Šarlis Lui Monteskjė

Šarlis Lui Monteskjė (pranc.Charles de Montesquieu (1689-1755) – prancūzų rašytojas, filosofas, istorikas, teisininkas, ideologas.

Šarlis Lui Monteskje

Sentencijos

Lettres familieres a divers amis d'Italie, 1767

Apie darbą

1. Dauguma žmonių sugeba atlikti veikiau didžius negu gerus darbus.
2. Norint atlikti didžius darbus, nereikia būti didžiausiu genijum, nereikia būti aukščiau žmonių, reikia būti kartu su jais.
3. Patys geriausi mūsų darbai yra tie, kuriuos dirbame gera valia ir su įgimtu polinkiu.

Apie laimę

1. Būčiau pats laimingiausias iš visų mirtingųjų, jeigu galėčiau padaryti taip, kad tie, kurie mums įsakinėja, įgytų kuo daugiau žinių apie jiems leistinas galias, o tie, kurie paklūsta, nejaustų diskomforto dėl to, kad turi paklusti.
2. Kokia laimė žmogui, pažvelgusiam į savo širdį, įsitikinti, kad ji teisinga.
3. Norint būti laimingam, to galima pasiekti. Tačiau žmonės paprastai nori būti laimingesni už kitus, o šitai beveik neįmanoma, nes mes visada laikome kitus laimingesnius, negu jie yra iš tikrųjų.
4. Svetima laimė visad mums atrodo perdėta.

Apie laisvę

1. Laisvė yra gėrybė, kuri leidžia naudotis kitomis gėrybėmis.
2. Laisvė – tai teisė daryti viską, ką leidžia įstatymai.
3. Piliečiui jo politinė laisvė – tai dvasios ramybė, jo saugumo garantija.

Kitos

1. Daugiau žavi protas, o ne veido bruožai, nes veido grožis matomas iš karto ir neslepia nieko netikėta, o protas atsiskleidžia pamažu, kai pats žmogus to nori ir tiek, kiek to nori.
2. Dykinėjimas labiau už visas kitas ydas silpnina narsą.
3. Dykūnai – visada dideli plepiai. Kuo mažiau galvoji, tuo daugiau plepi.
4. Gamta, matyt, išmintingai pasirūpino tuo, kad žmogiškosios kvailystės greitai išnyktų, o knygos jas įamžina. Kvailys nori, kad palikuonys žinotų, jog jis gyveno pasaulyje, ir kad jie niekada nepamirštų, jog jis buvo kvailys.
5. Geriausia priemonė įdiegti vaikams tėvynės meilę – ją turėti tėvams.
6. Gražiame poelgyje visada rasis ir gerumo, ir jėgos jį atlikti.
7. Iš pradžių reikia būti blogu piliečiu, kad vėliau taptum geru vergu.
8. Įstatymai privalo turėti visiems vienodą prasmę.
9. Jei charakteris apskritai yra geras, tai ne bėda, jei jis turi šiek tiek trūkumų.
10. Kai gaudomas sąmojis, kartais pagaunama tik kvailystė.
11. Kartais tylėjimas raiškesnis už visas kalbas.
12. Kas gali būti apmaudžiau, kaip matyti išmintingą žodį mirštant kvailio ausyje.
13. Kokia trumpa atkarpa tarp to laiko, kai žmogus esti per daug jaunas, ir to, kai jau perdaug senas.
14. Laukiniai, norėdami gauti vaisių, nukerta medį. Tokia despotiškos vyriausybės esmė.
15. Leisti sau nesilaikyti mandagumo taisyklių – ar tai nereiškia ieškoti galimybių laisvai rodyti savo trūkumus?
16. Man atrodo, kad tobuliausia tai, kas pasiekta su mažiausiomis sąnaudomis.
17. Mes gauname trejopą išsilavinimą: vieną – iš tėvų, kitą – iš mokslo draugų ir trečią iš gyvenimo. Trečiasis prieštarauja viskam, ko moko pirmieji du.
18. Mėgsti skaityti – tai neišvengiamas nuobodulio valandas paversti saldaus malonumo valandomis.
19. Moteriai būti gražiai yra tik viena galimybė, o būti patraukliai – šimtai tūkstančių.
20. Nenaudingi įstatymai silpnina būtinus įstatymus.
21. Nepaliaujamą dykystę derėtų laikyti viena iš pragaro kančių, o ji laikoma rojaus palaima.
22. Nesantuokinis gyvenimas suformuotas palaidumo. Abi lytys vengia sąjungos, kuri turi juos padaryti geresnius, ir gyvena sąjungoje, kuri daro juos blogesnius.
23. Niekada nedera išplėtoti temos kaip, kad nieko neliktų skaitytojui. Svarbu skaitytoją priversti ne skaityti, o mąstyti.
24. Norint bent truputį žinoti, reikia daug mokytis.
25. Paprastai bijomasi nukrypti nuo temos, o aš manau, kad sumaniai nukrypstantieji panašūs į ilgarankius – jie gali daugiau aprėpti.
26. Paprastai nuo mūsų priklauso, ar perduosim savo vaikams žinias, maža to, – ar perduosime jiems savo aistras.
27. Pati žiauriausia tironija ta, kuri iškyla po teisėtumo priedanga ir su teisingumo vėliava.
28. Prisiekti moteriai amžiną meilę yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas.
29. Protas turi natūralią valdžią <...> Jam priešinamasi, tačiau šis pasipriešinimas – jo pergalė; palaukite dar truputį, ir žmogus bus priverstas grįžti prie proto.
30. Protingos būtybės iš prigimties sugeba jausti savo netobulumus; dėl to prigimtis mums ir davė drovumą, tai yra gėdos dėl šių netobulumų jausmą.
31. Skaitymas man buvo geriausias vaistas nuo gyvenimo nemalonumų; nepasitaikė tokio sielvarto, kurio nebūtų nuramdžiusi valanda skaitymo.
32. Skriauda, padaryta vienam asmeniui, yra grėsmė visiems.
33. Teisingam privalu būti visais atvejais, net ir susijusiais su tėvyne. Kiekvienam piliečiui privalu mirti už tėvynę, bet nevalia jo įpareigoti meluoti tėvynės vardan.
34. Tie, kas pasiekia didžių dalykų, nebijo leistis į nuotykius.
35. Trūkstamą nuodugnumą oratoriai kompensuoja daugžodžiavimu.
36. Visų žiauriausia tironija ta, kuri žengia po teisėtumo priedanga ir su teisingumo vėliava.