Lietuvių patarlės ir priežodžiai
Iš Wikiquote.
Turinys |
A [redaguoti]
- Abejodamas ir tvarto nepastatysi, ir kiaulės iš bulvių neišvarysi.
- Abejojantį ir višta nugali.
- Abejojo, kad bėdos turtus išnešiojo.
- Abejojo, kad vilkas kitų avis nešioja, o kai jo nunešė, tada patikėjo ir rėkti pradėjo.
- Abejonė supančioja, ryžtas išlaisvina.
- Abrakas arkliui nesunkus.
- Abrakas pas arklį neina.
- Abraką pametęs, kepalo neieškok.
- Abraką uždirbsi, kepalą pradirbsi.
- Abrako arkliui pagailėsi, duonos neturėsi.
- Abraku vaikų nepašersi, siūlu kailio neišpersi.
- Abu kaip vienas: ir riejasi, ir meluoja.
- Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs.
- Abu kaip vieno kelmo: čia tau matuoja, čia tau meluoja.
- Abu kopo į lašinius, bet ne abiem teko.
- Abu kopo, tik vienas nukrito.
- Abu labu: ant sausos šakos pakartau, kad tik virvės negailėtau.
- Abu labu: ant vienos šakos pakark – neatsisvertų.
- Abu labu: Dievui nereikalingu, velniui nuostolingu.
- Abu labu dygiu: kaip dagys su usnim.
- Abu labu: gaila, kad vištos mažų nesulesė.
- Abu labu: gaila tik, kad mažų kiaulėms nesupenėjo.
- Abu labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą prarytų.
- Abu labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą vandens šaukšte paskandytų.
- Abu labu tokiu, kotas į kotą.
- Abu labu tokiu – toks jojamas, toks važiuojamas.
- Abudu iš vieno puodo valgė augdami, o kai užaugo, skyrėsi keikdami.
- Ačiū už aguonas, bet aš norėčiau duonos.
- Adata visą svietą užado.
- Aiškiai kalba, tamsiai galvoja.
- Aitvaras neatneš, kol savo neturėsi.
- Aitvaras neneštų, kad pautienės nemėgtų.
- Aitvaras visiems darbštiesiems turtus neša.
- Aitvaro atneštas turtas dažnai ašarom pavirsta.
- Aitvaro nešiotas – ne rėčiu sijotas.
- Aitvaru pakilo, vabalu nutūpė.
- Aitvaru skrido, kai mergas išvydo.
- Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau.
- Akėti nemėgino, o į lašinius įsismagino.
- Akių neatvėrei, atversi kišenę.
- Akys – baisininkės, rankos – darbininkės.
- Akys – dvi, kelių – šimtai.
- Akys juokiasi, širdis verkia.
- Akys kaip šakės, nosis kaip tošis, dantys kaip vargonai.
- Akys pamatys, rankos padarys.
- Akys toli mato, protas dar toliau.
- Aklam kelio neparodysi.
- Aklas aklą netoli tenuves.
- Aklas būdamas, kitam kelio neparodysi.
- Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa.
- Aklas kaip višta.
- Aklas vištai grūdą rodo.
- Aklą ir šiaudas paklupdo.
- Akmuo nesėjamas dygsta, nelaimė nekviečiama atvyksta.
- Alkana varna ir vanagą puola.
- Alkanam sausa duona už medų skanesnė.
- Alkis – geriausias mokytojas.
- Amatas duonos neprašo, pečių nelaužo.
- Amatą mokėdamas, duonos nemaldausi.
- Amerikoj nieks pinigais nešiks.
- Amžiną bėdą velnias išgalvojo, amžiną laimę žmogus išsvajojo.
- Amžiną namą tik giltinė pastato.
- Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
- Amžius stipruolį kupron suvaro, o gudruolį vaiku padaro.
- Angelas apleis, velnias ateis – vienas nebūsi.
- Angelo balselis, raganos širdelė.
- Anyta – velnio pramanyta.
- Anytos raganos, bet ir marčios – ne angelai.
- Anytos žodžiai skaudesni už motinos rykštę.
- Anksti kelsi, vėlai gulsi, gyvenime neprapulsi.
- Ankšti namai, bet savi.
- Ant arklio jojo, arklio ieškojo (sakoma, kai žmogus turi daiktą po ranka ir jo dar ieško).
- Ant aruodo ir kiaulė gaspadinė.
- Ant jaunos karvės auga pinigai.
- Ant moters liežuvio septyni velniai sėdi.
- Ant savo kiemo šuva ir vilko nebijo.
- Ant seno kailio reikia naujo botago.
- Ant svetimo arklio toli nenujosi.
- Ant visų žiedų bitė tupia, bet ne iš visų medų ima.
- Apetitas atsiranda bevalgant.
- Apkalbėjo ragana velnią, kad jis vaikšto be kelnių.
- Apsidžiaugė, lyg su aitvaru būtų susidraugavęs.
- Apmąstyk viską, ką sakai, bet nesakyk visko, ką mąstai.
- Aprenk kuolą, ir tas bus gražus.
- Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo.
- Apsišlavė kaip nauja šluota.
- Ar taip dėsi asilui kepurę, ar kitaip – vis tiek ausys matyti.
- Apsivedė negalvodamas, pagyvens raudodamas.
- Apsivesi dėl pinigų – būsi tėvas svetimų vaikų.
- Apsivesi su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi.
- Apsivesi su pinigais – būsi su ragais.
- Ar daug gaidys vištos bijo – tiek ir aš tavęs.
- Ar ilgam šuniui dešra po kaklu?
- Ar išmano kiaulė pipirus – mislija, kad žirniai.
- Ar taip dėsi asilui kepurę, ar kitaip – vis tiek ausys matyti.
- Ar valdžia nepatinka, ar pinigai negražūs.
- Arklio, kuris veža, botagu nepliek.
- Arklį gavęs, gaidžio negeisk.
- Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
- Aš jam su duona, ans man su akmeniu sveidė, – ar ne bjaurybė?
- Aš mergytę myliu, bet kai vesti – tyliu.
- Aš ponas, tu ponas, kas gi mūsų terbas neš?
- Atbėgo, kaip aitvarą pasižabojęs.
- Ateik, kol laukiamas, išeik, kol mylimas.
- Ateitis – rūkuose, praeitis – varguose.
- Atėjo vyras kaip vilkas, jei su žmona – tai bus kaip šilkas.
- Atitiko kirvis kotą.
- Atlaidai – kunigų pinigai.
- Atras ugnis taukus.
- Atsargiau reikia su nepažįstamu kalbėti, o su priešu – geriau tylėti.
- Atsargumas gudriems nepakenkia, kvailo nepamoko.
- Atsargų žmogų ir Dievas saugo.
- Atsibodo kaip žiema.
- Atsikirto kaip kirvis į akmenį.
- Auga besibadydamas, sensta besimokydamas.
- Auga vaikai, auga ir bėdos.
- Auksas brangus, bet negardus.
- Auksas naudingas, geležis reikalinga.
- Auksas šaltas, o žmogų kaitina.
- Auksinis plaktukas ir geležines duris prakala.
- Aukso žodžiai iš asilo burnos.
- Auksu patepsi, kur nori pateksi.
- Aukštai kilęs, žemai pulsi.
- Aukštoms kojoms visos tvoros žemos.
B [redaguoti]
- Bagotam pinigai iš dangaus krinta.
- Baimė su meile drauge nevaikšto.
- Baimė turi didžias akis.
- Baloj gulėjęs nebūsi sausas.
- Balta duona juodom rankom uždirbama.
- Balta višta nupešta, į tvorą įkišta.
- Be aušros diena neateina.
- Be darbo – ilgu, su darbu – sunku.
- Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi.
- Be duonos sotus nebūsi.
- Be kantrybės nėra galybės.
- Be moteriškės tušti namai.
- Be prietelių negyvenk, bet tų nedaug turėk.
- Be saulės – ne vasara, be meilės – ne gyvenimas.
- Be skausmo nėra džiaugsmo.
- Be šūdo nėr nė grūdo.
- Bepig senam meluoti, o turtingam vogti.
- Bepigu su pinigais.
- Beprotį kaip neaprėdytum, vis bus beprotis.
- Bernas – arklyje, merga – lopšyje.
- Bėda be dantų, o žmogų suvalgo.
- Bėda be pinigų, bėda su pinigais.
- Bėda kojas taiso.
- Bėda vedus, bėda nevedus.
- Bėdoje pinigai atsiras.
- Biednam ir blusos pinigai.
- Bijai vilko – neik į mišką.
- Bijo kaip velnias kryžiaus.
- Bijok Dievo! (dievobaimingų žmonių ir dievobaimingiems skirtas apeliavimas į kokių nors dalykų šventumą).
- Bitutės sunkus darbelis, bet saldus vaiselis.
- Byra kaip iš prakiurusios mašnos pinigai.
- Blizga kaip senmergės zerkolas.
- Bloga pati ir gerą vyrą pagadina.
- Bloga žmona vyro nedabina, bet ant kaklo virvę dažnai užkabina.
- Blogai be pinigų, ale blogai ir su pinigais.
- Blogas pavyzdys raitas joja, geras – kaip raišas šlubuoja.
- Blogi pinigai nepasiduoda.
- Blogiau mirties nebus.
- Boba perša – velnias šliūbą duoda.
- Brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje.
- Brangus dangus, bet su auksu ir ten įsipirksi.
- Brangus tėvam vaikas, bet ir čia turi būti saikas.
- Blogų kalbų nedidink, jos pačios auga.
- Būk atsargus svajodamas, nes kartais svajonės išsipildo.
- Būk girtinas, bet nesigirk.
Č [redaguoti]
- Čirškia kaip žvirbliai pavasarį.
D [redaguoti]
- Dainuoja tas, kieno sąžinė rami.
- Daktaras ligonį žiūri, bet jau saują atkišęs turi.
- Dangun pinigų nereikia.
- Danguj su pinigais nenusipirksi nieko, pekloj – gal nors smalos.
- Darbas dėl akių duonos nepelno.
- Darbas – Dievo paliepimas, tinginys – velnio pagunda.
- Darbas – laimės šaltinis.
- Darbas meistrą giria.
- Darbas žmogų puošia.
- Darbymety ir akmuo kruta.
- Darbšti kaip bitė.
- Darbuokis it amžinai gyvensiąs, elkis it rytoj mirsiąs.
- Darbus žmogus visuomet ras darbą.
- Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigeravimo.
- Daryk dabar ką gali, ateinančius daiktus pavesk Viešpačiui.
- Darmi pinigai nepašildo.
- Daug apžioti galima, bet praryti sunku.
- Daug bėdos, o maža naudos.
- Daug norėdamas daug kankinsies.
- Daug rankų didžią naštą neša.
- Daug žadantis maž teduoda.
- Daugiau kaip išgali neduok.
- Davatkai Dievas burnoj, velnias šiknoj, o dūšia apie bambą sukasi.
- Degtinė ir alus gimdo vargus.
- Degtinė į namus – velnias už stalo.
- Degtinė į trobą – protas laukan.
- Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk.
- Dėk grūdą prie grūdo – pripilsi aruodą.
- Didelis juokas – maža išmintis.
- Didi išmintis mažoj galvelėj sutelpa.
- Didi išmintis pro mažą gerklę neišlenda.
- Didžiai apsunkina vaikus keiksmai ir barniai tėvų.
- Didžiausiu išdaviku gali būti tik artimiausias draugas.
- Diena dieną moko.
- Dievas burnoj, velnias uodegoj.
- Dievas davė dantis, duos ir duonos.
- Dievas davė ligą, duos ir sveikatos.
- Dievas duoda riešutų, bet jų neišgliaudo.
- Dievas glėbyje, velnias širdyje.
- Dieve, duok iš pono elgetą, ne iš elgetos poną.
- Dievo žinioj viskas yra.
- Dingo kaip adata.
- Dirba kaip arklys.
- Dykai gauti pinigai sunkūs.
- Doras gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai.
- Dori dorus myli, nedori prie nedorų kimba.
- Dovanos priimtos suriša žmogų.
- Dovanotam arkliui į dantis nežiūri.
- Dovanų savo neskaityk, Viešpats suskaitys.
- Draugai, kol atskirai pinigai.
- Draugas nelaimėje užjaučia, laimėje pavydi.
- Draugą nelaimėje pažinsi.
- Draugų prie stikliuko netrūksta, o kai bėda – visi nurūksta.
- Du kiškius vydamas, nė vieno nepagausi.
- Du kvaili, trečias – be proto.
- Du zuikiu vienkart gainiodamas, nė vieno nenušausi.
- Dumia kaip ragana į Šatrijos kalną.
- Duoda – imk, muša – bėk.
- Duok, Dieve, bėdą – pinigų bus.
- Duok durniui kelią.
- Duona avižainė putra dirsinė.
- Duona ne marti, kad ir karti.
- Duona – ne marti; suvalgysi, ir nebėr.
- Duona už auksą brangesnė.
- Duoną taupyk rytojui, o ne darbą.
- Durniui ir pinigai rodosi.
- Durniui pinigai – smertis.
- Dūmas tėvynės už svetimą ugnį šviesesnis.
- Dviejų arbūzų į vieną ranką nepaimsi.
- Džiaugiasi biednas vaikais, o bagotas pinigais.
- Džiaugiasi kaip senmergė berną gavusi.
E [redaguoti]
- Eidamas su velniu obuoliauti, paliksi ir be terbos, ir be obuolių.
- Eina kaip aitvaras medžių viršūnėmis.
- Eina lyg namus pardavęs.
- Einant arti, reikia arklį gerai pašerti.
- Eik su mulkiu riešutauti – paliksi ir be kraitelės.
G [redaguoti]
- Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią.
- Gaidys ką iškas, tą ir sules.
- Gaisras negesinamas išsiplečia.
- Gajus kaip ragana skandinama.
- Galvos daro patarimus, o pinigai nutarimus.
- Gaspadoriaus akimi gyvuliai tunka.
- Genys margas, pasaulis – dar margesnis.
- Gera moteris – namų raktas.
- Gera moteris vyrui kelią taiso.
- Gera širdelė – plika subinėlė.
- Gera žmona prastą vyrą pataiso, bloga žmona gerą vyrą pagadina.
- Gerais norais ir pragaras grįstas.
- Geram artojui ir blogas arklas gerai aria, blogam ir geras nekaip.
- Geras artojas ir su žąsinu paaria.
- Geras kalboj, blogas darbe.
- Geras žodis turi kojas, o piktas – sparnus.
- Gerbk kitus, tada ir tave gerbs.
- Geri vaikai tėvams paguoda, blogi – širdį užduoda.
- Geriau atviras priekaištas, negu paslaptingas pyktis.
- Geriau būti protingam nekaip turtingam.
- Geriau savo utėles mušt, negu svetimi pinigai skaityt.
- Geriau senmergystė negu bloga moterystė.
- Geriau su protingu vyžotu negu su kvailu piniguotu.
- Geriau sunkiai dirbti, negu lengvai elgetauti.
- Geriau sužiedėjusi duona savo namuose, negu daugybė valgių ant svetimo stalo.
- Geriau turėti mažai, bet teisingai uždirbti.
- Geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimtį – išgirsti.
- Geriau žvirblis rankoj, o ne briedis girioj.
- Geriausi rūbai nauji, geriausi draugai – seni.
- Geriausia dorybė iš visų laikyti liežuvį už dantų.
- Geros akys dūmų nesibijo.
- Gerų tėvų geri ir vaikai.
- Gėda gyventi ne nepritekliuje, o purve.
- Gėris nugali blogį.
- Giliau arsi – gardesnę duoną valgysi.
- Gilus protas, nors žmogus kuprotas.
- Gilus vanduo neteka srauniai.
- Gimti sunku, o mirti dar sunkiau.
- Ginčai akli, ginčai kurti.
- Ginčais proto neįrodysi.
- Ginčydamasis greičiau sulauksi bėdos negu naudos.
- Girk pabaigą, o ne pradžią.
- Girta moteris ir už velnią bjauresnė.
- Girtam ir avelė – panelė.
- Girtam saulė klane miega.
- Girtavimas – visų ydų motina.
- Girtas – piktas lyg raganos piršlys.
- Gyvais pinigais mokėti.
- Gyvatė maža didį užmuša jautį.
- Gyvena kaip inkstas taukuose.
- Gyvenimas be vyro – kartesnis už pipirą.
- Gyvenimas be žmonos – kaip daržas be tvoros.
- Gyvenk vienybėj su žmonėmis, o kariauk su pagedimais savo.
- Godok senelį, tai ir tau pasenus, kiti tave pagodos.
- Graži būtų mergina, tik rankos per baltos.
- Graži moteris – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla.
- Graži žmona – ne sau, o kaimynui.
- Greičiau šventu paliksi, nekaip visiems įtiksi.
- Greita meilė kaip seilė.
- Greitas kaip aitvaras.
- Greiti pažadai vėjais išlaksto.
- Greitus darbus vėjai renka.
- Griešnos akys bijo šviesos.
- Grožis reikalauja aukų.
- Gudrybė mokina, gudrybė ir skandina.
- Gudrybė retai kada su dora vienu keliu eina.
- Gudrybė – tėvas suktybių, o motina – melagystė.
- Gudrumas proto neatstoja.
- Gudrumu visur pralįsi, bet ne iš visur sausas išlįsi.
- Gudrus kaip lapė.
- Gudrus kalba tik reikalui esant, durnas – visados.
- Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti.
- Gudrus svetimas klaidas suskaityti, kvailas, kai reikia savo nors vieną pamatyti.
- Gudrų apgauna, kvailas pats apsigauna.
- Gvoltu bučiuojant, dvasia dvokia.
I, Į [redaguoti]
- Ieško adatos kupetoj šieno – suras kaip pernykščią žiemą.
- Ieškodamas ir velnią surasi.
- Ieškok berno, kuris dirbti moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka.
- Ieškok kaip aklas adatos.
- Ieškok kaip druskos, ir rasi.
- Ieškok kaip duonos ir rasi.
- Ilga kalba be vaisiaus.
- Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuneš.
- Ilgos kalbos nepadės, kur pinigas neskambės.
- Imdamas galvok apie atidavimą.
- Ir aitvaras ne visados pinigus neša.
- Ir aitvaras turtų neprikraus, jei kišenė skylėta.
- Ir aitvaras veltui pinigų neneša.
- Ir aš pats jau žinau, kurio kaimyno puodas mano lašiniais kvepia.
- Ir be gaidžio saulė patekės.
- Ir dumia kaip ragana į Šatrijos kalną.
- Ir dumia kaip ragana, kačergą apžergusi.
- Ir eina patylomis, kaip šešėlis per šiaudus.
- Ir gandras ne kiekvienam laimę žada.
- Ir gandro lizdas nuo bėdų neapsaugo.
- Ir juodas darbas dabina žmogų.
- Ir mažas kelmas išverčia vežimą.
- Ir šuo kariamas pripranta.
- Ir šventi puodus kulia.
- Ir uždarius duris laikas bėga.
- Ir velnias turi viršininką.
- Iš adatos kirvio nepadirbsi.
- Iš adatos šakes padarė.
- Iš adatos vežimą priskaldo.
- Iš aguonos grūdo vežimą priskaldo.
- Iš aitvaro turto nebūsi laimingas.
- Iš dainos žodžio neišmesi.
- Iš darbo pažinsi žmogų.
- Iš daug kalbos mažai naudos.
- Iš didelio rašto išeina iš krašto.
- Iš guolio nekepsi raguolio.
- Iš kalbos gali spręsti apie darbą.
- Iš kišenės byra pinigai.
- Iš mažos gilės išauga didelis ąžuolas.
- Iš menkos trobelės gali didis žmogus keltis.
- Iš mėšlo virvę veja.
- Iš pradžių – meiliai, vėliau – peiliai.
- Iš šūdo vaško neišsunksi.
- Iš tų miltų nekepsi duonos.
- Iš vakaro nemiga – iš ryto nekela.
- Išalkusiam duona rupi.
- Iškultų šiaudų nebekulk.
- Išmintingam nepritinka pykti.
- Išmokyk, žmogus, akmenį plaukti.
- Išpurtino kaip vanagas vištą.
- Išsirinkau bernelį artojėlį.
- Į akis taip, už akių – kitaip.
- Į dangų su pinigais neįsipirksi.
- Į dievo pagalbą tikėk, bet ir pats netingėk.
Y [redaguoti]
J [redaguoti]
- Jam paskolinsi – lopeta užmokės.
- Jau giltinė dalgį galanda.
- Jau ji liko kačėnų (kopūsto kotas) graužt, nabašninkų praust. (Apie senmergę).
- Jaunam ir pelė dantis duoda.
- Jaunystės griekai – senatvės vargai.
- Jaustis kaip žuvis vandenyje.
- Jei aš meluoju, tai tu vagi.
- Jei moteris piršlys, tai velnias šliūbą duoda.
- Jei ne pinigais, tai sėtiniais.
- Jei nėr proto, ar su lopeta įmesi?
- Jei sena merga ženijasi, tai ir vyžos ant mėšlyno šoka.
- Jei širdžiai miela, akiai dailu.
- Jei tau žalia akyse, dar nereiškia, kad atėjo pavasaris.
- Jei tiesos negali pasakyti, geriau nutylėk.
- Jei turi ką valgyti ir su kuo apsirėdyti, nieko geresnio neturėtum ir karalium būdamas.
- Jeigu nori pamiegoti, reikia lovą pasikloti.
- Jo burna nedurna – duodama žiojas.
- Juo trobos dangum dengtos, lauku tvertos.
- Juoda duona – ne badas.
- Juodos gaspadinės rankos – balta duona, baltos rankos – juoda duona.
- Juokas – dalykas rimtas.
- Juoktis – sveika.
- Jūra ligi kelių.
- Jūrą perplaukęs, klane nuskendo.
K [redaguoti]
- Kad ir juodą duoną valgyt, bet savo tėvynėj.
- Kad ir smilgeliai, bet vis nameliai.
- Kad ir už ožio, bile čipką (ištekėjusios moters kepuraitė) užvožė, kad ir už jaučio, bile vyrą gaučiau.
- Kad katės lotų, šuns nebereikėtų.
- Kad nupiešti dramblį, pirmiausia reikia jį pamatyti.
- Kad sapne rasiu, duosiu.
- Kad velnias gimė, tai velnias ir bus.
- Kada gi pekloj velnio nebuvo?
- Kada pinigai kalba, tada tiesa tyli.
- Kai girtas pažada, velnias juokiasi.
- Kai velnias nieko negali padaryt, pasiverčia į bobą.
- Kailiniai pečiaus nešildo.
- Kaimynas artimesnis už giminaitį.
- Kaip dirba, taip turi.
- Kaip iš gaidžio kiaušinį.
- Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.
- Kalba kalbą atveda.
- Kalbėk ir akmenį rankoj turėk.
- Kalbos – vežimais, o naudos – už grašį.
- Kalbus kalbą, darbus darbą randa.
- Kalk geležį, kol karšta.
- Kam pinigai, tam ir teisybė.
- Kame yra šviesos, ten ir šešėlių esti.
- Karšta meilė greitai sudega.
- Kartojimas – žinojimo motina.
- Kas beldžia, tam atidaro.
- Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus!
- Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.
- Kas nuo baimės bėga, tas į duobę įpuola.
- Kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta.
- Kas protingas, tas turtingas.
- Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks.
- Kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo.
- Kas su Dievu, ir Dievas su tuo.
- Kas šuniui uodegą pakeltų, kad ne pats.
- Kas tėvų neklauso, eina šunim šėko pjauti.
- Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą.
- Kas tyli, tą visi myli.
- Ką darai – daryk gerai.
- Ką gali padaryti šiandien, neatidėk rytojui.
- Katė pečių pajudins!
- Kerta medį virbalui dirbti.
- Kiaulės gėdos neturi.
- Kiaulės nosis smarvės nebijo.
- Kiaušinis vištą moko.
- Kiekviena pušis savo kraštui ošia.
- Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus.
- Kitas skausmų nesumažins.
- Kitų klausyk, ale savo protą turėk.
- Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia.
- Klausk kvailio razumo.
- Ko žiopsai kaip prūso kišenė?
- Kojomis nosies nenušnypši.
- Kokia obelis, tokie ir obuoliukai.
- Kokie pinigai, tokios tvoros.
- Kokie tėvai, tokie ir vaikai.
- Kokius kas išaugina vaikus, su tokiais ir džiaugsis.
- Koks paukštis, toks ir lizdas.
- Koks tavoras, tokie ir pinigai.
- Koks skausmas, toks ir dejavimas.
- Koks tėvelis, toks ir sūnelis.
- Koks valgis, toks ir dalgis.
- Kol ąžuolas nesulapojo, nepadėk kailinių.
- Kožnas savo protu džiaugias.
- Kudlota kaip raganos šluota.
- Kunigo pinigai, vilko pasninkas ir girto malda – vienam ponui tenka.
- Kunigų pinigais pekla budavota.
- Kuo giliau po mėšlą kapstaisi, tuo daugiau jis smirda.
- Kupetose – ne šienas, skolose – ne pinigai.
- Kuprotą oželį tik vilko dantis pataiso.
- Kur gaidys veda, ten vištos eina.
- Kur yra nelaimė, ten nėr pavydo.
- Kur kirvis, ten ir kotas.
- Kur matei, kad iš batų aulų šaudytų?
- Kur kunigas – ten pinigai, kur davatkos – ten plepalai.
- Kur nėra kančių, nėra ir maldų.
- Kur pinigai, ten ir draugai.
- Kur pinigai – ten teisybė, kur syla – ten galybė.
- Kur prasčiokui kvepia, ten ponui smirda.
- Kur sveikatos nėra, ten ir laimės nerasi.
- Kur širdis, ten ir laimė.
- Kur žiūri – ten mėsa, kur pjauni – ten kaulas.
- Kvailą ir bažnyčioj muša.
- Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
- Kvailys su pinigais – tai dar ne biznierius.
L [redaguoti]
- Labas vakaras po naudingai praslinkusios dienos.
- Laikas brangesnis už pinigus.
- Laikas – pinigai.
- Laikas – pinigai, minutė – litas.
- Laikas pinigais neskaičiuojamas.
- Laikymas negeras pinigų ir gerus paikina.
- Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiui.
- Laimė yra it stiklas, nes veikiai susikulia.
- Laimė – ne piniguose, bet jų kiekyje.
- Laimės kūdikis.
- Laimingas, kuris gali privalgyti sulos su duona, nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra.
- Laimingą ir dorą visi myli.
- Lakstai kaip kipšas po jaują.
- Laksto kaip aitvaras.
- Lapė ir pelė daug turi urvų.
- Ledas slidus, gyvenimas žmogaus dar slidesnis.
- Leki kaip sakalas, nutūpi kaip vabalas.
- Lekia kaip be galvos.
- Lenda į užpakalį be muilo.
- Lenda kaip šapas į uodegą.
- Lengva pasakyti, bet ne padaryti.
- Lengva pažadėti, sunku ištesėti.
- Lenk medį, kol jaunas.
- Lėtoji kiaulė gilesnę šaknį knisa.
- Lietuvį už vyžą skaito.
- Liežuvio sauso nieks neklauso.
- Lig neatsigėręs, nespjauk į vandenį: rasi pats sugersi.
- Lig saulė patekės, rasa akis išės.
- Liga ne sesuo.
- Ligų puodelis.
- Linai nesėti, o jau drobes audžia.
- Linksmi neapveža nuliūdusių, nuliūdę nemyli juokingų.
- Liolių raugalas.
- Lipšni kalba apmaudą mažina.
- Litas – ne pinigai, ubagas – ne draugas.
- Liuosybės noras daugel kraštų pražudė.
- Lovoj gulėdamas žuvies nesugausi.
M [redaguoti]
- Maišą druskos suvalgysi, tada žmogų pažinsi.
- Maišosi kaip varlė ant kelio.
- Martelė – ne dukrelė, anyta – ne motinėlė.
- Marti kaip pipiras karti.
- Maža gyvatė didį jautį užmuša.
- Meile sotus nebūsi.
- Meilė – kaip seilė: veikiai pragaišta.
- Meilė – ne seilė, nenurysi.
- Meilė viską nugali.
- Meilėje ir kare – visos priemonės tinkamos.
- Meilės ir kosulio nepaslėpsi.
- Melagis duris atidaro, bet akis uždaro.
- Melagis iš adatos vežimą priskaldo.
- Melagiui ir tiesą sakant niekas netiki.
- Melas duris atidaro, bet akis uždaro.
- Melo kojos trumpos.
- Melu gerai svečiuosna važiuoti, bet sunku namo grįžti.
- Meluoja, kad net ausys kruta.
- Meluoja kaip piršlys.
- Meluok melą – išvesk galą.
- Meluot nemeluoju, ale ir teisybę retai kada sakau.
- Meluoti nemoku, o tiesos – nė pradėti.
- Merga grieko verta.
- Mergelės kilmę ir gražumą pinigai padidina.
- Mergos darbas, kunigo pinigai ir žydo dūšia – nežinia kur dingsta.
- Miegu sotus nebūsi.
- Miklus kaip sausa šaka.
- Mirtis kaip vagis – ateina neprašyta.
- Mirtis metų neklausia.
- Mirtis visus sulygins.
- Mylėk žmoną kaip dūšią, krėsk kaip grūšią.
- Mylėt ir žadėt nereikia pinigai mokėt.
- Mokėk darbus dirbti, bet mokėk ir švęsti.
- Moki žodį, žinai kelią.
- Mokytas ir ant lentos gali gyventi.
- Mokytas – iš knygų, o durnas – iš galvos.
- Mokslas – didelė galybė.
- Mokslas kišenės neplėšia.
- Mokslas pinigai moka.
- Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.
- Moteriškės ilgas rūbas, trumpas ūmas.
- Moters perkalbėti negalėtų nė pats velnias.
- Motinos dūžis – sviesto gniūžis.
- Motinos meilė vis nauja.
N [redaguoti]
- Nakties darbai – dienos juokai.
- Naktis – miegui, diena – darbui.
- Namai namučiai, nors ir po smilga.
- Namai – pragarai, be namų – negerai.
- Nauja šluota gerai šluoja.
- Ne bėda, kai duonos yra.
- Ne darbų turite bijoti, bet savo minčių.
- Ne dyvas, kad šuva prarijo kirvį.
- Ne iš varno subinės pinigai plūst.
- Ne jėga kovojame, bet mokėjimu.
- Ne mano kiaulės, ne mano pupos.
- Ne naujuose namuose pinigai.
- Ne piniguose laimė.
- Ne su pinigais gyvensi.
- Ne tas išmintingas, kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų blogybių moka išsirinkti mažesnę.
- Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
- Ne tas myli, kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda.
- Ne tas sotus, kuris laižos.
- Ne toks velnias baisus, kokį jį piešia.
- Ne toks velnias juodas, kaip jį moliavoja.
- Ne vien duona žmogus gyvas.
- Ne viskas auksas kas auksu žiba.
- Neapykanta yra bloga patarėja.
- Neapykantos sėkla nesėjama auga.
- Nearsi, nesėsi – duonos neėsi.
- Nedoras žmogus kitų dorybės neišmokys.
- Neduok, Dieve, su gyvais velniais muštis.
- Negali nežadėk, bet prižadėjęs ištesėk.
- Negi sėdės kaip senmergės prie arbatos.
- Negirk marčios be metų.
- Nei karaliui iš debesų nekrinta į košę pinigai.
- Nei krūtinės, nei šikinės.
- Nei pakartas, nei paleistas.
- Nei puta pūsti, nei pinigai mokėti.
- Nei velnias, nei gegutė.
- Nekenčia kaip katė grietinės.
- Nekrutėsi – neturėsi.
- Nelaimę sutinki, o pro laimę praeini.
- Nelaimės ir vargai eina ne miškais, o žmonių sprandais.
- Neliko akmens ant akmens.
- Nemesk kelio dėl takelio.
- Nemokytas ir iš atbulos knygos moka skaityti.
- Nepeik pietų, kol alkanas.
- Neperšokęs griovio nesakyk op.
- Nesigirk, kad klojasi, nes nelaimė gali už durų stovėti.
- Nesijuok, kad kaimyno pirtis dega.
- Nesikelk su gandrais: su varnomis nukrisi.
- Neskubėk ir būsi pirmas.
- Nespręsk apie knygą iš viršelio.
- Neša pinigus kaip aitvaras.
- Net ir kiaulė eidama kriuksi.
- Netempk į naktį.
- Netikrus pinigus padaro žmonės, netikrus žmones padaro pinigai.
- Netriesk Zapės pinigais.
- Neturėti kur akių dėti.
- Neturi miltų – duonos nekepk.
- Nevaryk dievo į medį.
- Nevedęs – kaip vilkas, vedęs – kaip šilkas.
- Niekam nuo kalno nebyra pinigai.
- Nieko nėra amžino.
- Nors žabala, bet adatą mato.
- Nuo adatėlės – ant kumelėlės.
- Nuo kvailumo vaistų nėra.
- Nuo ligos nepabėgsi.
- Nuo likimo nepabėgsi.
- Nuo mėsos pilvas vėpsos, nuo varškės dantys barškės.
- Nuo miego dantys užpakaly išdygs.
- Nuo žmonių kalbų ir po puodu nepasislėpsi.
- Nuoširdus žodis šildys tave tris žiemas.
- Nusisekė kaip senberniui piršlybos.
- Nutarškėjo kaip raganos ratai.
O [redaguoti]
- Obuolys nuo obels netoli nurieda.
P [redaguoti]
- Paduok šluotą – bus tikra ragana.
- Pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi.
- Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja.
- Palydėsiu, kad nakties neišneštum.
- Pamesk mergų būdą, imki marčių darbą.
- Papratimas – tai antras prigimimas.
- Pareik, proteli, namo bent pavalgyti.
- Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turėtų eiti ir nuo kurio net pasenęs nenuklystų.
- Pas mus yra razumas, pas durnius pinigai.
- Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu esi.
- Paseno, o proto neįgavo.
- Pasidalintas skausmas – pusė skausmo, pasidalintas džiaugsmas – dvigubas džiaugsmas.
- Pasiliksi, mergele, rugienų griebti. (Apie senmergę).
- Pasišiaušęs kaip senmergės kūšys.
- Pasturgalis niežti – ženytis nori.
- Pavydas žmogų ir suėda.
- Peilis neaštrus, nuriekta duona kaip arimas.
- Penkis litus pinigais ir utėlę su ragais.
- Per auksą ir galą gauna.
- Per savo šešėlį dar niekas nėra peršokęs.
- Pergalė rodo, ką žmogus gali, o pralaimėjimas – ko jis vertas.
- Pietūs nelaukia, o pietų reikia laukti.
- Pijokas prageria, liurkis prakūrija, o durniaus ir taip pinigai praeina.
- Pinigai cūdus daro.
- Pinigai daug išveda blogio.
- Pinigai duris atidaro.
- Pinigai ėsti neprašo.
- Pinigai – galvažudžiai.
- Pinigai greit užkelia, ale greit ir nuleidžia.
- Pinigai ir bjaurastis visada kartu.
- Pinigai ir dorą žmogų išveda iš kelio.
- Pinigai ir per mūrus įlenda.
- Pinigai kunigo ieškojo, o nūnai kunigas pinigų.
- Pinigai laimės neatstoja.
