Išminčius
Biblija
[keisti]Sentencijos
[keisti]- Būdingiausias išminčiaus bruožas – kantrybė. – H. Ibsenas.
- Gyvenimas teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga išminčiams. – Ciceronas.
- Gryna širdim tu susiurbki žodžius ir tikėki išminčiais.
Jausim ilgai naujo indo sugertąjį kvapą. – Horacijus. - Ir išminčių laikyk tokios rūšies žmogumi, kuris ilgalaike ir nuolatine mankšta pasiekė ištvermės kietybės ir gebėjimo nuvarginti bet kokią jėgą. – Seneka.
- Iš tūkstančio mokslininkų gal ir užtiksime vieną išminčių. – F. M. Klingeris.
- Išminčiaus jausmai visų atžvilgiu tokie kaip gydytojo ligonių atžvilgiu. – Seneka.
- Išminčiaus mirtis yra mirtis be baimės. – Seneka.
- Išminčiaus namai ankšti, neišpuoselėti, be klegesio, be puošmenų, nesaugomi parsidavėlišku išdidumu paskirstančių minią durininkų, bet per šį tuščią, be vartininko slenkstį likimas neperžengia. Jis žino, kad jam nėra vietos ten, kur niekas nuo jo nepriklauso. – Seneka.
- Išminčiaus nepalies nei skriauda, nei įžeidimas. – Seneka.
- Išminčius yra saugus, jo negalima nei įžeisti, nei nuskriausti. – Seneka.
- Išminčius yra tas, kuris daro gerus darbus sekdamas Dievu. – Sekstas Pitagorietis.
- Išminčius laimingas, tenkindamasis trupučiu, o kvailiui visko maža. – F. de Larošfuko.
- Išminčius mokosi iš kitų klaidų. Kvailys – iš savųjų. – Konfucijus.
- Išminčius negali būti pažeidžiamas. – Seneka.
- Išminčius nemėgsta turto, bet jam atiduoda pirmenybę. Neatiduoda jam savo sielos, bet jį priima į savo namus. Jį valdo, bet netampa jo vergu. – Seneka.
- Išminčius nesidairo į senovės pavyzdžius, jei kas nors stiprina valstybę, ir nesilaiko nustatytų papročių, kai kas nors liaudžiai naudinga. – Kung Sun Jangas.
- Išminčius nieko negali prarasti, viską jis laiko savyje… – Seneka.
- Išminčius panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o kvailasis kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. – Saadis.
- Išminčius, patekęs pas kvailius, neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. – Saadis.
- Išminčius tas, kuris pagarbiai kalba kitiems apie Dievą ir Viešpats labiau vertina išminčių, nei savo paties darbus. – Sekstas Pitagorietis.
- Išminčius – tokios rūšies žmogus, kuris ilgalaike ir nuolatine mankšta pasiekė ištvermės kietybės ir gebėjimo nuvarginti bet kokią jėgą. – Seneka.
- Išminčius veikiau stengsis išvengti ligų, negu rinksis vaistus nuo jų. – T. Moras.
- Išminčius visus – ir subrendusius, ir žilo plauko sulaukusius – laiko vaikais.– Seneka.
- Jums niekuomet nepavyks išugdyti išminčių, jei slopinsite padaužiškumą. – Ž. Ž. Ruso.
- Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai. – J. V. Gėtė.
- Mat išminčius kaip karalius visa valdo savo mintyse, o paskirų dalykų nuosavybė išbarstyta pavieniams asmenims. – Seneka.
- Ne malonumas, o skausmo nebuvimas rūpi išminčiui. – Aristotelis.
- Nemokša stebisi, kad daiktų esama tokių, kokie jie yra, ir toks stebėjimasis yra žinojimo pradžia; išminčius, atvirkščiai, stebėtųsi, jeigu daiktai būtų ne tokie, kokius jis juos atpažįsta. – Aristotelis.
- Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti. – J. V. Gėtė.
- Nesistebėk, jei išminčiui tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė. – Saadis.
- Nieko nėra maloniau, kaip įkopti be vargo
Į tas šviesiąsias viršūnes, kurias jau pasiekę išminčiai. – T. Lukrecijus Karas. - Paprasti dalykai – ypatingiausi, bet tik išminčiai sugeba juos pamatyti. – P. Koeljas.
- Teisti pačiam save – kur kas sunkiau, negu teisti kitą. Jei sugebėsi gerai save teisti, tas rodys, kad esi tikras išminčius. – A. de Sent Egziuperi.
- Tik išminčių patenkina jo turtas, o kvailys kankinasi niekindamas tai, ką turi. – Seneka.
- Viską, ką turi Dievas, turi ir išminčius. – Sekstas Pitagorietis.
Patarlės ir priežodžiai
[keisti]- Turtas – išmintingo tarnas, kvailio – ponas.
- Jei sieki išminčiaus šlovės – sutik su visais.
Merfio dėsniai
[keisti]- Įsimylėjęs išminčius ir įsimylėjęs kvailys – praktika rodo, kad skirtumas tarp jų nežymus.