Juo ilgiau gyvenu, juo mažiau žinau, kas yra literatūra, kas yra žmogus. Nuo pasaulio neteisybių mėgstu slėptis pasakoje. Joje ieškau patvarių vertybių, vidinės santarvės su pasauliu, su aplinka, su savimi. Pasakos dėka – taip bent viliuosi – esu laimėjusi itin brangų man dalyką – vaikų palankumą... – Aldona Liobytė