Pyktis

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

  1. Dažnai žmonės užpildo pykčiu savo proto spragas. – V. R. Oldžeris.
  2. Ginčydamasis būk ramus, nes pyktis iš klaidos padaro kaltę, o iš tiesos – nemandagumą. – Dž. Herbertas.
  3. Išliejo pyktį ir liko kaip buvęs – tuščias. – J. Laucius.
  4. Jei esi įpykęs, pirma, nei imsi kalbėti, suskaičiuok iki dešimties, jei labai įpykęs, suskaičiuok iki šimto. – T. Džefersonas.
  5. Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. – Lao Dzė.
  6. Niekada nėra taip naudinga delsti kaip pykstant. – Publijus Siras.
  7. Piktas žmogus ypač piktas, kai dedasi geru. – Publijus Siras.
  8. Piktas žmogus panašus į anglį: jeigu nedegina, tai nors juodina. – Anacharsis Skitas.
  9. Piktas žmogus – tarsi sklidina nuodų taurė. – Konfucijus.
  10. Pikti žmonės neturi dainų. – J. G. Zoimė.
  11. Pyktis yra trumpa beprotybė. – Horacijus.
  12. Pyktis, kad skaudžiau įžeistų, apsimeta gerumu. – Publijus Siras.
  13. Pyktis neapakina: jis gimsta iš aklumo. – A. de Sent Egziuperi.
  14. Tai, kas prasidėjo pykčiu, baigsis gėda. – B. Franklinas.
  15. Tas, kuris piktas, geras tik sau. – Publijus Siras.
  16. Tikri bendraminčiai negali ilgam susipykti; kada nors jie vėl sueis. – J. V. Gėtė.

Biblija[keisti]

  1. Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus, nėra didesnio pykčiomoters pyktį. Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau, negu su pikta moterimi. – Sir 25, 15-16.
  2. O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. – Mt 5, 39.

Patarlės ir priežodžiai[keisti]

Kinų[keisti]

  1. Kantrybė vieną pykčio akimirką apsaugo nuo šimto dienų širdgėlos.

Lietuvių[keisti]

  1. Geriau atviras priekaištas, negu paslaptingas pyktis.
  2. Išmintingam nepritinka pykti.
  3. Pyktis blogas patarėjas.
  4. Pyktis grožiui kenkia.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje