Pereiti prie turinio

Migelis de Servantesas Savedra

Iš Wikiquote.
(Nukreipta iš Servantesas)

Migelis de Servantesas Savedra (isp. Miguel de Cervantes Saavedra (1547-1616) – ispanų rašytojas.

Migelis de Servantesas Savedra

Sentencijos

[keisti]

Apie darbą

[keisti]
  1. Apie kiekvieną žmogų dera spręsti iš jo darbų.
  2. Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas darbas.
  3. Gerų darbų niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
  4. Kiekvienas iš mūsų – savo darbų sūnus.

Apie grožį

[keisti]
  1. Grožis apdovanotas galia guosti širdis.
  2. Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis.
  3. Ne kiekvienas grožis įkvepia meilę: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia širdies.
  4. Tik su kuklumu derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis grožiu. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.

Apie meilę

[keisti]
  1. Meilė apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
  2. Meilė visada atsispiria lemčiai.
  3. Meilės objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios lūpos, ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.

Kitos

[keisti]
  1. Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato.
  2. Apdairumas liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
  3. Baili siela laimės nepriglobia.
  4. Daugžodžiavimas paprastai sukelia nuobodulį.
  5. Dorybės takelis labai siauras, o ydos kelias – platus ir erdvus.
  6. Dorovė neatskiriama nuo drovumo, drovumas – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
  7. Gali smerkti žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis liežuvavimas vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
  8. Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
  9. Geriau raudonis veide negu dėmė širdyje.
  10. Gerų sutuoktinių dvi sielos, bet viena valia.
  11. Gyrimasis žemina žmogų.
  12. Gyvenk teisingai – štai visų geriausias pamokymas.
  13. Istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai.
  14. Į narsią širdį sudūžta visos negandos.
  15. Jis nugalėjo save ir tai didžiausia pergalė, kokios žmogus gali trokšti.
  16. Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
  17. Kas nemoka naudotis laime kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
  18. Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
  19. Ligos suvokimas ir noras gydytis – jau sveikimo pradžia.
  20. Mandagumas geriau perdėtas negu nepakankamas.
  21. Melagius istorikus derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
  22. Nei dykinėdamas, nei tingėdamas iš vargo neišbrisi.
  23. Nelaimėje likimas visada palieka dureles išeiti.
  24. Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas nerūpestingumas ir laisvumas neslepia dviveidiškumo.
  25. Nesavanaudiškumu – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą.
  26. Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų laikas, ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų mirtis. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – „Don Kichotas“.
  27. Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip mandagumas.
  28. Pagal mažą pavyzdį galime spręsti apie visumą.
  29. Pasiskolinta kiaulė kriuksi ištisus metus.
  30. Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų kalbos mokėjimas netrukdo būti asilais.
  31. Patyrimas – universali mokslų motina.
  32. Pavyduoliai amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
  33. Per daug išgėręs žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų.
  34. Pietų valgyk nedaug, o vakarienės dar mažiau, nes viso kūno sveikata kalama mūsų skrandžio kalvėje.
  35. Piktieji persekioja dorybę labiau, negu gerieji ją myli.
  36. Retai tepasitaiko, o teisingiau pasakius, išvis nepasitaiko, kad mūsų garbės troškimas nekenktų kitam.
  37. Sielvartas vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
  38. Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo siela.
  39. Šnekėti nemąstant – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
  40. Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
  41. Tas, kuris gerai pasirengė mūšiui, jau pusiau laimėjo.
  42. Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
  43. Tetyli tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo.
  44. Tėvo nuopelnai nepriskiriami sūnui.
  45. Tiesa kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš melo kaip riebalai virš vandens.
  46. Tinginiai ir dykūnai valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
  47. Tokia yra moterų prigimtis... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
  48. Turtas – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
  49. Užpjudytas ir priremtas prie sienos katinas virsta tigru.
  50. Verčiau raudonis veide, negu dėmė širdyje.
  51. Žiaurumas negali būti narsos palydovas.
  52. Žmogus, kuris gerdamas praranda saiką, nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.

Nuorodos

[keisti]
Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –