Migelis de Servantesas Savedra
(Nukreipta iš Servantesas)
Migelis de Servantesas Savedra (isp. Miguel de Cervantes Saavedra (1547-1616) – ispanų rašytojas.
Sentencijos
[keisti]Apie grožį
[keisti]- Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis.
- Ne kiekvienas grožis įkvepia meilę: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia širdies.
- Tik su kuklumu derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis grožiu. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
Kitos
[keisti]- Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato.
- Apdairumas liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
- Dorybės takelis labai siauras, o ydos kelias – platus ir erdvus.
- Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
- Geriau raudonis veide negu dėmė širdyje.
- Gerų sutuoktinių dvi sielos, bet viena valia.
- Gyrimasis žemina žmogų.
- Istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai.
- Į narsią širdį sudūžta visos negandos.
- Jis nugalėjo save ir tai didžiausia pergalė, kokios žmogus gali trokšti.
- Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
- Kas nemoka naudotis laime kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
- Kiekvienas iš mūsų – savo darbo sūnus.
- Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
- Mandagumas geriau perdėtas negu nepakankamas.
- Meilė apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
- Meilės objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios lūpos, ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
- Melagius istorikus derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
- Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų laikas, ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų mirtis. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – „Don Kichotas“.
- Pagal mažą pavyzdį galime spręsti apie visumą.
- Pasiskolinta kiaulė kriuksi ištisus metus.
- Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų kalbos mokėjimas netrukdo būti asilais.
- Patyrimas – universali mokslų motina.
- Pavyduoliai amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
- Piktieji persekioja dorybę labiau, negu gerieji ją myli.
- Šnekėti nemąstant – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
- Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
- Tas, kuris gerai pasirengė mūšiui, jau pusiau laimėjo.
- Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
- Tetyli tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo.
- Tiesa kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš melo kaip riebalai virš vandens.
- Tokia yra moterų prigimtis... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
- Turtas – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
- Užpjudytas ir priremtas prie sienos katinas virsta tigru.
- Žmogus, kuris gerdamas praranda saiką, nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
