Blezas Paskalis

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Blaise Pascal (1623-1662) – prancūzų filosofas, matematikas, fizikas.

Blezas Paskalis

Sentencijos[redaguoti]

Apie protą[redaguoti]

  1. Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o proto luošis erzina? Todėl, kad šlubis suvokia, jog mes vaikštome tiesūs, o proto luošis tvirtina, jog ne jis, o mes luoši; jei ne tai, mes jaustume jam gailestį, o ne neapykantą.
  2. Kuo protingesnis žmogus, tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi.
  3. Kuo žmogus protingesnis, tuo daugiau pastebi žmonėse gėrio.
  4. Paskutinis žingsnis, kurį gali žengti protas – pripažinti, kad ir už jo ribų dar plyti daugybė dalykų. Jei protas nepajėgia to suprasti, jis yra menkas.
  5. Proto paliepimai daug svaresni už bet kurio valdovo įsakymus: nepaklausęs valdovo, žmogus tampa nelaimėliu, o nepaklausęs proto – kvailiu.
  6. Širdis, ne protas jaučia Dievą. Štai kas yra tikėjimas: širdimi, o ne protu juntamas Dievas.

Apie žmogų[redaguoti]

  1. Apie dorovines žmogaus savybes dera spręsti ne iš atskirų jo pastangų, o iš kasdieninio gyvenimo.
  2. Yra tik dvi rūšys žmonių: vieni – teisieji, laikantys save nusidėjėliais, kiti – nusidėjėliai, laikantys save teisiais.
  3. Jeigu žmogus pradeda suabsoliutinti savo dorybes, jį apninka ydos.
  4. Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko.
  5. Žmogaus prigimties esmė – judėjimas. Visiška ramybė reiškia mirtį.
  6. Žmogui niekas nėra taip nepakeliama kaip visiška ramybė: be aistrų, be reikalų, be pramogų, be veiklos.
  7. Žmogus kenčia baisiausiai, jei yra priverstas gyventi tik vienas ir galvoti tik apie save.
  8. Žmogus – ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi.
  9. Žmogus, priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai kenčia.
  10. Žmogus tėra nendrė, trapiausias iš gamtos kūrinių, bet tai mąstanti nendrė. Norint ją sunaikinti, nereikia apsiginkluoti visai visatai: garų, vandens lašo pakanka jam užmušti. Bet net jei visata jį sunaikintų, žmogus vis tiek būtų kilnesnis už tai, kas jį žudo, nes jis žino, kad miršta, ir žino, kad visata pranašesnė už jį, o visata nežino nieko.

Kitos[redaguoti]

  1. Apskritai, mes labiau tikime savo pačių atrastais argumentais, negu tais, kuriuos gavome iš kitų.
  2. Atsiremti galima tik į tai, kas priešinasi.
  3. Be tikėjimo žmogus negali pažinti nei tikrojo gėrio, nei teisingumo.
  4. Blogai būti kupinam trūkumų, bet dar blogiau būti jų kupinam ir nenorėti to pripažinti, nes tai reiškia prie jų dar pridurti apsigaudinėjimo ydą.
  5. Dėl didžiausio gėrio triumfo negalima daryti nė mažiausio blogio.
  6. Esame tokie neišmintingi, kad klaidžiojame po laikus, kurie mums visai nepriklauso, ir visiškai negalvojame apie tą vienintelį, kuris yra mūsų.
  7. Įprotis nuslopina prigimtį.
  8. Ypatingu žavesiu mus supa ne tik senovė, ne silpnesnis naujovių žavesys.
  9. Kai susiduri su natūraliu stiliumi, apstulbsti ir žaviesi, nes tikiesi susidurti su autoriumi, o randi žmogų.
  10. Kiekvienas samprotavimas baigiasi nuolaida jausmui.
  11. Kitaip sudėlioti žodžiai turi kitokią prasmę, o kitaip sudėliotos prasmės – kitokį poveikį.
  12. Kur kas geriau šiek tiek žinoti apie viską, negu žinoti viską apie vieną dalyką.
  13. Malonumo esmė ta,kad jo geidžiama.
  14. Manau, jog žmogaus pareiga yra dėl nieko nepulti į neviltį ir visame kame rasti gero.
  15. Meilė ir neapykanta dažnai trukdo tinkamai spręsti.
  16. Meilė neturi amžiaus.
  17. Mes dažnai guodžiamės smulkmenomis, nes jos mus įskaudina.
  18. Mums patinka tik kova, o jokiu būdu ne pergalė.
  19. Norite, kad apie jus gerai kalbėtų, tai nekalbėkite gerai apie save.
  20. Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, tik ateitis – mūsų tikslas. Tad niekuomet negyvename, bet tikimės gyventi, ir visuomet turėdami galimybę būti laimingi, niekuomet ja nepasinaudojame.
  21. Puikybė ir tingumas – visų ydų šaltiniai.
  22. Sąžinė – geriausia iš mūsų turimų didaktikos knygų, į ją reikia dažniausiai žvilgčioti.
  23. Stebėdamas šį stebuklą (dangų), pažink pats save.
  24. Šaipytisfilosofijos – tai filosofuoti.
  25. Teisingumas be jėgos silpnas, jėga be teisingumo despotiška.
  26. Tie, kurie rašė apie šlovės tuštumą, vis dėlto nori išgarsėti tuo, kad taip gerai apie tai parašė.
  27. Tik darbo pabaigoje paprastai sužinome, nuo ko derėjo jį pradėti.
  28. Tikram iškalbingumui nereikia iškalbos mokslo, kaip tikram dorovingumui nereikia dorovės mokslo.
  29. Tylėjimas meilėje svarbiau už žodžius.
  30. Turime būti dėkingi tiems, kurie nurodo mūsų trūkumus.
  31. Vargas žmonėms, nežinantiems savo gyvenimo prasmės.
  32. Vieni bijo netekti Dievo, kiti jį surasti.
  33. Vienintelis dalykas, kuris paguodžia mus mūsų varguose, – tai pramoga. Tačiau pramoga mums suteikia smagumo ir nejučiomis artina prie mirties.
  34. Visa mūsų didybė – mintis. Ne erdvė ir ne laikas, kurių negalime užpildyti, išaukština mus, o būtent mūsų mintis.
  35. Visas mūsų vertingumas – sugebėjimas mąstyti. Stenkimės mąstyti teisingai: tai moralės pagrindas.
  36. Visos nelaimės kyla dėl nesugebėjimo tyliai sėdėti kambaryje vienam.
  37. Visos pramogos yra sugalvotos stengiantis nuslopinti mirties baimę.

Nuorodos[redaguoti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje