Žanas de la Briujeras

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jean de la Bruyere (1645-1696) – prancūzų rašytojas.

Žanas de la Briujeras

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

Apie gyvenimą[keisti]

  1. Dauguma žmonių išeikvoja daugiau kaip pusę gyvenimo tam, kad antrąją jo pusę padarytų nelaiminga.
  2. Gyvenimas dvare nesuteikia žmogui laimės, tik saugo, kad laimės nesuteiktų niekas kitas.
  3. Gyvenimas yra tai, ką žmonės uoliausiai stengiasi išlaikyti ir ką mažiausiai tausoja.
  4. Gyvenime kartais subtiliausia gudrybe tampa paprastumas ir atvirumas.

Apie moteris[keisti]

  1. Moterys viena kitos nemėgsta dėl vyrų.
  2. Nejaugi neįmanoma išrasti priemonės, kuri priverstų moteris mylėti savo vyrus.
  3. Vyras geriau saugo kitų, o ne savo paslaptis. Moteris geriau saugo savas, o ne kitų paslaptis.

Apie žmones[keisti]

  1. Bailus, praradęs gėdą žmogus gali ryžtis didžiausiai niekšybei.
  2. Jei atidžiai pažiūrėsite į žmones, kurie nieko negali pagirti, kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas.
  3. Joks kelias nepasirodys per ilgas žmogui, kuris pirmyn žengia užtikrintai ir be reikalo neskubėdamas; jokia šlovė nėra per toli žmogui, kuris jai kantriai ruošiasi.
  4. Žmogus, tvirtai įsitikinęs, kad jis labai protingas, beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi.

Kitos[keisti]

  1. Bet kuriuo, net pačiu smulkiausiu, nereikšmingiausiu mūsų poelgiu jau pasireiškia visas mūsų charakteris.
  2. Daug skaitytojų – daug priešų.
  3. Dažnai daug greičiau ir naudingiau pačiam prisitaikyti prie kitų negu priversti kitus prisitaikyti prie savęs.
  4. Dažnai žmonės krinta iš aukštumų dėl tų pačių trūkumų, kurie jiems padėjo tas aukštumas pasiekti.
  5. Dosnumas – ne tik duoti daug, bet ir duoti laiku.
  6. Gaila, jog negyvename taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo klaidų.
  7. Jeigu galėtume rinktis – mirti ar gyventi amžinai, – niekas nežinotų, kam ryžtis. Gamta išvaduoja mus nuo būtinybės rinktis – mirtį padaro neišvengiamą.
  8. Jeigu vieni mirtų, o kiti ne, mirti būtų labai apmaudu.
  9. Karaliaus malonės nuopelnų neneigia, bet ir neįrodo.
  10. Kartais po pašaipa slypi dvasios skurdas.
  11. Laisvė – ne dykinėjimas, o laisvas naudojimasis laiku, darbo ir veiklos pasirinkimas.
  12. Malonumas kritikuoti trukdo gėrėtis grožiu.
  13. Mes bijome senatvės, nors nesame tikri, ar jos sulauksime.
  14. Muzika, skulptūra, poezija, dailė ir oratoriaus menas nepakenčia vidutinybės.
  15. Ne tiek protas, kiek širdis padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam.
  16. Net ir nekalčiausius juokus galima sau leisti vien su mandagiais ir protingais žmonėmis.
  17. Nuo gudrumo iki suktumo tik vienas žingsnis, tereikia prie gudrumo pridėti melą ir turėsi suktumą.
  18. Nuobodulys atėjo į pasaulį per tingulį.
  19. Pašnekovo talentą turi ne tas, kuris noriai kalba pats, o tas, su kuriuo noriai kalba kiti. Jei po pokalbio su jumis žmogus liko patenkintas savimi ir savo giliamintiškumu, vadinasi, jis liko patenkintas ir jumis. Žmonės nori ne žavėtis, o patikti.
  20. Pats tobuliausias malonumas – teikti malonumą kitiems.
  21. Pernelyg didelė skuba atsilyginti už suteiktą paslaugą yra savotiškas nedėkingumas.
  22. Su artimu teisingai elgtis dera neatidėliojant: delsi – būsi neteisus.
  23. Sukčiai linkę manyti, kad visi kiti panašūs į juos.
  24. Šlovė arba nuopelnas vienų žmonių – rašyti gerai, o kitų – nerašyti apskritai.
  25. Visi kalba apie kvailį ir pagyrūną, kad jis kvailys ir pagyrūnas, bet niekas nesako šito jam, o jis taip ir miršta nesužinojęs apie save to, ką žino visi.
  26. Visiškas silpnavališkumas – labai bjaurus charakteris.
  27. Visos mūsų nelaimės atsiranda dėl to, kad mes nemokame būti vieni.