Stendalis

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stendalis

Stendhal, tikr. Anri Mari Beilis, (1783-1842) – prancūzų rašytojas.

Sentencijos[keisti]

Apie charakterį[keisti]

  1. Kuo žmogus stipresnio charakterio, tuo mažiau linkęs į meilės nepastovumą.
  2. Vienatvėje žmogus gali išsiugdyti ką nori, tik ne charakterį.
  3. Žmogaus charakteriu aš vadinu jo dorovinių įpročių visumą.

Apie protą[keisti]

  1. Kuo labiau išvystytas protas, tuo aiškiau jis suvokia, kad teisingumas – vienintelis kelias į laimę.
  2. Proto lankstumas gali pakeisti grožį.
  3. Truputis aistros protą aštrina, daug – slopina.
  4. Mąstantį žmogų, jei jis kalba energingai ir nevengia naujovių, galite vadinti ciniku.

Apie žmogų[keisti]

  1. Kiekvienas žmogus turi pareigų pačiam sau.
  2. Vienam žmogui nelemta puikuotis visais talentais.
  3. Žmogus gyvena žemėje ne tam, kad taptų turtingas, o tam, kad taptų laimingas.
  4. Žmogus, kuris pavydi visam pasauliui, visada bus vargšas.
  5. Žmogus nėra laisvas nedaryti to, kas iš visų įmanomų veiksmų jam teikia daugiausia malonumų.

Kitos[keisti]

  1. Didis menas įskiepyti žmonėms puikias idėjas, kurios moko juos aukoti viską viską žmonių laimei.
  2. Dykinėjimasnuobodulio motina.
  3. Drova yra gražiausios žmogaus aistros – meilės – motina.
  4. Filosofiniu požiūriu Mocartas atrodo dar nuostabesnis reiškinys, negu jis pasirodė mums kaip puikių muzikinių kūrinių autorius.
  5. Gyvenimo laivą blaško visi vėjai ir audros, jei jis neturi darbo balasto.
  6. Jaunystėnarsos metas.
  7. Kiekvienas sąžiningai atliekamas darbas naudingas, vadinasi, vertas pagarbos.
  8. Kruvinos kvailystės nepataisomos.
  9. Meile! Kokiose beprotybėse tu priverti mus atrasti džiaugsmą.
  10. Mirti už draugą kokiomis nors ypatingomis aplinkybės ne taip didinga kaip kasdien slapčia jam aukotis.
  11. Mokėti kalbėti – talentas.
  12. Negalima apgaudinėti liaudies dukart vienu ir tuo pačiu būdu.
  13. Neniekinkite nieko, kas gali jus padaryti didžius.
  14. Prieš pamildamas buvau menkas, ir kaip tik todėl, kad kartais jausdavau pagundą įsivaizduoti esąs didis.
  15. Rašytojui reikia tokios pat narsos kaip kareiviui: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę.
  16. Romanas – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas.
  17. Sveikstu, bet gailiuosi ligos.
  18. Visų malonumų tėvas – darbas.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje