Aleksandras Diuma (tėvas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
6 eilutė: 6 eilutė:
# [[Meilė]] – dviejų lyčių kova. [[Moteris|Moteriai]] reikia gintis pirmai, [[vyras|vyrui]] reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam.
# [[Meilė]] – dviejų lyčių kova. [[Moteris|Moteriai]] reikia gintis pirmai, [[vyras|vyrui]] reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam.
# Meilė įkvepia didingiems [[darbas|darbams]] ir kliudo juos įgyvendinti.
# Meilė įkvepia didingiems [[darbas|darbams]] ir kliudo juos įgyvendinti.
===Apie žmogų===
# Peštukai ir neramūs [[žmogus|žmonės]] visada susibičiuliauja su švelniais ir droviais, tarytum vieni iš jų ieškotų priešingybėje suraminimo, o kiti – apsaugos nuo savo pačių silpnumo.
# Seni [[velnias|velniai]] tampa atsiskyrėliais, o [[žmogus|žmonės]] sendami – velniais.
# [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, kiekvienas žmogus gali pakenkti kitam, ir jei ne kiekvieno atskirai paimto individo [[egoizmas]], kurio dėka jis apsigina, [[pasaulis]] jau seniausiai būtų pavirtęs į milžinišką kovos lauką.
# [[Žmogus]] beveik visada klysta įsivaizduodamas, jog mato, kokie jo reikalai, nors iš tiesų nieko nemato; ir dar labiau klysta įsivaizduodamas, kad nieko nemato, nors iš tiesų mato viską.
# [[Žmogus|Žmonės]] klausosi juo įdėmiau, kuo mažiau supranta.
# [[Žmogus]], kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo [[priešas|priešų]] gretas ir pakėlusiam prieš save savo paties [[ginklas|ginklą]]. Jis lemia savo [[pralaimėjimas|pralaimėjimą]], nes pirmasis patiki juo.
===Kitos===
===Kitos===
# Atlikti savo [[pareiga|pareigą]] kartais būna skausmingai sunku, bet dar skausmingiau jos neatlikti.
# Atlikti savo [[pareiga|pareigą]] kartais būna skausmingai sunku, bet dar skausmingiau jos neatlikti.
20 eilutė: 27 eilutė:
# [[Nuoseklumas]] – visų mūsų [[mįslė|mįslių]] raktas.
# [[Nuoseklumas]] – visų mūsų [[mįslė|mįslių]] raktas.
# Paprastai [[patarimas|patarimų]] prašoma tik todėl, kad jų nebūtų laikomasi, o jei kas ir laikosi, tai vien dėl to, kad paskui galėtų prikaišioti tam, kas tokį patarimą davė.
# Paprastai [[patarimas|patarimų]] prašoma tik todėl, kad jų nebūtų laikomasi, o jei kas ir laikosi, tai vien dėl to, kad paskui galėtų prikaišioti tam, kas tokį patarimą davė.
# Peštukai ir neramūs [[žmogus|žmonės]] visada susibičiuliauja su švelniais ir droviais, tarytum vieni iš jų ieškotų priešingybėje suraminimo, o kiti – apsaugos nuo savo pačių silpnumo.
# Rodyti kilnią [[širdis|širdį]] beširdžiams žmonėms – savęs [[mulkinimas]].
# Rodyti kilnią [[širdis|širdį]] beširdžiams žmonėms – savęs [[mulkinimas]].
# [[Santuoka|Santuokos]] [[grandinė]]s tokios sunkios, kad joms [[našta|panešti]] reikia dviejų, o kartais net trijų.
# [[Santuoka|Santuokos]] [[grandinė]]s tokios sunkios, kad joms [[našta|panešti]] reikia dviejų, o kartais net trijų.
# Seni [[velnias|velniai]] tampa atsiskyrėliais, o [[žmogus|žmonės]] sendami – velniais.
# Tik silpnavaliai visuomet viską mato pro gedulo šydą. [[Siela]] pati sukuria savo horizontus.
# Tik silpnavaliai visuomet viską mato pro gedulo šydą. [[Siela]] pati sukuria savo horizontus.
# Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti [[moteris]].
# Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti [[moteris]].
31 eilutė: 36 eilutė:
# Visi [[apibendrinimas|apibendrinimai]] yra pavojingi. Šitas – taip pat.
# Visi [[apibendrinimas|apibendrinimai]] yra pavojingi. Šitas – taip pat.
# Viskas šiame pasaulyje didinga ir gražu tik iš tolo. Taip ir slenka mūsų dienos: trokšti ir gailiesi; taip dviem žodžiais rašoma mūsų [[istorija]]!
# Viskas šiame pasaulyje didinga ir gražu tik iš tolo. Taip ir slenka mūsų dienos: trokšti ir gailiesi; taip dviem žodžiais rašoma mūsų [[istorija]]!
# [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, kiekvienas žmogus gali pakenkti kitam, ir jei ne kiekvieno atskirai paimto individo [[egoizmas]], kurio dėka jis apsigina, [[pasaulis]] jau seniausiai būtų pavirtęs į milžinišką kovos lauką.
# [[Žmogus]] beveik visada klysta įsivaizduodamas, jog mato, kokie jo reikalai, nors iš tiesų nieko nemato; ir dar labiau klysta įsivaizduodamas, kad nieko nemato, nors iš tiesų mato viską.
# [[Žmogus|Žmonės]] klausosi juo įdėmiau, kuo mažiau supranta.
# [[Žmogus]], kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo [[priešas|priešų]] gretas ir pakėlusiam prieš save savo paties [[ginklas|ginklą]]. Jis lemia savo [[pralaimėjimas|pralaimėjimą]], nes pirmasis patiki juo.
==Nuorodos==
==Nuorodos==
{{wikipedia}}
{{wikipedia}}

17:50, 20 spalio 2009 versija

Aleksandras Diuma (tėvas)

Alexandre Dumas, père (1802-1870) – prancūzų rašytojas.

Sentencijos

Apie meilę

  1. Meilė be pagarbos negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas.
  2. Meilė – dviejų lyčių kova. Moteriai reikia gintis pirmai, vyrui reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam.
  3. Meilė įkvepia didingiems darbams ir kliudo juos įgyvendinti.

Apie žmogų

  1. Peštukai ir neramūs žmonės visada susibičiuliauja su švelniais ir droviais, tarytum vieni iš jų ieškotų priešingybėje suraminimo, o kiti – apsaugos nuo savo pačių silpnumo.
  2. Seni velniai tampa atsiskyrėliais, o žmonės sendami – velniais.
  3. Žmogui būdinga klysti, kiekvienas žmogus gali pakenkti kitam, ir jei ne kiekvieno atskirai paimto individo egoizmas, kurio dėka jis apsigina, pasaulis jau seniausiai būtų pavirtęs į milžinišką kovos lauką.
  4. Žmogus beveik visada klysta įsivaizduodamas, jog mato, kokie jo reikalai, nors iš tiesų nieko nemato; ir dar labiau klysta įsivaizduodamas, kad nieko nemato, nors iš tiesų mato viską.
  5. Žmonės klausosi juo įdėmiau, kuo mažiau supranta.
  6. Žmogus, kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo priešų gretas ir pakėlusiam prieš save savo paties ginklą. Jis lemia savo pralaimėjimą, nes pirmasis patiki juo.

Kitos

  1. Atlikti savo pareigą kartais būna skausmingai sunku, bet dar skausmingiau jos neatlikti.
  2. Gailestis dėl prarastos naudos daugeliui žmonių atstoja sąžinės graužimą.
  3. Įžeista savimeilė verčia kentėti daug labiau nei žiaurumas ar liga.
  4. Kai atsitiktinumai būna susiję su genijų veikla, tai vadinama likimu.
  5. Kiekvienas apsimetimas yra kaukė, ir nors kažkokia tobula būtų toji kaukė, atidžiau pažiūrėjus visuomet galima ją atskirti nuo tikrojo veido.
  6. Moterys lengviausiai pravirkdo tuos vyrus, kurių labiausiai bijo kiti vyrai.
  7. Motina visada atleidžia, juk tam jinai ir atėjo į pasaulį.
  8. Nepatenkintieji visada naudojasi dviem aplinkybėmis: karu arba religija...
  9. Nežinojimas yra pati sunkiausia iš visų bausmių.
  10. Niekada bailumas nepasireiškia paklusimu jėgai, esančiai virš jūsų.
  11. Nuo bet kurios nelaimės yra du vaistai: laikas ir tylėjimas.
  12. Nuoseklumas – visų mūsų mįslių raktas.
  13. Paprastai patarimų prašoma tik todėl, kad jų nebūtų laikomasi, o jei kas ir laikosi, tai vien dėl to, kad paskui galėtų prikaišioti tam, kas tokį patarimą davė.
  14. Rodyti kilnią širdį beširdžiams žmonėms – savęs mulkinimas.
  15. Santuokos grandinės tokios sunkios, kad joms panešti reikia dviejų, o kartais net trijų.
  16. Tik silpnavaliai visuomet viską mato pro gedulo šydą. Siela pati sukuria savo horizontus.
  17. Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti moteris.
  18. Viltis – geriausias gydytojas iš visų, kuriuos pažįstu.
  19. Viltis, kaip ir siaubas, teikia kančių.
  20. Visą mūsų gyvenimą galima išreikšti trimis žodžiais: buvo, yra, bus.
  21. Visi apibendrinimai yra pavojingi. Šitas – taip pat.
  22. Viskas šiame pasaulyje didinga ir gražu tik iš tolo. Taip ir slenka mūsų dienos: trokšti ir gailiesi; taip dviem žodžiais rašoma mūsų istorija!

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –