Seneka

Iš Wikiquote.

Turinys 1 Lucius Annaeus Seneca (4 m. pr. Kr. - 65 po Kr.) 2 Sentencijos 2.1 Apie darbą 2.2 Apie dorybes 2.3 Apie gyvenimą 2.4 Apie įstatymus 2.5 Apie ydas 2.6 Apie klaidas 2.7 Apie kvailius 2.8 Apie laimę 2.9 Apie likimą 2.10 Apie mirtį 2.11 Apie narsą 2.12 Apie nelaimes 2.13 Apie nusikaltėlius 2.14 Apie nusikaltimus 2.15 Apie sąžinę 2.16 Apie skaitymą 2.17 Apie sielvartą 2.18 Apie turtus 2.19 Apie valdžią 2.20 Apie žmogų 2.21 Kitos

[redaguoti] Lucius Annaeus Seneca (4 m. pr. Kr. - 65 po Kr.)

Romėnų politinis veikėjas, filosofas ir rašytojas.
Senekos Senojo sūnus. Seneca Jaunasis arba Poetas Seneca.

[redaguoti] Sentencijos

[redaguoti] Apie darbą

1. Didžiuosius įkvepia darbas.
2. Gerbk tuos, kurie bandė atlikti didžius darbus, net jeigu jiems tai nepavyko.
3. Kai kurių darbų didybę lemia ne tiek mastas, kiek savalaikiškumas.
4. Pradėdami darbus, turime derintis prie jėgų.

[redaguoti] Apie dorybes

1. Dorybė savo esme patraukia visus į save, ji taip miela, kad net piktadariui būdinga laikyti save doru.
2. Kai kurios ydos prasiskverbia į mus dorybių pavidalu.
3. Mokytis dorybių - vadinasi , išsižadėti ydų.

[redaguoti] Apie gyvenimą

1. Didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas, didelė - nieko neveikiant, o visas gyvenimas - darant ne tai, ką reikia.
2. Gyvenimas ilgas, jeigu jis turtingas. Vertinkime jį pagal poelgius, bet ne laiko trukme.
3. Gyvenimo trumpumo mes negauname, o pasidarome jį patys.
4. Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems.
5. Kiekviena diena - vis naujas gyvenimas.
6. Kol atidėliojame gyvenimą, jis ir praeina.
7. Kol galite, gyvenkite linksmai.
8. Neapkęsti gyvenimo galima tik dėl apatijos ir tingumo.
9. Niekas mirtingiesiems nepadarė tiek blogo, kaip tie, kurie gyvena kitaip, negu moko gyventi.
10. Nuolat klaidžiojantis gyvenimo kryžkelėse ir takuose jokių išliekamų pėdsakų nepalieka.
11. Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu gyveni.
12. Tiek pasakėčia, tiek gyvenimas vertinamas ne už ilgumą,o už turinį.
13. Trumpas gyvenimas mums ne duodamas – jis mūsų pačių apkarpomas; ne pagailėta mums gyvenimo – patys jį iššvaistome. Deramai tausojamas gyvenimas – ilgas.

[redaguoti] Apie įstatymus

1. Gėda dažnai draudžia tai, ko nedraudžia įstatymas.
2. Įstatymas turi būti trumpas, kad jį lengvai galėtų įsiminti ir mažai išmanantys žmonės.
3. Kai kurie nerašyti įstatymai tvirtesni už visus rašytinius.
4. Mūsų dorovinių pareigų daug daugiau, negu nurodo įstatymai.

[redaguoti] Apie ydas

1. Ydos įgyjamos ir be mokytojų.
2. Ir pasitikėjimas visais, ir netikėjimas niekuo yra yda.
3. Kodėl žmogus nepripažįsta savo ydų? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną.
4. Nesaikingumas visada yda.
5. Reikia išsirinkti garbingą vėliavą. Jos šūkiai turi skatinti kautis su tomis ydomis, kurios, vos tik atsiradusios beregint nusilpnina žmogų.
6. Svetimos ydos visada mums prieš akis, o savo - už nugaros.

[redaguoti] Apie klaidas

1. Menkos neatitaisomos klaidos netrukus gali virsti didelėmis ydomis.
2. Nuo mažų klaidų lengva pereiti prie didelių ydų.
3. Sunki klaida dažnai prilygsta nusikaltimui.

[redaguoti] Apie kvailius

1. Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius.
2. Kiekvienas kvailys kankinasi, niekindamas tai, ką turi.

[redaguoti] Apie laimę

1. Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.
2. Laimė - ne bet koks gyvenimas, o tik gražus.
3. Laimingas tas, kuriam pasisekė pajusti geriausia ir blogiausia, ką gali pasiūlyti likimas.Tas, kuris šaltakraujiškai iškentėjo likimo smūgius, nebijo nesėkmių.
4. Niekuomet laimė nėra iškėlusi žmogaus į tokią aukštumą, kad jam nebūtų reikėję draugo.
5. Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško naudos, negali būti laimingas.

[redaguoti] Apie likimą

1. Kai protas mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti likimo valiai.
2. Likimas negali išplėšti to, ko nebuvo davęs.
3. Su noru einantį likimas veda, be noro – traukia.

[redaguoti] Apie mirtį

1. Gausybė mirties bausmių ne mažiau žemina valstybės galvą, nei gydytoją žemina ligonių mirtingumas.
2. Išminčiaus mirtis yra mirtis be baimės.
3. Joks blogis nėra didelis, jei jis paskutinis. Atėjo pas tave mirtis? Ji būtų baisi, jei galėtų būti su tavimi, bet ji arba nepasirodys, arba greitai bus praeityje, jokiu būdu ne kitaip.
4. Kvaila mirti iš mirties baimės.
5. Mirčiai būtina rengtis labiau negu kam kitam.

[redaguoti] Apie narsą

1. Be kovos ir narsa blėsta.
2. Narsa be sveiko proto – nelyginant bailumas.
3. Narsa – tai baimės niekinimas. Ji įgalina nepaisyti gresiančių pavojų, kviečia juos į kovą ir sutriuškina.

[redaguoti] Apie nelaimes

1. Aplinkybės, darančios žmones nelaimingus, dažnai daro juos ir prietaringus.
2. Draugo ištikimybė reikalinga ir laimėje, o nelaimėje ji tiesiog būtina.
3. Jokia nelaimė nėra per didelė, jei ji paskutinė.
4. Kas nelaimėje duoda neaiškų patarimą, atsisako patarti.
5. Nelaimė dažnai suteikia dingstį šaunumui.
6. Nelaimė – narsos pretekstas.
7. Niekas pasaulyje neužsitarnauja tokios pagarbos, kaip žmogus, kuris moka vyriškai iškentėti nelaimę.
8. Tikiuosi gero, bet pasirengęs sutikti ir nelaimę.

[redaguoti] Apie nusikaltėlius

1. Gailintis nusikaltėlių kenkiama doriems žmonėms.
2. Nusikaltėlis kartais gali išvengti bausmės, bet ne jos baimės.
3. Saulė ir nusikaltėliams šviečia, o jūros atviros ir piratams.

[redaguoti] Apie nusikaltimus

1. Sumanytas, kad ir neįvykdytas nusikaltimas vis dėlto nusikaltimas.
2. Kas neužkerta kelio nusikaltimui, galėdamas jį užkirsti, tas nusikaltimą skatina.
3. Vieni nusikaltimai tiesia kelią kitiems.

[redaguoti] Apie sąžinę

1. Švari sąžinė yra nuolatinė šventė.
2. Tyra sąžinė nebijo žmonių, o blogą baugina net vienatvė.
3. Tu piktiniesi, kad pasaulyje yra nedėkingų žmonių. Paklausk savo sąžinę, ar tu pats buvai dėkingas visiems, kas tau teikė paslaugas.

[redaguoti] Apie skaitymą

1. Iš to, ką skaitau, aš būtinai ką nors sau pasižymiu. Nesivaržau kartais užeiti ir į priešo stovyklas, ne kaip perbėgėlis, o kaip žvalgas.
2. Jeigu ką perskaitysi, tai įsidėmėk pagrindinę mintį. Taip darau ir aš: iš to, ką perskaitau, būtinai ką nors įsidėmiu.
3. Kas įgyjama skaitant ir užsirašant, virsta kūnu ir krauju.

[redaguoti] Apie sielvartą

1. Yra ir sielvarto padorumo riba. Ir ašaroms reikia žinoti saiką. Tik neprotingi žmonės nesantūriai reiškia ir džiaugsmą, ir sielvartą.
2. Jei gali, nepasiduok sielvartui ir nieku gyvu jo nerodyk.
3. Mažas liūdesys šnekus, didis sielvartas nebylus.

[redaguoti] Apie turtus

1. Didžiausias turtas – godumo stygius.
2. Nė vienas iš tų, kuriuos į aukštas viršūnes iškėlė turtai ar pareigybės, nėra didis.
3. Pati nykiausia neturto rūšis - neturtas tarp turtų.

[redaguoti] Apie valdžią

1. Neilgaamžė ta valdžia, kuri valdo liaudies nenaudai.
2. Valdžia svetimoms tautoms nėra tvirta.
3. Savęs valdymas – aukščiausia valdžia, vergavimas savo aistroms – nykiausia vergija.

[redaguoti] Apie žmogų

1. Blogų žmonių peikimas tolygus gyrimui.
2. Didelis skirtumas - žmogus negali nusidėti ar nenori.
3. Yra žmonių, kurie gyvena be jokio tikslo, praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša.
4. Kai žmogus nežino, į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus.
5. Kas gera daro kitam, tas gera daro sau pačiam ne padarinių prasme, bet pačiu gėrio sukūrimo aktu, nes aukščiausias atpildas žmogui yra sukurto gėrio suvokimas.
6. Kiekvienas protingas žmogus baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad prasižengimas nebūtų pakartotas.
7. Kol gyvas, žmogus neturi prarasti vilties.
8. Prisiminimas apie didžiuosius žmones mums turi ne mažesnę reikšmę negu jų buvimas šalia.
9. Savo sugebėjimus žmogus gali pažinti tik juos išbandęs.
10. Visi žmonės iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis.
11. Žmogus, kuris galvoja tik apie save ir visur ieško sau naudos, negali būti laimingas.
12. Žmogus žmogui – šventas dalykas.

[redaguoti] Kitos

1. Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius.
2. Akys nemato, jei širdis joms liepia apakti.
3. Alkiui numalšinti reikia nedaug, bet labai daug reikia norint patenkinti persisotinusio skrandžio užgaidas.
4. Ankstesnės kartos paliko mums ne tiek parengtus atsakymus į klausimus, kiek pačius klausimus.
5. Apie paslaugątegu pasakoja ne ją suteikusis, o jos sulaukusis.
6. Cezariui daug kas neleistina kaip tik todėl, kad jam leistina viskas.
7. Dalį laiko žmonės pasisavina iš mūsų akiplėšiškai, dalį atima nejučiom, dalis pražūna savaime. Bet gėdingiausia yra netekti jo dėl apsileidimo.
8. Dažniau naudokis ausimis negu liežuviu.
9. Didelė biblioteka veikiau išblaško skaitytoją negu moko. Kur kas naudingiau apsiriboti keliais autoriais, negu neapgalvotai skaityti daugelį.
10. Draugystė baigiasi ten, kur prasideda nepasitikėjimas.
11. Garbei įsigyti nepakanka vieno žmogaus nuomonės.
12. Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas.
13. Gerti vyną taip pat žalinga, kaip ir vartoti nuodus.
14. Giriu ir džiaugiuosi, kad tu, palikęs visus savo reikalus, nuolatos stengiesi užsiimti vienu - tobulinti savo dvasią.
15. Girtavimas - savotiška beprotybė.
16. Ir po blogos rugiapjūtės reikia vėl sėti.
17. Ir senatvė kupina malonumų, jei tik mokama ja naudotis.
18. Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas jam pačiam priklauso.
19. Yra lengvi ir neilgai trunkantys pratimai: bėgimas, gimnastika rankoms, šuoliukai aukštyn, į tilį... Tačiau po bet kokių pratybų reikia kuo greičiau nuo kūno pratimų pereiti prie mąstymo reikalaujanąių užsiėmimų.
20. Jei nori būti mylimas - mylėk.
21. Jei norite nieko nebijoti, prisiminkite, kad bijoti galima absoliučiai visko.
22. Kai kurie vaistai pavojingesni už pačias ligas.
23. Kalbėkime, ką jaučiame ir jauskime, ką kalbame.
24. Kai matai, kiek yra tave aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.
25. Kai oras ramus, kiekvienas gali būti vairininku.
26. Kas yra visur, to niekur nėra.
27. Kas krauna piktadarybę ant piktadarybės, tas didina savo baimę.
28. Kas nemoka tylėti, tas nesugeba ir kalbėti.
29. Kas padaro nuosprendį neišklausęs abiejų šalių, pasielgia neteisingai, nors tas nuosprendis būtų ir teisingas.
30. Kiekviena blogybė iš pradžių lengvai užgniaužiama.
31. Kiekvienas blogis kaip nors kompensuojamas. Mažiau pinigų – mažiau rūpesčių. Mažesnė sėkmė – mažiau pavyduolių. Net tada, kai mums ne juokai galvoje, slegia ne pats nemalonumas, o tai, kaip į jį reaguojame.
32. Kiekvienas yra nelaimingas tiek, kiek tiki toks esąs.
33. Kiekvienas myli tėvynę ne dėl to, kad ji yra didelė, bet dėl to, kad sava.
34. Manau, jos (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat.
35. Melagis meluoja ir tada, kai neturi tam preteksto, vien iš įpročio.
36. Melas – plonasienis daiktas; gerai įsižiūrėjus, jis persišviečia.
37. Miestai buvo statomi šimtmečiais, o sugriaunami per keletą valandų.
38. Mokydami mokomės.
39. Nauda duoda ne knygų daugumas, o gerumas.
40. Naudingiau žinoti keletą išmintingų taisyklių, kurios visada galėtų tau pasitarnauti, kaip išmokti daugelį nenaudingų dalykų.
41. Naudokis nūdienos malonumais taip, kad nepakenktum būsimiesiems.
42. Nekaltojo nuteisimas – tai pačių teisėjų nuteisimas.
43. Nepatikti blogiems - girtinas dalykas.
44. Nepralieti niekieno kraujo, garantuoti ramybę visam pasauliui ir savo amžiui – štai didžiausias šaunumas.
45. Nėra gėdingesnės vergijos už savanorišką.
46. Netyčinė kaltė nekalta.
47. Nežinojimas – menka paguoda ištiktam bėdos.
48. Niekas nejunta, kaip praeina jaunystė, bet kiekvienas jaučia, kada ji praėjo.
49. Nėra nieko koktesnio už senį, kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo gyvenimo naudos įrodymų.
50. Nors yra tokių dalykų, kuriuos paprastai slepiame, draugui patikėk visus rūpesčius, visas mintis.
51. Oriai iškęsk tai, ko negali pakeisti.
52. Patirkime malonumų, bet būkime jų šeimininkai ir valdovai.
53. Per didelė knygų gausybė išsklaido mintis.
54. Pikčiausia negalė - prisirišimas prie savo negalių.
55. Pirma išmok doros, o paskui išminties, nes be pirmosios sunku išmokti antrosios.
56. Pirmoji pasitaisymo sąlyga - suvokti savo kaltę.
57. Prarastos gėdos nesusigrąžinsi.
58. Prieš sakydamas ką nors kitiems, pasakyk tai sau.
59. Reikia ramiai klausytis nemokšų riksmo.
60. Skurdžius ne tas, kuris mažai turi, bet tas, kuris trokšta daugiau turėti.
61. Sugundyk mano protą ir gausi mano kūną
62. Sunku pastūmėti į gera pamokymais, lengva – pavyzdžiu.
63. Svarbiausia dorovės sąlyga – troškimas tapti dorovingu.
64. Šykštumas kilnus tik eikvojant laiką.
65. Tam, kuris neturi ko tikėtis, nėra ir ko nusiminti.
66. Tiesos kalba paprasta.
67. Tikras džiaugsmas – dalykas rimtas.
68. Viena pasveikimo sąlygų – noras pasveikti.
69. Visa, ko lauki, ištverti lengviau.
70. Visų stipriausias – mokantysis valdytis.
71. Viskas svetima, tik laikas - mūsų.
72. Žiaurumas visuomet susijęs su beširdiškumu ir silpnumu.