Žemaičiai

Iš Wikiquote.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Turinys

[redaguoti] Patarlės

  1. Dievai žino kur.

[redaguoti] Priežodžiai

  1. Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus!

[redaguoti] Citatos

  1. Senovėje kalnėnai ir žemaičiai didžiai vėlai tepačiavos, nesgi pirm 30 metų vyriškam pačią vesti, o motriškai už vyro tekėti tarė dėl pačiudums nesveika, o dėl namų didelė nenauda esanti, ką šiandien patarlė tebstigavoja minavojama: „Žilė galvoje, velnias uodegoje”; nesgi iškaršti tėvo namuose mergaitei ar eržilui goda buvo, jei tiktai nuo savo darbų vyru, o mergaitė ūkės vilkėja vadinama buvo; nesgi vyriškas ir motriška nueiti į kapus su rūtų vainiku per didžią sau garbę turėjo. - S. Daukantas apie lietuvių papročius. „Lietuvių būdas”.
  2. Vertimas į (dabartinę) lietuvių kalbą: senovėje aukštaičiai ir žemaičiai labai vėlai vesdavo, nes nesulaukus 30 metų vyrams vesti, o moterims už vyro tekėti (buvo laikoma, kad yra) nenormalu, o be to ir namų ūkyje nenaudinga, nepraktiška, apie ką šiandien byloja patarlė: „Žilė galvoje, velnias uodegoje” (pvz., suaugęs žmogus šėlioja, elgiasi ne pagal savo amžių etc.); nes iškaršti (sulaukti senatvės) tėvų namuose merginai arba jaunuoliui buvo leidžiama, ypač jei dėl savo ("vyriškų" arba "moteriškų") darbų vyras arba mergina buvo laikomas kone pagrindiniu ūkio darbininku ("traukiniu"); tuokdavosi vėlai, nes vyrui ar moteriai nueiti į kapus (mirti) su rūtų vainiku (išsaugojus skaistybę) buvo laikoma geru ženklu (garbe).

[redaguoti] Taip pat žiūrėkite

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje
Asmeniniai įrankiai