Gamta

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sentencijos[redaguoti]

  1. Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. – Ž. Y. Kusto.
  2. Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana. – A. Einšteinas.
  3. Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą. – J. V. Gėtė.
  4. Gamta gydo, gydytojas slaugo. – Hipokratas.
  5. Gamta ir auklėjimas panašūs: auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
  6. Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. – J. V. Gėtė.
  7. Gamta moko taip neįkyriai, jog mes per vėlai sužinom, kad ji – mūsų mokytoja. – V. Karalius.
  8. Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji – amžina dabartis. – V. Karalius.
  9. Gamta nemėgsta tuštumos, ją išdalija žmonėms. – V. Karalius.
  10. Gamta niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname. – Ž. Ž. Ruso.
  11. Gamta nieko nedaro tuščiai. – I. Niutonas.
  12. Gamta skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu. – V. Karalius.
  13. Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės. – J. V. Gėtė.
  14. Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio. – J. V. Gėtė.
  15. Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. – J. V. Gėtė.
  16. Gamtoje pasitaiko stebėtinų reiškinių – smegenų sukrėtimas ... O smegenų tai nėra! – V. Karalius.
  17. Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą. – J. V. Gėtė.
  18. Gamtos vainikas – Meilė. – J. V. Gėtė.
  19. Gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų be galo ilgoje evoliucijoje. – V. Engelgartas.
  20. Yra aukščiausias taškas, kur menas, gamta ir dorovė susilieja. – Š. O. de Sent Bevas.
  21. Mes – durų išradėjai, bet gamta mus įsileidžia tik pro plyšius. – V. Karalius.
  22. Mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių. – J. V. Gėtė.
  23. Net savo nuostabiausiomis svajomis žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. – Ž. B. Lamarkas.
  24. Pasiilgusi žmonių, panašių į save, gamta susikuria sau vieną kitą genijų. – V. Karalius.
  25. Šeima – vienas iš gamtos šedevrų. – Dž. Santajana.
  26. Žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. – V. Bergas.
  27. Žmogaus negali nedominti gamta, jis susijęs su ja tūkstančiais nepertraukiamų gijų – jis jos sūnus. – I. Turgenevas.

Nuorodos[redaguoti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje


WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas gamta