš Georg Christoph Lichtenberg)
Georgas Kristofas Lichtenbergas (vok.Georg Christoph Lichtenberg, (1742-1799) – vokiečių rašytojas, meno kritikas, fizikas, satyrikas.
Sentencijos
[keisti]Apie knygas
[keisti]- Jei, užvožus kam nors knyga per galvą, pasigirsta tuštumos garsas, ar visuomet jis knygoje?
- Knyga iš tiesų derėtų vadinti tik tokį veikalą, kuriame yra kas nors naujo; visos kitos knygos tepadės greitai sužinoti , kas jau padaryta toje ar kitoje srityje.
- Kokie žmonės, tokios ir jų rašomos knygos.
- Liūdna, kad dažnai knygas rašo žmonės, kurie turėjo iki šio amato pakilti, užuot nusileidę.
- Neabejotinai vertinga toji knyga, kuri su amžiumi žmogui vis labiau patinka.
Apie laiką
[keisti]- Nė dienos nenukrypk nuo savo tikslo – štai būdas prailginti laiką, be to, būdas labai geras, nors naudotis juo ir nelengva.
- Vilionės, kurie niekada neturi laiko, paprastai nieko neveikia.
- Žmonės, amžinai neturintys laiko, paprastai nieko neveikia.
Apie protą
[keisti]- Ieškoti smulkių trūkumų – nuo seno būdinga protams, kurie vos tepakyla ar visai nepakyla virš vidutinybės. Iškilnesni protai tyli arba prieštarauja visumai, o didieji protai kuria patys, nieko nesmerkdami.
- Yra žmonių] manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra protinga.
- Kūrybiškam protui visai neturi egzistuoti žodis „sunkumas“.
- Mokyti proto ir būti protingam – visai skirtingi dalykai.
- Priversti protingus žmones patikėti, kad tu esi ne tas, kas esi iš tikrųjų, dažniausiai sunkiau negu tapti iš tiesų tokiam, koks nori rodytis.
Apie skaitymą
[keisti]- Iš tikrųjų daugelis skaito tik dėl to, kad įgytų teisę negalvoti.
- Labai daug žmonių skaito tik tam, kad nemąstytų.
- Žmonės mažai prisimena ką skaitę, todėl kad pernelyg mažai galvoja patys.
Apie žinias
[keisti]- Greitas kaupimas žinių, įgyjamų pernelyg mažai savarankiškai dirbant, ne itin vaisingas. Mokytumas irgi gali auginti tik lapus, o nesubrandinti vaisių.
- Kai kurie mokslininkai kaupia žinias tik tam, kad galėtų jomis girtis.
- Nedera gult miegoti nepasakius sau, kad per dieną šio to išmokta. Tai, ką apibrėžiu žodžiu „išmokta“, yra siekimas praplėsti mūsų mokslo ar kokių kitų naudingų žinių ribas.
Apie žmogų
[keisti]- Apie žmones spręskite ne pagal jų pažiūras, bet pagal tai, kuo jie tapo dėl savo pažiūrų.
- Būti žmogumi – reiškia ne tik turėti žinių, bet ir padaryti būsimoms kartoms tai, ką ankstesnės padarė mums.
- Didieji žmonės taip pat klysta, o kai kurie jų taip dažnai, kad vos nesusigundai laikyti juos nežymiais žmonėmis.
- Esama žmonių, kurie negirdi, kol jiems neatrėžiamos ausys.
- Esti žmonių, kurie negali apsispręsti neatidėję sprendimo rytdienai; tai labai gerai, tačiau jie rizikuoja būti išnešti iš namų kojomis į priekį.
- Man visuomet skaudu, kai miršta talentingi žmonės, nes žemėje jie labiau reikalingi negu danguje.
- Sveikiausi ir gražiausi, darnaus sudėjimo yra tie žmonės, kurie dėl nieko nesijaudina.
- Žmogui pateisinti pakanka to, kad savo gyvenime dorybėmis jis nusipelnė savo klaidų atleidimo.
Kitos
[keisti]- Abejonė visada turi būti atsargumas, antraip ji gali būti pavojinga.
- Aistringą garbėtrošką ir nepatiklumą aš visada pastebėdavau drauge.
- Bendrauti su išmintingaisiais reikia nuoširdžiai rekomenduoti visiems, nes kvailys pamėgdžiodamas įpranta protingai elgtis.
- Būti pernelyg gudriam – viena iš pačių gėdingiausių kvailybės atmainų.
- Daugelis ieško tiesos ir jos neranda, o tai paaiškinama turbūt tuo, kad keliai į tiesą, panašiai kaip Nogajaus stepės keliai, vedantys iš vienos vietos į kitą, be galo platūs ir be galo ilgi.
- Daugelis žmonių laiko dorybe veikiau savo klaidų gailėtis negu stengtis jų išvengti.
- Dauguma dogmatikų gina savo teiginius ne todėl, kad yra įsitikinę jų teisingumu, bet todėl, kad yra taip tvirtinę.
