Atmintis

Sentencijos ir aforizmai

Aš juk visada esu su Jumis/ Jums atminimo žiedu pražydėsiu/ mane Jūs rast darbe, kovoj, /Ir pergalės aš vėliavoj šlamėsiu. – S. Nėris.
Atmintis – vienintelis rojus, iš kurio mūsų negali išvaryti. – Ž. Polis.
Atsiminti sugeba atidusis. – S. Džonsonas.
Blogai pasielgę mes imame kankintis ne tuoj pat, o ilgainiui tai prisiminę, nes tas atsiminimas negęsta. – Ž. Ž. Ruso.
Egzistuojame, tol, kol mus kas nors prisimena. – K. R. Safonas.
Galų gale visi prisiminimai liūdni, nes vienaip ar kitaip yra susiję su praeitimi. – E. M. Remarkas.
Galva be atminties – kaip tvirtovė be įgulos. – Napoleonas.
Gera atmintis yra draugystės pagrindas ir meilės pražūtis. – E. M. Remarkas.
Geriausias būdas atspėti, kas bus – prisiminti, kas jau buvo. – Dž. S. Halifaksas.
Gražūs prisiminimai yra tas pats, kas pamestos brangenybės. – P. Valeri.
Gryniausia emigranto neurozė. Skrandžio spazmos, džiūstanti gerklė, akių perštėjimas. Tai, ką penkerius metus stengėtės sutrypti, ką norėjote užmiršti, ko vengėte labiau negu maro, vėl jus užplūsta: žudantys prisiminimai, neišgydomas emigranto sielos vėžys! – E. M. Remarkas.
Istorija – tikras praeities liudininkas, tiesos šviesa, gyvoji atmintis. – Ciceronas.
Jei reikėtų pasakyti, kur mūsų savybė nuostabiausia, paminėčiau atmintį. Atminties galia, susilpnėjimas, staigūs šuoliai suvokiami sunkiau nei kiti mūsų gabumai. Kartais atmintis greita, paslaugi ir paklusti, kartais paini ir silpna, kartais valdinga ir nesutramdoma! Žinoma, mes stebuklas visais atžvilgiais, bet gebėjimas prisiminti ir pamiršti sunkiausiai suprantamas. – Dž. Ostin.
Jeigu žmogus istorinės atminties kratosi – yra net negimęs. – G. Beresnevičius.
Kai sakau tiesą, niekada netenka krimstis dėl prastos atminties. – Dž. Braunas.
Kas ginčijasi remdamasis autoritetu, tas panaudoja ne savo protą, o greičiau atmintį. – L. da Vinčis.
Laimingi gimė tie, kurie savo darbais paliks apie save amžiną atminimą. – Periklis.
Malonių valandų atsiminimas ilgesnis ir ištikimesnis už jų realybę. – Seneka.
Metodas – atminties motina. – T. Fuleris.
Mirusysis, jei gerbiame jo atminimą, tampa brangesnis ir galingesnis už gyvą žmogų. – A. de Sent-Egziuperi.
Mūsų prisiminimai suvokiami klaidingai, kadangi jie yra paveikti dabarties aplinkybių. – A. Einšteinas.
Negalima laikyti knygų uždarytų lyg kalėjime, jos turi pereiti iš bibliotekų į atmintį. – F. Petrarka.
Nemalonūs prisiminimai turi vieną gerą ypatybę: jie įtikina žmogų, kad jis yra buvęs laimingas, net jeigu prieš akimirką jis tuo netikėjo. – E. M. Remarkas.
Nereikia su savim tampyti prisiminimų. Tai sunkus bagažas, jeigu nesi toks senas, kad jie būtų vienintelis dalykas, kas tau beliko. – E. M. Remarkas.
Niekuo nesidomėdamas prarandi ir atmintį. – J. V. Gėtė.
Melagis privalo turėti gerą atmintį. – M. F. Kvintilianas.
Prisiminimas apie didžiuosius žmones mums turi ne mažesnę reikšmę negu jų buvimas šalia. – Seneka.
Proto trūkumo nedera aiškinti atminties stoka. – K. A. Helvecijus.
Puiki atmintis dažnai būna susijusi su menku protu. – M. de Montenis.
Puikiai prisimenu, ką reikia užmiršti. – R. L. Stivensonas.
Senam prisiminimai – kaip miražas,
Kurį keleivis regi dykumoj. – P. de Beranžė.
Visi skundžiasi savo atmintimi, bet niekas nesiskundžia savo protu. – F. de Larošfuko.
Viskas mirtinga. Amžinai gyventi skirta tik motinai. Ir kai motinos nebėra gyvųjų tarpe, lieka jos atminimas, kurio dar niekas nesiryžo išniekinti. – I. Babelis.