- Pinigai lengvai paimti, lengvai ir išeina.
- Pinigai mėgsta rankas kietas.
- Pinigai – ne kilbasa, nesuuosi, kur padėta.
- Pinigai – ne skutuliai.
- Pinigai ne upeliu teka.
- Pinigai – ne vanduo, nepasemsi.
- Pinigai nėr viskas, bet be pinigų viskas yra niekas.
- Pinigai niekada neišeina iš mados.
- Pinigai po pasaulį vedžioja.
- Pinigai rasti – dar ne tavo.
- Pinigai – smertis.
- Pinigai sunkiau išlaikyti negu uždirbti.
- Pinigai – tai vanduo.
- Pinigai teisia, pinigai baudžia.
- Pinigai uždirbti yra malonesni.
- Pinigai valdo pasaulį.
- Pinigai viską padaro.
- Pinigai žmogų neišganys.
- Pinigai žmogų pakaria ir paleidžia.
- Pinigai žmogų vaiku padaro ir į kapus nuvaro.
- Pinigais užkrauti.
- Pinigais užsiversti.
- Pirkta meilė greit atvėsta.
- Pyktis blogas patarėjas.
- Pyktis grožiui kenkia.
- Plaukia kaip pinigai į kunigo mašną.
- Po darbo ir duonos pluta gardi.
- Ponų daug, o dirbti nėra kam.
- Pradeda adata, baigia arkliu.
- Praskydo kaip šūdas ant lietaus.
- Prie akių šilkas, už akių – vilkas.
- Prie alaus netrūks draugų.
- Prie tamsos daugiau drąsos.
- Prisidirbo kaip ragana deguto.
- Privalgė kaip per berno vestuves.
- Privilioja su abraku, o paskui lanku.
- Procevok savo nagais ir vartok tais pinigais.
- Protas išmintį vedžioja.
- Protas rankas ir kojas vaduoja.
- Puola kaip bitės ant medaus.
- Pusiau su bėda.
R [redaguoti]
- Ranka ranką mazgoja.
- Rašo kaip su vištos koja.
- Reikalingas kaip druska į barščius.
- Roges ruošk vasarą.
- Rublis kalba, rublis tyli.
- Rudenį pinigai prie kožno žviegia.
S [redaguoti]
- Samdytas – ne gimdytas.
- Saugok kaip savo akį.
- Sava duona gardesnė už svetimus pyragus.
- Savam krašte ir tvoros žydi.
- Savam krašte pranašu nebūsi.
- Savo ydas svarstyk, o artimo pamiršk.
- Sąžinė graužia.
- Sena meilė nerūdija.
- Senatvė ateina nelaukiama.
- Sena merga ir velniui ant kaklo kabysis.
- Sena merga kaip vienagalė (žarna) – vis susiraukus.
- Sena merga neatstoja nė menturio (lopetėlė košei maišyti).
- Sena merga – sena padla.
- Sena merga, senas šuo ir senas kunigas – tai vis viena (t.y. niekas jų nemyli.)
- Sena merga svietui dėl vargo.
- Sena merga ubagui – pratrydęs veršis kunigui.
- Sena pana tai ne brokas, kad tik naujas andarokas.
- Senai mergai bile tik su kelnėm ir gerai.
- Senai mergai patiksi, nors nuo visų atliksi.
- Senam dera patarti, o jaunam paklausyti.
- Senam – nuodėmės, jaunam – niekai.
- Sens – protu, jauns – gvoltu.
- Senų mergų kartuvių nėr (t.y. už senmergystę nebaudžiama).
- Sėdi kaip ant adatų.
- Sėdi kaip ragana kertėj.
- Sėdi lyg marti vakar vesta.
- Siuvo mašną su švaika – pinigai pabiro.
- Spardosi kaip arklys.
- Skatiką pinigais ir varliukę su nagais.
- Skausmo nei sėja, nei pjauna.
- Skausmo neragavęs, laimės nepažinsi.
- Skubėjimas – klaidų tėvas.
- Skubėk lėtai.
- Skubų darbą velnias neša.
- Skubūs darbai – vieni vargai.
- Smulkus kaip aguonos grūdas.
- Sodai žydi – vilk kailinius.
- Sodo nesodinęs, obuolių nori.
- Spardosi kaip arklys.
- Spjaudyk ir gaudyk.
- Sprogo kaip muilo burbulas.
- Svetima druska visada sūresnė.
- Stovi kaip busilas ant vienos kojos.
- Su baime maža laimė.
- Su gandrais išlėksi, o su žvirbliais nukrisi.
- Su išplėštais pinigais neilgai džiaugsies.
- Su kuo sutapsi, tokiu ir pats tapsi.
- Su melu nueisi, tik atgal negrįši.
- Su melu netoli nuvažiuosi.
- Su pinigais ir pragare nepražūsi.
- Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi.
- Su pinigais į dangų neįkopsi.
- Su pinigais kiekvienas gudrus.
- Su pinigais nevaikšto.
- Su pinigais visur gerai.
- Su šviesa kelia, su tamsa gula.
- Su taukinu snukiu teeina šeimynos samdyti.
- Subembėjusio senbernio merga neprivobysi.
- Surijo kaip aitvaras pakulas.
- Susivėlus kaip ragana.
- Sutinka kaip akmuo su kirviu.
- Sutinka kaip šuo su kate.
- Sveikata ir už auksą brangesnė.
- Svetimi dūmai akis graužia.
- Svetimi pinigai nešildo.
- Svetimo skausmo nepasisavinsi.
- Svetimu protu toli nenuvažiuosi.
Š [redaguoti]
- Šaukšte prigirdytų, kad galva tilptų.
- Šaukštu saulės neuždengsi.
- Šimtas litų – ne pinigai, mužikas – ne brolis.
- Šimtą rublių pinigais ir utėlę su ragais.
- Širdis moters mieruojas pinigais.
- Šykštuolio pinigai šviesos nemato.
- Šokinėja kaip gaidys.
- Šventas kaip švento Jurgio eržilas.
- Šviesa tunelio gale.
T [redaguoti]
- Tai kad prisigyveno: iš adatos išėjo.
- Tai kirvis, kad gali boba Varšuvon nujot.
- Tai pinigai nepatinka, tai valdžia.
- Taisyk žodžiui vietą, kaip svečiui patalą.
- Tam ir piršlys, kad meluotų.
- Tamsu, nors į akį durk.
- Tarp dviejų auklių vaikas be galvos.
- Tarp trijų moterų vaikas be galvos.
- Tas, kas gailisi blogų, kenkia geriems.
- Taupyk duoną rytojui, o ne darbą.
- Tausok nervus senatvei.
- Teisybė akis bado.
- Teisybė už saulę šviesesnė.
- Teisybės pinigais neužklosi.
- Ten aukso kalnai, kur mūsų nėr.
- Tėvai peni vaikus žuvimis, o vaikai tėvus – šunimis.
- Tėvai verkia, kad vaikas nevalgo, vaikas verkia, kad tėvas valgo.
- Tėviškės dūmas už svetimą ugnį šviesesnis.
- Tiesa akis bado.
- Tiesa – mergelė liesa.
- Tiesos maiše nepaslėpsi.
- Tiesus kaip alkūnė, gudrus kaip avinas.
- Tinginys ir kelią koja rodo.
- Tinginys tingi, girtuoklis pralaka, o kvailas pats nežino, kur pinigą išleidžia.
- Tik nelaimėje pažinsi draugą.
- Tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam.
- Tiko kaip šūdas į kelnes.
- Tikroji tiesa dažnai vaikšto su pilka sermėga.
- Tyla – gera byla.
- Tyli kiaulė gilią šaknį knisa.
- Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino.
- Tol draugai, kol atskirai pinigai.
- Tol klausiau tėvų, kol žąsino bijojau.
- Tos pačios akys rauda, tos pačios juokias.
- Trankosi kaip velnias po pragarą.
- Traukinys šikančių nelaukia.
- Tupi kaip višta ant kiaušinių.
- Turi auksinę širdį.
- Turškiasi kaip antis po vandenį.
- Turtai laimės neatneša.
- Turtingam ir aitvaras neša.
- Turtingam tiesa nereikalinga.
- Turtingas protą kišenėj nešioja.
- Turtingą ir į dangų įleis, kai pažvangins pinigais.
- Turtingo ir melas teisingas.
- Tušti puodai garsiai skamba.
- Tvarka kaip bažnyčioj.
U [redaguoti]
- Už akių užbėgti.
- Už dyką ir šuo neloja.
- Už moterį galvą dėti, už tėvynę – tris.
- Už vieną mokytą dešimt nemokytų duoda.
- Užberk druskos ant uodegos – sugausi.
- Užgiedojo kaip gaidys ant mėšlyno.
- Užkasti pinigai nė vieno nešildo.
- Užmerkti akis.
- Užmokėti gyvais pinigais.
- Užsigeidė kaip merga vaiko.
- Užsivėręs tu manimi kaip adata ant siūlo.
- Užteks visko per akis.
V [redaguoti]
- Vagie, kepurė dega!
- Vaikai vanagai, kur tėvo pinigai.
- Vaiką mylėk kaip dūšią, bet krėsk kaip grūšią.
- Vaikščioja kaip antis, kanapėmis prisigėrusi.
- Vaikšto kaip kūnas be dūšios.
- Vaiposi kaip ragana prieš velnią.
- Vakaras pranašesnis už rytą.
- Vakaras rytą moko.
- Vasarą be darbo sėdėsi, žiemą duonos neturėsi.
- Vedybos kaip radybos.
- Vedybos – ne vagystė.
- Velnias dūšios, o šuva skolos neturi.
- Velnio neštas ir pamestas.
- Velniui katiliukas, o man pinigai.
- Verkia duona tinginio valgoma.
- Viena bėda – ne bėda.
- Viena kregždė – dar ne pavasaris.
- Vienam reikia pačios su galva, kitam su pinigais.
- Vienas auga į protą, kitas – iš proto.
- Vienas rublis ne pinigai, o tūkstantis – ne juokai.
- Vieno – tiesa, o kito – nemelas.
- Vienu medumi nebūsi sotus.
- Vienu užpakaliu ant dviejų kumelių neatsisėsi.
- Vienu užpakaliu dešimt suolų neužsėsi.
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
- Visi keliai veda į Romą.
- Visi pinigai ir mašina.
- Visi veršio pinigai.
- Visiems pinigai skaitomi.
- Visur gerai, namie geriausia.
- Visur gražu, tik svetur neramu.
- Visur tas pats velnias.
- Vištai rūpi kagėti ir kiaušinius dėti.
- Vyrui visą šlaunį gali parodyt, o visos teisybės – ne.
- Vogti pinigai – ne geram daiktui pirkti.
- Vogti pinigai prasvilina kišenę.
Ž [redaguoti]
- Žemė – akmuo, pinigai – vanduo.
- Žėdnas gaidys mislija, kad anas gražiausiai gieda.
- Žėlavoja kaip senmergė ant pelenų maišioko.
- Žilas plaukas – sveikas protas.
- Žilė galvoje, velnias uodegoje.
- Žinai žodį – randi kelią.
- Žino ir višta, kuomet ant laktos lėkti.
- Žiopso kaip višta, kaulą prarijusi.
- Žiūrėk akimis, klausyk ausimis.
- Žiūrėk lauką vasarą, o sodą – rudenį.
- Žiūri kaip akla višta į kiaušinius.
- Žmogus užmano – Dievas padaro.
- Žmona laiko tris trobos kertes, vyras tik vieną.
- Žmona tik zyzti ir į akis lįsti.
- Žodis, kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu.
- Žodis – ne šūdas, neprilipo.
- Žodis – sidabras, tylėjimas – auksas.
- Žodis žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta.
- Žodžiais kailinių nepasiūsi.
- Žodžiu sotus nebūsi.
- Žodžiu sužeisi, žodžiu ir pagydysi.
- Žuvis nuo galvos pradeda dvokti.
- Žvengia kaip arklys.