Kalba

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

  1. Daug kalbėti ir daug pasakyti ne tas pats. – Sofoklis.
  2. Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas. – Demokritas.
  3. Dauguma žmonių ieško kompanijos ne tam, kad klausytų, o tam, kad kalbėtų patys. – E. A. Po.
  4. Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti. – Plutarchas.
  5. Geriau daugiau žinoti negu kalbėti. – T. M. Plautas.
  6. Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus. – A. de Sent-Egziuperi.
  7. Jei kalba eina apie pinigus, yra tik vienas taiklus žodis: DAUGIAU!" – A. Kostolanis, Investuotojams ir spekuliantams.
  8. Jei nemoki kalbėti, išmok klausyti. – Pomponijus Mela.
  9. Jeigu norima, kad mes suprastume, kas mums sakoma, turi būti kreipiamasi į mus paprasta kalba. – A. de Sent-Egziuperi.
  10. Kai apie jus kalba, tai blogiau gali būti tik viena – kai apie jus nekalba. – O. Vaildas.
  11. Kalba duota nuslėpti mintį. – Š. M. de Taleiranas-Perigoras.
  12. Kalba yra didis, tautos statytas paminklas. – J. Jablonskis.
  13. Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. – M. Daukša.
  14. Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla <...>, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, <...> ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis. – A. Baranauskas.
  15. Kalbamąstymo priemonė... Kalbėti bet kaip reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai. – A. Tolstojus.
  16. Kalbasielos veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. – Publijus Siras.
  17. Kalba – tai miestas, kurio statybai kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį. – R. V. Emersonas.
  18. Kalbant reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o mintimi, ne iškalbos dovana, o gebėjimu analizuoti. – Mo Ti.
  19. Kalbėk tinkamai arba išmintingai tylėk. – Dž. Herbertas.
  20. Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. – J. Jablonskis.
  21. Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. – J. Jablonskis.
  22. Mes kalbame mažai, jeigu nekalbame apie save. – V. Hazlitas.
  23. Mokėti kalbėti – talentas. – Stendalis.
  24. Nėra nieko bjauresnio kaip daug kalbėti apie save. – Dž. Leopardis.
  25. Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti, kaip kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba. – E. M. Arnstas.
  26. Norint daugiau pasakyti, reikia mažiau kalbėti. – A. Periušo.
  27. Norite, kad apie jus gerai kalbėtų, tai nekalbėkite gerai apie save. – B. Paskalis.
  28. Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų kalbos mokėjimas netrukdo būti asilais. – Servantesas.
  29. Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. – Lao Dzė.
  30. Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos. – Vang Čungas.
  31. Sunaikink [kalbą] – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. – M. Daukša.
  32. Šnekėti nemąstant – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. – Servantesas.
  33. Tas, kuris daug galvoja, mažai kalba, stengdamasis įsprausti kuo daugiau minčių į kuo mažiau žodžių. – V. Irvingas.
  34. Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios. – J. V. Gėtė.
  35. Tetyli tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo. – Servantesas.
  36. Trumpas protas – ilga kalba. – Aristofanas.
  37. Žmonės sukūrė kalbą aiškintis tarpusavyje, o ne vienam kitą apgaudinėti. – A. Mandzonis.
  38. Žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti kaip ir kalbėti. – B. Spinoza.

Antikiniai posakiai, frazės[keisti]

  1. Ezopo kalba (minčių reiškimas "tarp eilučių", alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. Graikų pasakėtininko Ezopo vardą. Ezopas, kaip ir kiti pasakėtininkai, kalbėdavo ne tiesiogine prasme, o perkeltine, palyginimais).

Patarlės ir priežodžiai[keisti]

Indėnų[keisti]

  1. Jei kalbi – tai tavo žodžiai turi būti geresni už tylą.

Kinų[keisti]

  1. Kalbėk tik apie tai, ką išmanai.

Lietuvių[keisti]

  1. Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
  2. Blogų kalbų nedidink, jos pačios auga.
  3. Geras kalboj, blogas darbe.
  4. Ilga kalba be vaisiaus.
  5. Ilgos kalbos nepadės, kur pinigas neskambės.
  6. Iš daug kalbos mažai naudos.
  7. kalbos gali spręsti apie darbą.
  8. Kalba kalbą atveda.
  9. Kalbėk ir akmenį rankoj turėk.
  10. Kalbos – vežimais, o naudos – už grašį.
  11. Kalbus kalbą, darbus darbą randa.
  12. Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks.
  13. Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
  14. Lipšni kalba apmaudą mažina.
  15. Nuo žmonių kalbų ir po puodu nepasislėpsi.

Švedų[keisti]

  1. Mažiau kalbėk, daugiau pasakyk.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje


WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas kalba