Artūras Šopenhaueris

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Arthur Schopenhauer (1788-1860) – vokiečių filosofas.

Artūras Šopenhaueris

Sentencijos[keisti]

Apie gyvenimą[keisti]

  1. Jaunystės požiūriu gyvenimas yra begalinė ateitis; senatvės – labai trumpa praeitis.
  2. Kaip meilė gyvenimui iš esmės yra tik mirties baimė, taip žmonių siekimas bendrauti iš tikrųjų nėra tiesioginė reikmė: jos pagrindą sudaro ne meilė draugijai, o vienatvės baimė.
  3. Reikia, nugyventi ilgą gyvenimą ir pasenti, kad suprastum, koks jis trumpas.
  4. Tiesa gali laukti, kadangi jos laukia ilgas gyvenimas.

Apie laimę[keisti]

  1. Būti labai nelaimingam visai nelengvas dalykas, o būti labai laimingam ne tik sunku, bet išvis neįmanoma.
  2. Iš asmeninių savybių linksmas būdas labiausiai padeda būti laimingiems.
  3. Mūsų laimei daug svarbiau tai, kas mes esame, o ne ką mes turime.
  4. Mūsų laimės ir nelaimės jausmas yra tik proporcija tarp mūsų pretenzijų ir to, kas mums atitenka.
  5. Sveikas elgeta laimingesnis už sergantį karalių.
  6. Tik linksmumas yra grynas laimės pinigas; visa kita – kredito bilietai.

Apie moteris[keisti]

  1. Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas moterys tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus...
  2. Kad moteris iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors vyro ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono.
  3. Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad moterys turi daugiau užuojautos ir žmonių meilės, labiau atjaučia nelaimėlius negu vyrai, tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni.
  4. Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas vyro intelektas... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios...

Apie protą[keisti]

  1. Kai pasirodo geras tonas, sveikas protas pasitraukia.
  2. Kaip skaidriausios ugnys blanksta ir nyksta saulės šviesoje, taip protą, net genialumą ir grožį nustelbia širdies gerumas.
  3. Lošimas kortomis – akivaizdi protinio bankroto išraiška. Nesugebėdami keistis mintimis, žmonės persimetinėja kortomis.
  4. Nėra geresnės priemonės atgaivinti protui už senovės klasikų skaitymą; vos tik paimi bent pusvalandžiui kurį nors jų į rankas – išsyk pasijunti atsigavęs, aprimęs, apsivalęs, pakylėtas ir sustiprėjęs, – tarsi būtum išsimaudęs tyrame šaltinyje.

Apie sveikatą[keisti]

  1. Devynios dešimtosios mūsų laimės pereina nuo sveikatos.
  2. Sveikata taip pranoksta visas kitas gyvenimo gėrybes, kad visai sveikas skurdžius laimingesnis už sergantį karalių.
  3. Visos mūsų kančios kyla iš visuomenės, o dvasios ramybė šalia sveikatos sudaro svarbiausią mūsų laimės elementą.

Apie žmogų[keisti]

  1. Kiekvienas žmogus gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas.
  2. Vienas žmogus silpnas kaip apleistas Robinzonas, tik bendraudamas su kitais jis gali daug nuveikti.
  3. Žmogaus egzistavimas turbūt yra klaida.
  4. Žmogaus veidas pasako daugiau ir įdomesnių dalykų negu lūpos: lūpos pasako tik žmogaus mintį, veidas – prigimties mintį.
  5. Žmonių dydis atvirkščiai proporcingas jų doroviniam didingumui: didėjant atstumui nuo mūsų, pirmasis mažėja, o antrasis didėja.

Kitos[keisti]

  1. Citatomis dera naudotis tik tada, kai iš tikrųjų negalima apseiti be svetimo autoriteto.
  2. Didžioji žmonijos visų sričių žinių dalis gyvuoja tik popieriuje, knygose – popierinėje žmonijos atmintyje. Todėl tik knygų sankaupa, biblioteka yra vienintelė žmonių giminės viltis ir nesunaikinama atmintis.
  3. Garbė – tai mūsų išorinė sąžinė, o sąžinė – tai mūsų vidinė garbė.
  4. Grožis – tai atviras rekomendacinis laiškas, iš anksto užkariaujantis širdį.
  5. Jei individualybė skurdi, tai ir visi malonumai – tarsi brangūs vynai, siurbtelėti į burną, kurioje dar tebejaučiamas tulžies skonis.
  6. Jei nenorite įsigyti priešų, stenkitės nerodyti savo pranašumo.
  7. Jei rastume visiškai teisingą, absoliutų ir detaliausią muzikos paaiškinimą, jei pavyktų detaliai atkurti jos raišką savokomis, turėtume tikrą pasaulio vaizdą, kuris ir būtų tikroji filosofija.
  8. Jeigu tik skaitoma ir skaitoma be atvangos, vėliau neapgalvojant, tai visa, kas perskaityta, neišleidžia šaknų ir didesne dalimi žūva.
  9. Jokie pinigai nebūna taip gerai panaudoti, kaip tie, kuriuos mums nusuko: už juos įsigyjame išminties.
  10. Kaip aš galėčiau būti, jei visi tie, kurie buvo iki manęs, nebūtų mirę?.
  11. Kas atėjo į pasaulį, norėdamas jį rimtai pamokyti svarbiausių dalykų, tas galės pasakyti esąs laimingas, jei išneš sveiką kailį.
  12. Kas mano, kad velniai pasauly laksto raguoti, o kvailiai – pasikabinę po kaklu varpelį, tas neišvengiamai taps jų auka ar nuolatiniu žaisliuku.
  13. Kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas.
  14. Kiekvienas savo menkystę, priskiria mums – tai fikcija, kuriai egzistuoti duota teisė visiems laikams.
  15. Kiekvienas vaikas iš dalies yra genijus, o kiekvienas genijus – iš dalies vaikas.
  16. Labiausiai paplitusi didžiavimosi rūšis – tautinis pasididžiavimas.
  17. Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti.
  18. Mes dažnai plušame dėl dalykų, kurie pasirodo esą nebereikalingi, kai tik juos pagaliau pasiekiame.
  19. Minia turi akis ir ausis, bet ne per daugiausia – kai kada net pasigailėtinai mažai – išminties ir tiek pat atminties.
  20. Mums likimo primesta kančia nėra tokia skausminga kaip ta, kurią suteikia svetima valia.
  21. Nesakyk savo draugui to, ko neturi žinoti tavo priešas.
  22. Pastatyti paminklą kam nors gyvam, vadinasi, iš anksto pripažinti, kad ainiai to nepadarys.
  23. Po mirties būsi tas, kas buvai prieš gimimą.
  24. Polinkis bendrauti yra maždaug priešingai proporcingas intelekto vertei.
  25. Retai mąstome apie tai, ką turime, bet visada – apie tai, ko stokojame.
  26. Tuoktis – tai perpus sumažinti teises ir padvigubinti pareigas.
  27. Senatvėje labiau sugebame nelaimių išvengti, jaunystėje – jas iškęsti.
  28. Senatvėje nėra mielesnės paguodos, kaip suvokti, kad visos jėgos jaunystėje atiduotos darbui, kuris nesensta.
  29. Spartinti normalią laiko tėkmę – labai brangus dalykas. Tad žiūrėkime, kad nereikėtų jam mokėti palūkanų.
  30. Tai, ką žmonės vadina likimu, dažniausiai yra kvailystės, padarytos jų pačių.
  31. Tik ko nors netekę suvokiame vertę.
  32. Užuojauta gyvūnams yra taip žmogui būdinga, jog galima tvirtinti: tas, kuris žiaurus gyvūnams, negali būti geras žmogus.
  33. Vaistai negelbsti, jei dozė per didelė, taip pat peikimas ir kritika, kai peržengia teisingumo ribą.
  34. Vidutiniam žmogui rūpi laiką prastumti, o talentingasis stengiasi laiku pasinaudoti.
  35. Visa, kas geriausia, yra priešas to, kas gera.
  36. Visų draugas nėra draugas nė vienam.
  37. Žmogaus esybės vertė lemia, ar jis vengia vienatvės, ją pakenčia arba mėgsta, nes vienatvėje menkysta jaučia visą savo menkumą, o didis protas – visą savo didybę, žodžiu, kiekvienas regi save tokį, koks iš tikrųjų yra.

Nuorodos[keisti]