Garbė

Sentencijos ir aforizmai

1. Didelis garbės troškimas nuo senų laikų protinguosius paverčia bepročiais. – I. Kantas.
2. Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. – Ž. Ž. Ruso.
3. Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega. – M. de Montenis.
4. Garbė – tai išorinė sąžinė, o sąžinė – tai vidinė garbė. – A. Šopenhaueris.
5. Garbės troškimas esti skaudžiausių žmogaus nelaimių šaltinis. – Ž. Ž. Ruso.
6. Geriau būk paprastas ir garbingas, negu protingas ir melagis. Sofoklis.
7. Gėda ir garbė – kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. – Apulėjus.
8. Gėda tai tautai, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo garbės. – F. Šileris.
9. Kelias į garbę eina tik per kančią. – A. Maceina.
10. Kiekvienas darbas man bus sąžinės, o ne garbės reikalas. – Seneka.
11. Nei vienas žmogus nebuvo pagerbtas už tai ką jis gavo. Garbė – atpildas už tai ką davei. – K. Kūlidžas.
12. Turtą prarasi – mažai prarasi, garbę prarasi – daug prarasi, narsumą prarasi – viską prarasi. – J. V. Gėtė.
13. Žmogaus garbė nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas gyvenimas, ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui. – Ž. Ž. Ruso.