- Devizas – ieškok tiesos! – jau savaime nuopelnas, net jei šiame kely ir klaidžiotum.
- Didžiausi pasaulio įvykiai nedaromi, o jie atsiranda.
- Galbūt kada nors vadinamiesiems viduramžiams priskirs ir mūsų laikus.
- Geriausia satyra, be abejo, ta, kuri yra tokia nepikta ir tokia įtikinama, kad sukelia šypseną net tiems, kuriuos pliekia.
- Ir mokytumas gali gimdyti vien lapus, neduodamas vaisių.
- Iš visų žemės paviršių mums įdomiausias žmogaus veidas.
- Išdidumas – kilni aistra – neaklas savo trūkumams. Tuo jis skiriasi nuo arogancijos.
- Jeigu Anglijoje vyras yra (ap)kaltinamas bigamija[1], tai jį išgelbsti jo advokatas, įrodydamas, kad jo klientas turįs 3 moteris.
- Kad pasielgtum teisingai, tereikia žinoti labai nedaug, o kad sąmoningai darytum bloga, reikia nuodugniai išstudijuoti teisę.
- Kai nori, žmogus gali atrodyti kuklus – tai sena taisyklė, – bet kuklus žmogus negali atrodyti begėdis.
- Kaip mažai draugų pasiliktų draugais, jeigu jie galėtų sužinoti visas vienas kito mintis.
- Kas neišmano nieko, be chemijos, tas ir ją išmano nepakankamai.
- Kiekvienas žmogus turi savo manierą klysti tuo labiau kad klystama dažnai dėl neteisingai suprasto tikslumo.
- Kiekvieno žmogaus charakteryje yra kai kas nepalaužiama: tai charakterio branduolys.
- Kur anksčiau būta mokslo ribų, dabar – jo centras.
- Kur nuosaikumas klaida, ten abejingumas nusikaltimas.
- Labai dažnai geriau pažinti vadinamieji blogi žmonės išlošia, o geri – pralošia.
- Man pažįstama apsimestinio dėmesio išraiška: tai aukščiausias išsiblaškymo laipsnis.
- Maža kvailystė – geriausia iš kvailysčių.
- Meilė akla, bet vedybos grąžina jai regėjimą.
- Mergina, atverianti sielą ir kūną savo draugui, atveria visas moteriškosios lyties paslaptis.
- Mokykis visko ne dėl garbės, o kad turėtum praktinę naudą.
- Mums reikėtų stengtis pažinti faktus, o ne nuomones, ir tik tada rasti tų faktų vietą mūsų nuomonių sistemoje.
- Mūsų silpnybės mums nekenkia, jei mes jas pažįstame.
- Negali būti viskas visiškai teisinga pasaulyje, nes žmonės dar privalo būti apgaulėmis valdomi.
- Neįsileisk per giliai į širdį neužtarnauto papeikimo; nes juk ir giriamas esi kartais visai be reikalo.
- Neįveikiamą garbės troškimą ir nepatiklumą visuomet matydavau kartu.
- Niekas taip greitai nesendina žmogaus kaip mintis apie tai, kad jis sensta.
- Pamokymų gyvenime daugiau negu paguodos.
- Pats pavojingiausias melas – tai truputį iškreipta tiesa.
- Persigudrauti – viena gėdingiausių kvailumo formų.
- Prieš pasmerkiant visada dera pagalvoti, ar negalima rasti pateisinimo.
- Reikia stengtis kiekviename daikte įžvelgti tai, ko dar niekas nematė ir apie ką niekas negalvojo.
- Sąmojais ir šmaikštavimais reikia naudotis taip pat atsargiai, kaip ir visais rūdijančiais daiktais.
- Slėpdamas savo trūkumus, netapsi geresnis; mūsų autoritetas tik laimės, jei nuoširdžiai juos pripažinsime.
- Stengtis daryti viską iš karto, vadinasi, nieko nepadaryti.
- Stenkis nebūti žemesnis už savo epochą.
- Tas, kuris pirma laiko manosi esąs genijus, yra žuvęs žmogus.
- Ten, kur norima ateiti kuo anksčiau, dauguma ateina per vėlai.
- Tik apgavystė daro gėdą, paklydimas – niekada.
- Triukšmui kelti pasirenkami maži žmonės – būgnininkai.
- Vergiškas poelgis – ne visada vergo poelgis.
- Vidutinybė visuomet prisitaiko prie įsigalėjusios nuomonės ir paplitusios mados; ji laiko esamą padėtį vienintele galima ir į viską žiūri pasyviai.
- Viską, ką derėjo nuveikti literatūroje šekspyriškai, iš esmės jau nuveikė pats Šekspyras.
- Žmonių polinkis nereikšmingus dalykus laikyti reikšmingais davė daug ką reikšminga.
- Žodis „mokytas“ kartais tereiškia, kad žmogų daug ko mokė, o ne tai, kad jis pats šio to išmoko.
Išnašos
[keisti]- ↑ Bigamija – dvipatystė, 2 žmonų (moterų) turėjimas