Publijus Siras

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Publius Syrus (I a. pr . Kr.) – romėnų rašytojas, gimęs Sirijoje.

Sentencijos[keisti]

Apie baimę[keisti]

  1. Blogų poelgių reikia vengti dėl neapykantos jiems, o ne iš baimės.
  2. Daugelis esti sąžiningas iš baimės, o ne dėl savo nekaltybės.
  3. Drąsa sustiprina vyriškumą, svyravimas – baimę.
  4. Išdrįsdami gauname narsos, išsigąsdami – baimės.
  5. Narsa didina didvyriškumą, dvejojimas skatina baimę.
  6. Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.
  7. Neturintį gėdos jausmo paveiks tik baimė.
  8. Tas, kurio daugelis bijo, pats turi daugelio bijoti.

Apie blogį[keisti]

  1. Drąsiu ryžtingumu nugalimas neišvengiamas blogis.
  2. Kas nuolaidžiauja blogiems žmonėms, tas kenkia geriems.
  3. Kovos su blogiu priemonės kartais blogesnės už patį blogį.

Apie draugus[keisti]

  1. Apsimetėlis draugas daug blogesnis už pikčiausią priešą.
  2. Nelaimė parodo, ar turi tikrą draugą, ar tik jo vardą.
  3. Pasitikėk draugu tik jį pažinęs.
  4. Su draugu elkitės taip, tarsi jis galėtų tapti jūsų priešu.

Apie išmintį[keisti]

  1. Abejonė – pusiaukelė į išmintį.
  2. Nelengva suderinti kentėjimą su išmintimi.
  3. Stebėjimas, o ne nugyventas amžius suteikia išminties.
  4. Tylumaskvailio išmintis.

Apie ydas[keisti]

  1. Protingas žmogus, stebėdamas svetimas ydas, grumiasi su savosiomis.
  2. Su žmonėmis gyvenk taikiai, o su ydomis kariauk.
  3. Ten, kur veši ydos, nuodėmingu laikomas teisusis.

Apie laimę[keisti]

  1. Didelei laimei reikia ir kilnios sielos.
  2. Dvigubai nelaimingas tas, kuris anksčiau laimingas buvo.
  3. Laimė nepastovi: ji greitai pareikalauja grąžinti tai, ką yra davusi.
  4. Laimingas ne tas, kuris kam nors toks atrodo, o tas, kuris toks jaučiasi.

Apie meilę[keisti]

  1. Meilė nesuderinama su baime.
  2. Meilės priesakų laužymas nebaudžiamas.
  3. Meilės žaizdą sugebės išgydyti vien tas, kuris ją padarė.

Apie pyktį[keisti]

  1. Gobšumas ir pyktis – blogiausi patarėjai.
  2. Įstatymas įpykusį mato, o įpykęs įstatymo nemato.
  3. Kai supykusiam pyktis praeina, tada jis pyksta pats ant savęs.
  4. Kas nugali pyktį, nugali didžiausią priešą.
  5. Niekada nėra taip naudinga delsti kaip pykstant.
  6. Pyktis, kad skaudžiau įžeistų, apsimeta gerumu.
  7. Piktas žmogus ypač piktas, kai dedasi geru.
  8. Tas, kuris piktas, geras tik sau.

Apie sąžinę[keisti]

  1. Daugiau galvok apie sąžinę negu apie reputaciją.
  2. Kartais sąžinė baudžia net tuomet, kai to nedaro įstatymas.
  3. Savo reputacija rūpinasi daugelis, o sąžine – tik vienas kitas.
  4. Sąžinės žaizdos niekuomet galutinai neužgyja.

Kitos[keisti]

  1. Abipusis palankumas yra artimiausia giminystė.
  2. Apie tai, ko nedera daryti, nepadoru ir kalbėti.
  3. Dažnai geriau įžeidimo nepastebėti negu už jį keršyti.
  4. Draugystė, kuri pasibaigė, niekuomet iš tikro nebuvo prasidėjusi.
  5. Gėdos jausmo išugdyti negalima, jis yra įgimtas.
  6. Gelbstint žmogų leistina sukelti jam ir skausmą.
  7. Gera netekti tokio džiaugsmo, su kuriuo išnyksta ir liūdesys.
  8. Gerai miega tas, kuris nejaučia, kad miega blogai.
  9. Geranorio pareigos jausmas beribis.
  10. Geriau protingai tylėti, negu kvailai kalbėti.
  11. Geriau visiškai ko nors nežinoti, negu žinoti blogai.
  12. Ginčuose tiesa visuomet pasimeta.
  13. Gyvenimas ir pasitikėjimas prarandamas tik vieną kartą.
  14. Gobšuolis – pats savo skurdo kaltininkas.
  15. Godulį turtas kursto, o ne malšina.
  16. Gražus veidas yra rekomendacija be žodžių.
  17. Iš svetimo skausmo nedaryk sau džiaugsmo.
  18. Kai jūra rami, bet kas gali laikyti vairą.
  19. Kalbančiojo papročiai geriau įtikina negu kalbos.
  20. Kas duoda tuoj pat, duoda dukart.
  21. Kas gina kaltąjį, tas pats užsitraukia kaltę.
  22. Kas nesigėdija savo prasižengimo, tas dvigubai kaltas.
  23. Kas nori daugeliui įtikti, tas nori nusikalsti.
  24. Kas praranda pasitikėjimą, daugiau nieko negali prarasti.
  25. Ką gerbiame, tam niekuomet nepataikaujame dėl to, kad pagarba vertinama, o iš meilikavimo pasišaipoma.
  26. likimas nori pražudyti, iš to atima protą.
  27. Ką tu kitam padarei, to lauk ir iš jo.
  28. Kelias į šlovę tiesiamas darbu.
  29. Kiekviena diena yra vakarykštės mokinė.
  30. Kiekvienas gandas gali pridaryti bėdos.
  31. Kitiems atleisk daug, sau nieko.
  32. Kritišką valandą svarbiausia drąsa.
  33. Koks ilgas gyvenimas vargšui, ir trumpas – laimingajam.
  34. Kur auksas prabyla, ten žmogus bejėgis.
  35. Lankas lūžta nuo didelės įtampos, o dvasia – nuo nusilpimo.
  36. Leisk kitam laisvai pasisakyt, jei nori išgirsti tiesą.
  37. Mandagiai atmestas prašymas – šiokia tokia paslauga.
  38. Mes domimės kitais, kai jie domisi mumis.
  39. Mums labiau patinka kas svetima, kitiems – kas mūsų.
  40. Narsus žmogus neištvers įžeidimo, o kilnus neįžeis.
  41. Nesigręžiokite atgal, kai jau beveik pasiekėte tikslą.
  42. Neturtingajam trūksta daug ko, godžiam – visko.
  43. Net ir spygliai malonūs, jei tarp jų matyti rožė.
  44. Neužmiršk tau padarytų paslaugų, bet pamiršk savo padarytąsias.
  45. Niekas nežino, ką sugeba, kol nepamėgina.
  46. O, kaip sunku išsaugoti garbę.
  47. Paveldėtojo ašaros dažnai slepia linksmą juoką.
  48. Pavyduolis kalba ne tai, kas yra, o tai, kas galėtų pakenkti.
  49. Pavojus ateina greičiau, kai jo nepaisoma.
  50. Siekti pertekliaus – vadinasi, vaikytis nepriteklių.
  51. Slaptų pavojų reikia saugotis labiausiai.
  52. Sunku sulaukti patogios progos, bet labai lengva ją prarasti.
  53. Svarbu ne tai, kuo tave laiko, o kas tu esi iš tikrųjų.
  54. Svarbu tiksliai suvokti kiekvieno žodžio reikšmę.
  55. Kalbasielos veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra.
  56. Tai, kas galėjo būti duota, gali būti ir atimta.
  57. Tas, kuris nesigėdija savo prasižengimo, kaltas dvigubai.
  58. Tam, kuris namie nerimastingai stebi vieną plyšį, griūtis negresia.
  59. Tas, kuris žavisi svetimomis dorybėmis, tikrai pats turi jų daugelį.
  60. Teisėjas pasmerdamas nekaltąjį, nuteisia pats save.
  61. Ten, kur nėra įvairovės, nėra ir malonumo.
  62. Ten, kur vienybė, visada ir pergalė.
  63. Varlė ir iš auksinio sosto šoks į pelkę.
  64. Veidmainio niekas negali ilgai pakęsti.
  65. Verčiau kai ko visai nežinoti, negu žinoti prastai.
  66. Visi ramiai paklūsta, kai įsako verti pagarbos.