Ovidijus
Ovidijus (lot.Publius Ovidius Naso, (43 pr. Kr.-17) – romėnų poetas
Sentencijos
[keisti]- Apie darbą spręsk iš rezultato.
- Ar nežinai, kad karaliai turi ilgas rankas?
- Arba nebandyk, arba padaryk iki galo.
- Aš noriu, kad mirtis užkluptų mane dirbantį.
- Dažnai tylintis veidas turi ir balsą, ir žodžius.
- Drąsiems ir pats Dievas padeda.
- Gyvenimas nieko neduoda be darbo.
- Grynos sąžinės tikrai nepalies melagingi gandai.
- Išsaugoti tai, kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti
- Jėgų gal ir užtektų, bet valia pati verta pagyrimo.
- Kai dėl ilgo delsimo įsigali liga, per vėlu ruošti vaistus.
- Kartais iš baimės žmonės tampa narsūs.
- Kartais medicina suteikia sveikatą, kartais atima.
- Ką darai, daryk protingai ir žiūrėk tikslo.
- Kol tu laimingas, turi daugybę draugų; kai laikai apniūksta, lieki vienas.
- Kuklumas su grožiu niekada nesutaria.
- Lengva būti geram ten, kur niekas nekliudo.
- Menas yra tai, kad meno kūrinyje jis nebūtų pastebimas.
- Mes visada siekiame uždrausto ir norime neleistino.
- Mes žavimės senove, tačiau gyvename šiandiena.
- Nepagydomą žaizdą reikia išpjauti kardu.
- Netaikykite pavienių žmonių ydų visam pasauliui.
- Nors ir trūksta jėgų, tačiau pagirtinas noras.
- Parkritusį gali sutrypti tik pats niekingiausias bailys.
- Poilsis stiprina kūną.
- Sąžinei grynai nėra ko bijot apkalbų, gandų, melo.
- Sėkmė gali būti bet kur. Visada laikykite užmestą meškerę, nes upokšnyje, kur mažiausiai tikitės, gali būti žuvų.
- Skaisti ta moteris, kurios niekas negeidė.
- Sutinku, eilės blogos, bet kas jas verčia skaityti?
- Šliužas niekingiausiu nuodu galingą liūtą nužudo.
- Tai, ką taip sunku pasakyti, papasakos eilėmis meilė.
- Tyra sąžinė nei melo nebijo, nei gandų, nei paskalų.
- Vargšui visur bėda.
- Viduriu eiti saugiausia.
- Viskas keičiasi, ir nieko pastovaus pasaulyje nėra.
- Žiūrėki, kaip irsta tingus išsidykinėjęs kūnas,
Kaip pelkėja stovintys ežero vandenys. - Žmogus stovi ant abiejų kojų todėl, jog Dievas nori, kad šis žvelgtų į dangų ir žvaigždes.
