Gamta

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sentencijos[redaguoti]

  1. Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. – Ž. Y. Kusto.
  2. Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana. – A. Einšteinas.
  3. Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą. – J. V. Gėtė.
  4. Gamta eina savo keliu, nepriklausomai nuo ją aprašančių teorijų. – Dž. Sorosas.
  5. Gamta gydo, gydytojas slaugo. – Hipokratas.
  6. Gamta ir auklėjimas panašūs: auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
  7. Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. – J. V. Gėtė.
  8. Gamta moko taip neįkyriai, jog mes per vėlai sužinom, kad ji – mūsų mokytoja. – V. Karalius.
  9. Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji – amžina dabartis. – V. Karalius.
  10. Gamta nemėgsta tuštumos, ją išdalija žmonėms. – V. Karalius.
  11. Gamta niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname. – Ž. Ž. Ruso.
  12. Gamta nieko nedaro tuščiai. – I. Niutonas.
  13. Gamta skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu. – V. Karalius.
  14. Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės. – J. V. Gėtė.
  15. Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio. – J. V. Gėtė.
  16. Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. – J. V. Gėtė.
  17. Gamtoje pasitaiko stebėtinų reiškinių – smegenų sukrėtimas ... O smegenų tai nėra! – V. Karalius.
  18. Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą. – J. V. Gėtė.
  19. Gamtos vainikas – Meilė. – J. V. Gėtė.
  20. Gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų be galo ilgoje evoliucijoje. – V. Engelgartas.
  21. Yra aukščiausias taškas, kur menas, gamta ir dorovė susilieja. – Š. O. de Sent Bevas.
  22. Mes – durų išradėjai, bet gamta mus įsileidžia tik pro plyšius. – V. Karalius.
  23. Mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių. – J. V. Gėtė.
  24. Net savo nuostabiausiomis svajomis žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. – Ž. B. Lamarkas.
  25. Pasiilgusi žmonių, panašių į save, gamta susikuria sau vieną kitą genijų. – V. Karalius.
  26. Šeima – vienas iš gamtos šedevrų. – Dž. Santajana.
  27. Žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. – V. Bergas.
  28. Žmogaus negali nedominti gamta, jis susijęs su ja tūkstančiais nepertraukiamų gijų – jis jos sūnus. – I. Turgenevas.

Nuorodos[redaguoti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje


WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas gamta