Oskaras Vaildas

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Oskaras Vaildas

Oscar Wilde (1854-1900) – airių rašytojas, poetas ir dramaturgas.

Sentencijos[redaguoti]

Apie gyvenimą[redaguoti]

  1. Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į gyvenimo prozą. Bankrutuoti dėl poezijos – garbinga.
  2. Gyvenimas – paslaptis. Jo idealas – meilė. Jo išgryninimas – auka.
  3. Gyvenimas pernelyg sudėtingas, kad galėtum samprotauti apie jį rimtai.
  4. Gyvenimas – tai didžiulis nusivylimas.
  5. Gyvenime yra tik dvi tragedijos: pirma yra negauti to, ko trokšti, antra – tai gauti.
  6. Gyventi taip, kaip pats nori, nėra egoizmas. Egoistiška versti kitus gyventi taip, kaip norisi tau.
  7. Iš tikrųjų gyvenime nėra mažų ar didelių dalykų. Visa yra vienodai reikšminga, visa lygiai didu.
  8. Kai esi varčiamas gyventi santarvėje su kitais – kyla prieštaravimas, nes svarbu tavo paties gyvenimas. O kai dėl kitų žmonių, ka gi, jei nori būti sausas formalistas, gali puikuotis prieš kitus tauriais sprendimais, nors pačiam dėl jų nei šilta nei šalta.
  9. Neieškok gyvenime nei pilnatvės, nei patirties. Gyvenimo teikiamos dovanos brangiai kainuoja, ir mes perkame prasčiausias iš jo paslapčių už siaubingai didelę kainą.
  10. Reikia saugoti gyvenimo spalvas, bet niekada neprisiminti detalių. Detalės visada vulgarios.
  11. Retas kuris pasaulyje gyvena. Daugelis tik egzistuoja.
  12. Tavo blogybė buvo ne ta, kad per mažai žinojai apie gyvenimą, bet kad žinojai apie jį per daug.
  13. Tikrasis žmogaus gyvenimas – tai gyvenimas, kurio jis negyveno.
  14. Už visa, kas mūsų gyvenime yra šiuolaikiška, esame skolingi graikams. O visa, kas atgyvenę, atėjo iš Viduramžių.
  15. Vienas bučinys gali sugriauti visą žmogaus gyvenimą.

Apie grožį[redaguoti]

  1. Grožis man stebuklų stebuklas.
  2. Grožis – tam tikra genialumo forma, iš teisybės ji net aukščiau už genialumą, nes grožio net aiškinti nereikia.
  3. Jūsų protingas veidas ir taip toliau, bet grožis, tikras grožis dingsta tada, kai atsiranda intelektuali išraiška.
  4. Kritikas yra tas, kuris grožio sukeltus įspūdžius sugeba išreikšti kitu būdu ir nauja forma.

Apie ištikimybę[redaguoti]

  1. Ištikimieji pažįsta tik banaliąją meilės pusę, meilės tragedijas patiria tik neištikimieji.
  2. Kiek yra nuostabių moterų, pasenusių ne laiku tik todėl, kad jų gerbėjai buvo joms ištikimi.
  3. Kiek triukšmo žmonės kelia dėl neištikimybės! Juk net meilė ištikimybėje – grynai fiziologinis dalykas. Ji nieko bendra neturi su mūsų valia. Jauni vyrai nori būti ištikimi, bet nebūna, seniai nori būti neištikimi, bet negali.

Apie jaunystę[redaguoti]

  1. Jaunystė visuomet ekstravagantiška.
  2. Jaunystės išsaugojimo paslaptis – niekada nepatirti jausmų, kurie netinka.
  3. Kas gi yra jaunystė geriausiu atveju? Žalias, nesubrendęs metas, lėkštų nuotaikų ir liguistų minčių metas. – „Doriano Grėjaus portretas“.

Apie laimę[redaguoti]

  1. Aš galiu būti laimingas ir vienas pats su savimi. Kas gi nesijaustų laimingas pats sau vienas laisvėje, su gėlėmis, knygomis ir mėnuliu.
  2. Įsimylėjusieji laimingi iki prisipažinimo.
  3. Kai mes laimingi, tai visada ir geri, bet kai mes geri – ne visada laimingi. – „Doriano Grėjaus portretas“.
  4. Laimingas tas, kuris sutaria su savimi ir aplinkiniais.
  5. Malonumai ir laimė yra du skirtingi dalykai.
  6. Niekas taip nesendina žmogaus, kaip laimė.

Apie meilę[redaguoti]

  1. Didelę meilę ir didelį sielvartą sunaikina jų pačių perteklius.
  2. Du dešimtmečiai meilės moterį paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai vedybinio gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą.
  3. Meile neprekiaujama prekyvietėse, ji nesvarstoma prekiautojo svarstyklėmis. Jos, kaip ir intelekto, vienatinis džiaugsmas yra jausti, kad ji gyva.
  4. Meilė be pavydo – kaip valgis be druskos.
  5. Meilė ir neapykanta negali sugyventi vienoje sieloje.
  6. Meilė – didžiausia paslaptis, kurios ieškojo visi pasaulio išminčiai.
  7. Meilė pačiam sau – romanas, trunkantis visą gyvenimą.
  8. Meilė prasideda tuo, kad žmogus apgaudinėja save, o baigiasi tuo, kad apgaudinėja kitą.
  9. Meilė turi atleisti visus nusidėjimus, tik ne nusidėjimą meilei.
  10. Meilės mįslė yra didesnė nei mįslė Gyvenimo.
  11. Meilės vertas kiekvienas, išskyrus tą, kuris mano esąs jos vertas.
  12. Nieko nėra neįmanoma tam, kas myli.
  13. Pagaliau meilė numirė. Nepamenu, kas ją nužudė. Rodos, mylimosios pasiūlymas viską paaukoti man. Tai visada klaiki akimirka, pribloškianti mus amžinybės baime.

Apie meną[redaguoti]

  1. Atskleisti meną, o menininką paslėpti – štai meno tikslas.
  2. Iš tikro menas lyg veidrodis atspindi ne gyvenimą, o žiūrovą.
  3. Kiekvienas menas visiškai nenaudingas.
  4. Menas – tai liga, meilėiliuzija, religija – modernus tikėjimo pakaitalas, skepticizmas – tikėjimo pradžia. – „Doriano Grėjaus portretas“.
  5. Nuomonių įvairumas, vertinant meno kūrinį, rodo, kad kūrinys naujas, sudėtingas ir gyvybingas.

Apie menininką[redaguoti]

  1. Jei žmogus į gyvenimą žiūri kaip menininkas, protas tampa jo širdimi.
  2. Joks menininkas nėra liguistas. Menininkas gali vaizduoti viską.
  3. Visa bloga poezija kyla iš tikro jausmo. Natūralumas yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti menininku.

Apie mirtį[redaguoti]

  1. Mirties aš nebijau. Tik mirties atėjimas mane baugina.
  2. Tai, už ką žmonės miršta, nebūtinai yra tiesa.
  3. Tas, kas nebylu – jau mirę.
  4. Teismai teisia už viso gyvenimo darbus, o visus nuosprendžius skiria mirtis.
  5. Viską galima išgyventi, išskyrus mirtį.

Apie moterį[redaguoti]

  1. Antrą kartą teka tik ta moteris, kuri nekentė savo pirmojo vyro. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją žmoną. Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja.
  2. Jeigu jūs norite žinoti, ką iš tiesų galvoja moteris – o tai, beje, labai pavojinga – žiūrėkite į ją, bet nesiklausykite jos.
  3. Ji stengėsi atrodyti efektinga, tačiau sugebėjo būti tik netvarkinga.
  4. Moterį reikia mylėti ir nesistengti ją suprasti.
  5. Moteris gali pataisyti vyrą tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų norą gyventi.
  6. Moteris – tai paveikslas. Vyras – tai problema.
  7. Moterys ginasi puldamos, o puola staigiai ir nelauktai pasiduodamos.
  8. Moterys įkvepia mums norą kurti šedevrus, tačiau nuolatos trukdo juos sukurti.
  9. Moterys įsimyli nepataisomus kvailius, o palieka gerus iki šleikštulio.
  10. Moterys – tai materijos pergalė prieš protą, o vyrai – proto pergalė prieš moralę.
  11. Moterys turi nuostabią nuojautą: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu.
  12. Moterys – žavingai aikštinga lytis.
  13. Moters jėga tai, jog jos neįmanoma paaiškinti su psichologijos pagalba. Vyrus galima analizuoti, o moteris... tik dievinti!
  14. Niekada negalima pasitikėti moterimi, kuri pasako jums savo amžių. Moteris, galinti tai, gali viską.
  15. Niekas taip netrukdo romanui, kaip moters humoro jausmas ir jo nebuvimas pas vyrą.
  16. Norėdami pavaizduoti angelų grožį, juos vaizduoja panašius į moteris.
  17. Savo vyrų visada pavydi negražios moterys. Gražioms – ne iki to: jos pavydi svetimų.
  18. Visada? Koks baisus žodis!..Moterys jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną meilę, siekdamos, kad ji truktų amžinai.

Apie nuodėmę[redaguoti]

  1. Kūno nuodėmės yra niekniekis. Gėdingos tik sielos nuodėmės.
  2. Mūsų siauromis tamsiomis gatvelėmis šliaužia iš alkio degančiomis akimis Skurdas, jam iš paskos seka pažaliavusiu veidu Nuodėmė. Vargas pažadina mus iš ryto, o Gėda miega kartu su mumis naktį.
  3. Netrukus vaikštinėsite kaip atsivertėliai ar atgimimo sektos nariai, ragindami žmones nedaryti jums nusibodusių nuodėmių.
  4. Patyrimas toks pat neveiksmingas kaip ir sąžinė. Jis tik įrodo, kad mūsų ateitis bus tokia pat kaip praeitis ir kad nuodėmę, kurią sykį padarėme bjaurėdamiesi, pakartosime daug kartų ir su džiaugsmu.
  5. Priekaištai sau – savotiška prabanga. Kai kaltinam save, jaučiam, kad niekas kitas neturi teisės mūsų apkaltinti. Ne kunigas, o pati išpažintis duoda mums nuodėmių atleidimą.
  6. Vienintelė baisi nelaimė ir vienintelė neatleidžiama nuodėmė pasaulyje – nuobodulys.

Apie pagundą[redaguoti]

  1. Galiu atsispirti bet kam, išskyrus pagundai.
  2. Gyvenimo tikslas, jeigu jis yra – nuolatinis pagundų ieškojimas.
  3. Kai kurios pagundos tokios baisios, kad tik drąsuoliai joms atsiduoda.
  4. Kiekvienas geismas, kurį bandome užgniaužti, tebetūno mūsų mintyse ir nuodija mus. Kūnas nusideda kartą ir išsivaduoja iš nuodėmės, nes veiksmas – tai savotiškas apsivalymas. Nieko nebelieka, tik malonumo prisiminimas ar saldi atgaila. Vienintelis būdas atsikratyti pagundos – jai atsiduoti. Jeigu spirsies, tavo siela susirgs, ilgėdamasi to, ką pati sau uždraudė.

Apie pasaulį[redaguoti]

  1. Bjaurieji ir kvailiai šiame pasaulyje niekada nepralošia.
  2. Mes patys sau šėtonai ir visą pasaulį paverčiame pragaru.
  3. Pasaulyje nėra tokio blogio, kurio žmogaus dvasia neįstengtų jei ne paversti gėriu, tai bent padaryti pakenčiamu, pakeliamu, be širdies kartėlio.
  4. Pasaulyje tik viena blogybė pranoksta tą, kai visi apie tave kalba; tai blogybė, kai niekas apie tave nekalba.
  5. Pasaulisscena, bet pjesė blogai pastatyta.
  6. Visas pasaulis – didelės kapinės.

Apie paslaptį[redaguoti]

  1. Gyvenime mes geriausiu atveju galime patirti tik vieną didelį sielvartą, o didžiausia gyvenimo paslaptis – tą sielvartą kartoti kaip galima dažniau.
  2. Gyvenimo paslaptis – mėgautis nusivylimais, kai jus bjauriai, labai bjauriai apgaus.
  3. Tikroji pasaulio paslaptis – tai, kas matoma, o ne tai, kas nematoma...

Apie praeitį[redaguoti]

  1. Mėgindamas išsiginti praeities, savo gyvenimą paverti melu. Tai jau prilygsta sielos išdavystei.
  2. Nebijok praeities. Jei žmonės tvirtins tau, kad praeities nepakeisi, netikėk jais.
  3. Nė vienas žmogus nėra tiek turtingas, kad įstengtų nusipirkti savo praeitį.
  4. Praeitis, dabartis ir ateitis tėra vienas mirksnis Dievo akivaizdoje, o juk Dievo akivaizdoje mes ir turėtume stengtis gyventi.
  5. Praeitis žavi tuom, kad ji praeitis.

Apie protą[redaguoti]

  1. Ginčijasi tik tie, kurių protas sustingęs.
  2. Kokia jūs protinga, mano mieloji! Kalbėdama nepasakote nė vieno tikro žodžio.
  3. Šiuolaikinis idealas – viską išmanantis žmogus. O viską išmanančio žmogaus protas – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę.

Apie santuoką[redaguoti]

  1. Kai vyras susituokia su meiluže, jos vieta lieka laisva.
  2. Moterys dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga santuoka.
  3. Tikras santuokos pamatas yra nesiliaujantys nesusipratimai.

Apie sielą[redaguoti]

  1. Jau esu sakęs, kad už kančios visuomet slypi tik kančia. Tačiau dar išmintingiau būtų teigti, kad už kančios visuomet slypi siela.
  2. Niekas kitas neišgydys sielos, tik pojūčiai, kaip ir pojūčių niekas neišgydys, tik siela.
  3. Sielos ir kūno harmonija – kaip tai svarbu! Beprotybės pagauti, mes juos atskyrėme ir sugalvojome realizmą, kuris pasirodė esąs grubus, sukūrėme idealą, kuris pasirodė esąs tuščias.
  4. Žmogaus sielos neįmanoma pažinti – štai didysis bet kokios išminties pasiekimas.

Apie skausmą[redaguoti]

  1. kančios tveriami pasauliai – ir nei vaikas, nei žvaigždė nėra gimę be skausmo.
  2. Malonumas skirtas gražiam kūnui, o skausmas – gražiai sielai.
  3. Skausmas, kitaip nei malonumas, nesidangsto kauke.
  4. Skausmas – tai žaizda, kuri kraujuoja vos prisilietus nemeilės rankai.

Apie tiesą[redaguoti]

  1. Gryna ir paprasta tiesa yra retai kada gryna ir niekad paprasta.
  2. Kaip baisu vyrui – staiga sužinoti, kad visą gyvenimą jis kalbėjo tiesą, tikrą tiesą.
  3. Kalbėti tiesą skausmingą. Tačiau prievarta meluoti dar skausmingiau.
  4. Kentėjimas yra vienintelė tiesa. Visą kitą gali būti regėjimo iliuzija arba geismas, teskirtas akims apdumti ar skrandžiui pasotinti.
  5. Melas – tai kitų žmonių tiesa.

Apie tikėjimą[redaguoti]

  1. Abejonė – tai tikėjimo pradžia.
  2. Aš galiu patikėti bet kuo, kas bus pateikta kaip neįtikėtinas dalykas.
  3. Tai, kuo neabejoji, visada būna netikra. Kaip tik dėl to tikėjimas toks lemtingas, o romantika tokia pamokanti.

Apie vaikus[redaguoti]

  1. Iš pradžių vaikai myli savo tėvus. Po kurio laiko ima juos teisti. Retai kada jiems atleidžia....
  2. Jei vaikui duodamas žaislas, kurio stebuklingumo savo menku proteliu jis nesugeba įvertinti, kurio gražumo savo dar pusiau teprasivėrusiomis akimis negali įžvelgti, tai, užsispyręs, jis tą žaislą sulaužo; jei jis apatiškas – numeta ir nužingsniuoja pas sau lygius draugus.
  3. Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus – tai padaryti juos laimingus.

Apie vaizduotę[redaguoti]

  1. Logika – paskutinė paguoda neturintiems vaizduotės.
  2. Saikingumas – tai vienintelis neturinčiųjų vaizduotės pasiteisinimas.
  3. Vaizduotė, vien tik vaizduotė leidžia mums matyti pasaulį kaip visumą. Vien jos dėka suprantame tiek realius, tiek idealius mūsų santykius.
  4. Vedybos – tai vaizduotės pergalė prieš protą. Antros vedybos – tai vilties triumfas prieš patirtį.

Apie vertę[redaguoti]

  1. Kas yra cinikas? Tai žmogus, žinantis visko kainą, bet neišmanantis vertės.
  2. Nūnai žmonės žino visų daiktų kainas, bet nežino nė vieno daikto vertės.
  3. Sentimentalus romantikas – tai žmogus, visur įžiūrintis kvailą vertę, bet nežinantis, kiek kas kainuoja.

Apie vyrą[redaguoti]

  1. Idealus vyras – melaginga sąvoka.
  2. Idealus vyras turi kalbėti su moterimis kaip su dievaitėmis, o elgtis – kaip su vaikais. Jis turi nepaisyti jų rimtų prašymų, bet privalo tenkinti kiekvieną jų užgaidą. Jis turi skatinti jų kaprizus ir uždrausti jų misijas. Jis visados turi pasakyti daugiau negu galvoja, o galvoje turėti daugiau negu pasako.
  3. Komplimentai nuginkluoja vyrus, o ne moteris. Štai toks lyčių skirtumas.
  4. Mėgstu vyrus su ateitimi ir moteris su praeitimi.
  5. Moralizuojantis vyras paprastai esti veidmainis, o moralizuojanti moteris – visada kvailelė.
  6. Niekada taip nepaglostysi vyro tuštybės, kaip pavadindamas jį nusidėjėliu.
  7. Vyrams moterys atiduoda savo gyvenimo auksą. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis.
  8. Vyras myli moterį, žinodamas visas jos silpnybes, užgaidas, netobulumą – galbūt už tai ją labiausiai ir myli.
  9. Vyras su bet kokia moterim gali būti laimingas tol, kol jos nemyli.
  10. Vyrus galima analizuoti, moteris – tik dievinti.
  11. Visi vyraipabaisos. Mums lieka tik viena – geriau juos maitinti.

Apie žmogų[redaguoti]

  1. Apie žmogų galima spręsti pagal tai, kokią įtaką jis turi savo draugams. – „Doriano Grėjaus portretas“.
  2. Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus.
  3. Bet kada galite tapti žmogumi, kuris niekam nerūpi.
  4. Dauguma žmonių nebūna savimi. Jų mintys atskleidžia kitų žmonių pažiūras, jų gyvenimai – kitų mėgdžiojimas, o jų aistros – kitų citavimas.
  5. Demokratija – tai vienų žmonių prievarta kitiems visos žmonijos labui.
  6. Didžiausias vedybų trūkumas tas, kad jos žmonėms atima egoizmą. O žmonės be egoizmo yra bespalviai. Jiems stinga individualumo.
  7. Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti.
  8. Kai Dievas nori sunaikinti žmogų, jis išpildo jo norus.
  9. Mes ateiname į pasaulį, kad visiškai atskleistume savo prigimtį. Nūnai žmonės bijo savęs. Jie pamiršo svarbiausią iš visų pareigų – pareigą sau.
  10. Niekada nekreipiu dėmesio, ką šneka eiliniai žmonės, ir niekada nesikišu į tai, ką daro patrauklieji. Jei žmogus mane sužavi, ką jis beveiktų, man viskas miela.
  11. Pakerėti mus gali tik dviejų rūšių žmonės: tie, kurie žino absoliučiai viską, ir tie, kurie absoliučiai nieko nežino.
  12. Senas žmogus viskuo tiki; vidutinio amžiaus žmogus viskuo nepasitiki; jaunas – viską žino.
  13. Seniau žmonės patys išsikovodavo savo teises, dabar kiekvienas kūdikis jau gimsta su žmogaus teisių manifestu lūpose, daug didesniu už jį patį.
  14. Tik nuobodus žmogus patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti.
  15. Tik paviršutiniški žmonės gerai save pažįsta.
  16. Vieną lemtingą dieną žmonės suprato, kad plunksna daug galingesnė už grindinio akmenį ir gali žeisti taip pat, kaip plytgalis. Tada jie puolė ieškoti žurnalisto. Jį suradę išmokė ir pavertė savo darbščiu bei gerai apmokamu tarnu. Dabar belieka tik apgailestauti, kad taip atsitiko.
  17. Žmogus, kuris mato abi dalyko puses, iš tiesų nemato nieko.
  18. Žmogus tiki tuo, kas neįmanoma, bet niekuomet nepatikės tuo, kas akivaizdu.

Kitos[redaguoti]

  1. Artistas yra arba šventovės tarnas arba pajacas.
  2. Bešališką nuomonę galime pareikšti tik apie tuos dalykus, kurie iš tiesų mūsų nedomina. Todėl akivaizdu, kad tokia nuomonė visuomet bevertė.
  3. Blogiausia visų laikų tironijos forma yra silpnųjų tironija stipriesiems.. Tai vienintelė išlikusi tironija.
  4. Būdamas mieste, linksminiesi pats. Būdamas kaime, linksmini kitus.
  5. Dabar visuomenėje tiek daug savimi patenkintų žmonių apsimetinėja gerais, kad apsimesti blogu – miela ir kuklu.
  6. Dievinu paprastus malonumus. Jie – paskutinis prieglobstis sudėtingoms asmenybėms. – „Doriano Grėjaus portretas“.
  7. Geri norai – tai bevaisės pastangos kištis į mokslo dėsnius. Jie kyla iš visiškos tuštybės, o jų rezultatas – absoliutus nulis. Kartkartėmis jie suteikia mums tam tikrų prašmatnių, bet bevaisių emocijų, kurios tegali jaudinti silpnuosius… Geri norai – tarsi čekiai banke, kuriame nėra tavo sąskaitos.
  8. Gėrį ir blogį suvokia tik tie, kurie neturi jokio supratimo apie visa kita.
  9. Giminaičių nekenčiam dėl to, kad negalime pakęsti žmonių, turinčių tas pačias ydas, kaip mes.
  10. Gyvename epochoje, kurioje per daug skaitoma, kad būtų išmintinga, ir per daug mąstoma, kad būtų gražu.
  11. Gyvenimo tikslas – išreikšti save.
  12. Idealai pavojingi. Geriau faktai. Jie žeidžia, bet vis tiek geriau.
  13. Išmestume daug daiktų, jei nebūgštautume, kad kiti juos pasiims.
  14. Iš tikrųjų nėra nieko rimtesnio už aistrą.
  15. Yra tokių subtilių nuodų, kad, norėdamas sužinoti jų savybes, turi pats apsinuodyti.
  16. Jaučiu, kad futbolas – labai geras žaidimas šiukščioms mergaitėms, bet vargu ar tinka gležniems berniukams.
  17. Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o mokslas – kad nieko bendra su jausmais neturi.
  18. Jei neužtruksi per ilgai, aš lauksiu tavęs čia visą gyvenimą.
  19. Jeigu jūs džentelmenas, tada žinote tiek, kiek reikia, o jeigu jūs ne džentelmenas, tuomet bet kokios žinios yra kenksmingos.
  20. Jie verčia mus patikėti realumu to, kuo mes paparastai žaidžiame – romantika, aistra, meile.
  21. Juokas – visai nebloga draugystės pradžia ir pati geriausia jos pabaiga. – „Doriano Grėjaus portretas“.
  22. Jūsų cinizmas – paprasčiausia poza. Niekada nepasakote ko nors dorovinga, bet niekada nepadarote ko bloga.
  23. Kai apie jus kalba, tai blogiau gali būti tik viena – kai apie jus nekalba.
  24. Kaip lengva pakeisti kitus ir kaip sunku pasikeisti pačiam.
  25. Kaprizas ir visą gyvenimą trunkanti aistra skiriasi tik tuo, kad kaprizas užsitęsia kiek ilgėliau.
  26. Kartais mane tiesiog pribloškia mano paties atvirumas.
  27. Keisti tie dievai. Jie baudžia mus ne tik už mūsų ydas. Jie sužlugdo mus ir už tai, kas mumyse yra gera, švelnu, už polinkį mylėti.
  28. Kiekvienas nepaprastas daiktas slepia ką nors tragiška.
  29. Klausimai nebūna nekuklūs. Nebent atsakymai.
  30. Malonumai širdį gali paversti akmeniu, turtai gali ją išsekinti, bet ne sudaužyti.
  31. Mes linkę gerai galvoti apie kitus vien todėl, kad patys savęs bijom.
  32. Mes per daug stebime gamtą ir per mažai gyvename su ja.
  33. Mėgstu kalbėtis vienas: taip sutaupau laiką ir išvengiu ginčų.
  34. Minties vertė nieko bendra neturi su ją išdėsčiusio žmogaus nuoširdumu. Galimas daiktas, kad kuo žmogus nuoširdesnis, tuo jo mintys intelektualesnės, nes šiuo atveju jų nebenuspalvina nei norai, nei troškimai, nei prietarai.
  35. Natūralumas – irgi poza, be to, įkyriausia iš visų man žinomų.
  36. Nežinojimas – tarytum trapus, egzotiškas augalas: tik paliesk jį, ir žiedas nukris.
  37. Nėra moralių ar nemoralių knygų. Knygos esti gerai arba blogai parašytos. Ir viskas.
  38. Nieko neveikti – pasibaisėtinai sunkus darbas.
  39. Nuotaika daugiau negu mįslė. Ji visada trumpalaikė. Čia ir slypi visas jos žavesys.
  40. Nusikaltimai išimtinai daromi žemesnių sluoksnių. Aš nė trupučio nesmerkiu tų žmonių. Manyčiau, kad nusikaltimas jiems tas pat, kas mums menas – tiktai būdas sužadinti nepaprastus pojūčius. – „Doriano Grėjaus portretas“.
  41. Optimizmo pagrindas – paprasčiausia baimė.
  42. Papasakoti – vadinasi, viską patirti iš naujo.
  43. Pareiga yra tai, ko tikimės iš kitų.
  44. Pasiaukojimą derėtų uždrausti įstatymu. Jis tvirkina tuos, kuriems aukojamasi.
  45. Patirtis – taip vadiname savo klaidas.
  46. Patriotizmas – pagiežingųjų vertybė.
  47. Pesimistas – tai toks žmogus, kuris iš dviejų blogybių pasirenka abi.
  48. Poelgiai – pirmoji gyvenimo tragedija, žodžiai – antroji.
  49. Renkantis priešus atsargumo niekada nebus per daug.
  50. Romantikos žavesys – neapibrėžtumas.
  51. Senatvė tragiška ne tuo, kad esi senas, bet tuo, kad nebesi jaunas.
  52. Svajotojai – tikri ligoniai.
  53. Širdies gilumoje sentimentalistas visada yra cinikas. Iš tiesų sentimentalumas tėra šventė, kurią kartais leidžia sau cinikas.
  54. Šūkaujanti minia – niekai, pavojinga tylinti.
  55. Tapti civilizuotam nėra lengva. Tam tėra du būdai: vienas – tapti kultūringam, kitas – tapti sugedusiam.
  56. Tiek aukščiausia, tiek ir žemiausia kritikos forma – savotiška autobiografija.
  57. Tik išsilavinimas gali pridengti reikšmingą išvaizdą.
  58. Tik nedaugelis mūsų moka sužibėti kompanijoje, bet daugelis pajėgia būti malonūs.
  59. Tik pačių kilniausių motyvų skatinamas žmogus padaro visišką kvailystę.
  60. Veikla – paskutinis siaubas, kurio griebiasi nemokantys svajoti.
  61. Vienintelė gera draugija – tu pats.
  62. Visa bėda, kad po kiekvieno romano mes liekame tokie neromantiški.
  63. Visada reikia siekti to, kas tragiškiausia.
  64. Visuomenė stebėtinai atleidžia viską, išskyrus genialumą.
  65. Visų paskalų pagrindas yra gerai išmėgintas amoralumas.

Nuorodos[redaguoti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje