Volteras

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Volteras

Voltaire (1694–1778) – prancūzų rašytojas, filosofas, ateistas.

Sentencijos[redaguoti]

Apie darbą[redaguoti]

  1. Darbas apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo.
  2. Darbas dažnai esti malonumo tėvas.
  3. Didelių darbų nebūna be didelių sunkumų.
  4. Dirbkime nesvajodami.
  5. Gyventi – reiškia dirbti. Darbas yra žmogaus gyvenimas.
  6. Ne darbas sukurtas minčiai, o mintis sukurta darbui.
  7. Niekada nebūna didžių darbų be didžių sunkumų.

Apie Dievą[redaguoti]

  1. Dievas yra komediantas, vaidinantis publikai, kuri bijo juoktis.
  2. Jei Dievas sukūrė mus pagal savo atvaizdą, mes jam atsilyginome tuo pačiu.
  3. Jei Dievas neegzistuotų, Jį reikėtų išgalvoti. – Laiškai.

Apie gamtą[redaguoti]

  1. Gamta sukūrė mus lengvabūdžius, idant guostų mus nelaimėse.
  2. Meilė – tai gamtos audeklas, siuvinėtas vaizduote.
  3. Pažangagamtos dėsnis.

Apie laisvę[redaguoti]

  1. Kodėl laisvė tokia retenybė? Todėl, kad ji didžiausias gėris.
  2. Laisvė reiškia vien priklausomybę nuo įstatymų.
  3. Tas, kas nemyli laisvės ir tiesos, gali tapti galingu žmogumi, bet didžiu netaps niekados.

Apie malonumą[redaguoti]

  1. Didžiausias doro žmogaus malonumas – suteikti malonumą savo draugams.
  2. Matyti ir daryti tai, kas nauja, – labai didelis malonumas.
  3. Šmeižtai kartojami nurodant autorių, kad malonumas būtų be pavojaus.

Apie meilę[redaguoti]

  1. Mano meilė tėvynei neverčia manęs užsimerkti prieš kitataučių nuopelnus. Atvirkščiai, kuo labiau myliu tėvynę, tuo labiau stengiuosi praturtinti savo šalį brangenybėmis, įgytomis ne iš jos gelmių.
  2. Meilė – stipriausia iš visų aistrų, nes ji tuo pačiu metu užvaldo galvą, širdį ir kūną.
  3. Meilė – tai gamtos audeklas, siuvinėtas vaizduote.

Apie moteris[redaguoti]

  1. Moterys visada domisi beprotybėmis, kurių priežastis yra meilė.
  2. Nedera garsiai pasakoti apie malones, kuriomis mus apdovanojo moterys ir karaliai.
  3. Pakako, kad vienas vyras įsimylėtų moterį, ir pasaulis tapo toks, koks yra.

Apie nelaimes[redaguoti]

  1. Iš tikrųjų istorija yra niekas kitas kaip tik nusikaltimų ir nelaimių sąrašas.
  2. Nelaimė visada atskrenda ant sparnų, o išeina klibikščiuodama.
  3. Skaudžios nelaimės visuomet esti nežaboto savanaudiškumo vaisius.
  4. Tikroji narsa atsiskleidžia nelaimėje.

Apie nusikaltimus[redaguoti]

  1. Didžiausi nesutarimai sukelia mažiau nusikaltimų negu fanatizmas.
  2. Smarkus pavydas pridaro daugiau nusikaltimų už gobšumą ir garbės troškimą.
  3. Tik silpnieji daro nusikaltimus: stipriam ir laimingam jie nereikalingi.

Apie skaitymą[redaguoti]

  1. Kuo daugiau skaitote nemąstydami, tuo tvirčiau įsitikinate, kad daug žinote, o kuo daugiau mąstote skaitydami, tuo aiškiau matote, kad žinote labai mažai.
  2. Pirmą kartą skaitydami gražią knygą, patiriame tą patį, kaip ir įgiję naują draugą. Iš naujo ją perskaityti – tolygu vėl pasimatyti su senu draugu.
  3. Skaitydami autorius, kurie gražiai rašo, įprantame gražiai kalbėti.

Apie tiesą[redaguoti]

  1. Mylėk tiesą, bet atleisk klaidą.
  2. Niekas, aišku, neateina į pasaulį su jau gatava tiesos ir teisingumo samprata, bet žmogaus prigimtis taip sutvarkyta, kad tam tikrame amžiuje ši samprata susiformuoja natūraliai.
  3. Tik istorinėmis tiesomis galima tikėti ir gėrėtis.

Apie žmogų[redaguoti]

  1. Be galo menki žmonės kupini begalinio išdidumo.
  2. 20 metų reikia žmogui pasireikšti, 30 amžių prireikė ištirti jo sandarai. Amžinybės reikia pažinti jo sielai. Bet vienos minutės pakanka jam sunaikinti.
  3. Garbingą žmogų galima persekioti, bet negalima nuplėšti jam garbės.
  4. Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi.
  5. žmonės gauna nedėkodami, kuo jie naudojasi kaip pakliuvo, ką atiduoda kitiems, patys to nesuvokdami, ko netenka net nepastebėdami? (Gyvenimo).
  6. Kiek nesąmonių pasako žmonės vien norėdami pasakyti ką nors nauja.
  7. Niekingi žmonės puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba.
  8. Žmogus laisvas tada, kai jis gali tai, ko nori, bet jis nelaisvas norėti: neįsivaizduojama, kad jis norėtų be priežasties.
  9. Žmogus sutvertas veiklai. Neveikti ir negyventi žmogui – tas pats.
  10. Žmogus visada nori sunaikinti tai, ko bijo.
  11. Žmonės lengvai tiki tuo, ko aistringai trokšta.
  12. Žmonių niekuomet negraužia sąžinės graužimo dėl poelgių, tapusių jiems įpročiu.

Kitos[redaguoti]

  1. Aistros – tai vėjai, pučiantys į laivo bures. Kai kada jie paskandina jį, bet be jų jis negalėtų plaukti. Viskas pasaulyje pavojinga – ir viskas būtina.
  2. Atmintis – mūzų motina.
  3. Auklėjant gabumai ugdomi, bet ne kuriami.
  4. Dėkingumas ne visada iškalbingas.
  5. Draugystės akys retai klysta.
  6. Faktų ir veikalų taip sparčiai gausėja, kad netrukus teks visa suglausti į ištraukas ir žodynus.
  7. Geriausias priešas – geras.
  8. Geri charakteriai kaip ir geri kūriniai sukrečia ne tiek iš pradžių, kiek vėliau.
  9. Gražu būti kukliam, bet nedera būti abejingam.
  10. Ilgi ginčai įrodo, kad tai, dėl ko ginčijamasi, neaišku jiems patiems.
  11. Išminties taisyklė tokia: naudokis, bet nepiktnaudžiauk. Nei susilaikymas, nei nesaikingumas laimės nesuteikia.
  12. Išsilavinusios tautos seniai laikė tragediją vienu iš nuostabiausių menų.
  13. Įstatymų gausumas valstybėje yra tas pats, kas didelis gydytojų skaičius: ligos ir bejėgiškumo požymis.
  14. Juoke visada yra savotiško džiugesio, kuris nesuderinamas su panieka ar pasipiktinimu.
  15. Kai pastebimai keičiasi laikai, atsiranda būtinybė keisti ir kai kuriuos įstatymus.
  16. Kaip žinia, visų vaidų ypatybė – abiejų pusių silpnumas.
  17. Kas bijo neturto, turto nevertas.
  18. Kas pasidaro juokinga, negali būti pavojinga.
  19. Kiekvienas šeimos tėvas turi būti šeimininku savo, o ne kaimyno namuose.
  20. Knygos – mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį.
  21. Kritika – tikro žinojimo motina.
  22. Kuo ilgiau galvosime apie savo nesėkmę, tuo smarkiau ji mus žeis.
  23. Kvailiui senatvė – našta, neišmanėliui – žiema, o mokslo vyrui – auksinė pjūtis.
  24. Mandagumas, apdairumas, nuolankumas stiprina ir draugų ir šeimos vienybę.
  25. Mes dėl to melą laikome didžiausia gėda, kad iš visų blogų poelgių jį lengviausia nuslėpti ir paprasčiausia atlikti.
  26. Mes mieliau pripažįstame savo elgesio klaidas negu mąstymo.
  27. Mokėti daug kalbų – tolygu turėti vienai spynai daug raktų.
  28. Ne nelygybė gniuždo, o priklausomybė.
  29. Ne visa, kas yra faktas, verta aprašyti.
  30. Neapykanta, susieta su panieka, gali nublokšti kiekvieną jungą.
  31. Nesutinku su tuo, ką sakai, bet iki mirties ginsiu tavo teisę tai sakyti.
  32. Neturint ką pasakyti, visada kalbama prastai.
  33. Niekam tikęs tas, kuris tinka tik sau pačiam.
  34. Nuobodulys – pats didžiausias mūsų priešas.
  35. Nuolatos mėgautis – vadinasi, visai nesimėgauti.
  36. Pagarsinti kito paslaptįišdavystė, atskleisti savąją – kvailystė.
  37. Palikuonims reikia pranešti tik tai, kas verta palikuonių.
  38. Pasaulį paliksim lygiai tokį pat kvailą ir bjaurų, kokį radome į jį atėję.
  39. Pasipūtimas yra tik vidutinybės kaukė.
  40. Pavydas – širdies nuodai.
  41. Piktieji visuomet nelaimingi.
  42. Pirmas kaltinimas atmetamas, antras užgauna, trečias žeidžia, o ketvirtas užmuša.
  43. Pirmas žingsnis... kurį žengiame šiame gyvenime, yra tas, nuo kurio priklauso visas tolesnis mūsų gyvenimas.
  44. Prietaringi – tas pat, kas kare baikštūs: jie patys išgyvena ir kursto kitų paniką.
  45. Protingi tironai lieka nenubausti.
  46. Puiki mintis netikusiai išreikšta netenka savo vertės, o kartodamasi nusibosta.
  47. Reikia, kad turtingumas būtų visuotinis ir kad gyvenimo patogumai priklausytų visiems luomams.
  48. Respublika labiausiai priartina žmones prie lygybės.
  49. Rojus ten, kur aš esu.
  50. Sąmojis nieko neįrodo.
  51. Savimeilė yra oro pripūstas balionas: bakstelėtas jis triukšmingai sprogsta.
  52. Sąžinės graužimas – vienintelė nusikaltėliams liekanti dorybė.
  53. Senatvė yra tam, kad patirtų nemalonumus, bet jai turi pakakti išminties juos nuolankiai iškęsti.
  54. Slepiamas sielvartas žiauresnis negu visos negerovės.
  55. Svarbu nenustoti kelti klausimus.
  56. Šmeižimas – nemirtinga savimeilės ir dykinėjimo dukra <...> Kreiva šypsena ši perkarusi furija pila nuodus ant visų luomų, bet pagrindinis jos strėlių taikinys yra tie, kurie turi proto, grožio ir aukštą padetį.
  57. Tas, kuris baudžiasi slopinti žmogaus aistras dėl to, kad jos esančios pavojingos, panašus į tą, kuris norėtų nuleisti visą žmogaus kraują, nes šis esąs apopleksijos priežastis.
  58. Tas, kuris nugalėjęs keršija, nevertas būti nugalėtoju.
  59. Tėvynė – tai šalis, kurioje įkalinta siela.
  60. Tinginiai visada esti vidutinybės.
  61. Tobulumas pasiekiamas lėtais žingsneliais, jis reikalauja laiko rankos.
  62. Tvirtumas yra proto narsa; jis reiškia šviesų ryžtą. Užsispyrimas, priešingai, reiškia nuovokos praradimą.
  63. Varžybosgenijaus penas.
  64. Vedybos – vienintelis nuotykis, kurį gali patirti netgi bailiai.
  65. Viltis pasveikti – pusė pasveikimo.
  66. Visa šio pasaulio pagarba neverta vieno gero draugo.
  67. Visi žanrai geri, išskyrus nuobodų.
  68. Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas vilties.
  69. Žmonių visuomenė, kurią valdo smurtas, panaši į vergiškus jaučius, dirbančius šeimininkui.

Nuorodos[redaguoti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje