Aistra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis brūkšnių taisymas. |
|||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
== Sentencijos == |
== Sentencijos == |
||
# [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]]. |
# [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]]. |
||
# Didžios [[aistra|aistros]] tokios pat retos kaip meno šedevrai. |
# Didžios [[aistra|aistros]] tokios pat retos kaip meno šedevrai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
# Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] - tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. |
# Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] - tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. |
||
# [[Meilė]] - vienintelė [[aistra]], nepripažįstanti nei [[praeitis|praeities]], nei [[ateitis|ateities]]. |
# [[Meilė]] - vienintelė [[aistra]], nepripažįstanti nei [[praeitis|praeities]], nei [[ateitis|ateities]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
# [[Aistra]] - persitvarkiusi [[meilė]]. |
# [[Aistra]] - persitvarkiusi [[meilė]]. – [[Jeronimas Laucius]]. |
||
# Yra pažinimo aistra, lygiai kaip aistra [[Muzika|muzikai]]. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų. |
# Yra pažinimo aistra, lygiai kaip aistra [[Muzika|muzikai]]. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. |
||
# Kiekviena aistra yra ir džiuginanti, ir kankinanti. |
# Kiekviena aistra yra ir džiuginanti, ir kankinanti. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]]. |
||
# Vienintelės aistros, kurios neteikia malonumo, - tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. |
# Vienintelės aistros, kurios neteikia malonumo, - tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. |
||
# Aistringos [[Širdis|širdies]] istorija visada nepaprastai paprasta. |
# Aistringos [[Širdis|širdies]] istorija visada nepaprastai paprasta. – [[A. Vinji]]. |
||
# Didžios aistros tokios pat retos kaip [[Menas|meno]] šedevrai. |
# Didžios aistros tokios pat retos kaip [[Menas|meno]] šedevrai. – [[Honorė de Balzakas|H. de Balzakas]]. |
||
# Truputis aistros [[Protas|protą]] aštrina, daug – slopina. |
# Truputis aistros [[Protas|protą]] aštrina, daug – slopina. – [[Stendalis]]. |
||
# Joks didis dalykas [[Pasaulis|pasaulyje]] neapsiėjo be aistros. |
# Joks didis dalykas [[Pasaulis|pasaulyje]] neapsiėjo be aistros. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]]. |
||
# [[Žmogus]] turi būti prieinamas aistroms, bet ir pajėgus jas valdyti. |
# [[Žmogus]] turi būti prieinamas aistroms, bet ir pajėgus jas valdyti. – [[Žanas Polis]]. |
||
# [[Troškimas]] valdyti [[Protas|protus]] – tai viena iš pačių stipriausių aistrų. |
# [[Troškimas]] valdyti [[Protas|protus]] – tai viena iš pačių stipriausių aistrų. – [[Napoleonas I]]. |
||
# Žmogaus aistros nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o protas miega, kol pažadinamas. |
# Žmogaus aistros nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o protas miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. |
||
# Aistros – mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis – vis dėlto skatina švietimą. |
# Aistros – mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis – vis dėlto skatina švietimą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. |
||
# Nėra didesnės [[Nelaimė|nelaimės]] kaip nežinoti savo aistros ribų. |
# Nėra didesnės [[Nelaimė|nelaimės]] kaip nežinoti savo aistros ribų. – [[Lao Dzė]]. |
||
# Aistros suteikia proto kvailiausiems [[Žmogus|žmonėms]] ir paverčia kvailiais protinguosius. |
# Aistros suteikia proto kvailiausiems [[Žmogus|žmonėms]] ir paverčia kvailiais protinguosius. – [[Seneka]]. |
||
# Valdymasis – pati didžiausia [[valdžia]], būti pavergtam savo aistrų – pati didžiausia vergovė. |
# Valdymasis – pati didžiausia [[valdžia]], būti pavergtam savo aistrų – pati didžiausia vergovė. – [[Seneka]]. |
||
# Valdyk aistras, antraip aistros užvaldys tave. |
# Valdyk aistras, antraip aistros užvaldys tave. – [[Epiktetas]]. |
||
# Aistra - blogas reguliatorius, bet galinga spyruoklė. |
# Aistra - blogas reguliatorius, bet galinga spyruoklė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. |
||
[[Kategorija:Emocijos]] |
[[Kategorija:Emocijos]] |
08:58, 19 liepos 2009 versija
Sentencijos
- Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų džiaugsmų šaltinis. – D. Didro.
- Didžios aistros tokios pat retos kaip meno šedevrai. – O. de Balzakas.
- Kiekvieno kančioje, emocijoje, aistroje esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso menui. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. Menas - tai nuotolis, kurį kančiai suteikia laikas. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – A. Kamiu.
- Meilė - vienintelė aistra, nepripažįstanti nei praeities, nei ateities. – O. de Balzakas.
- Aistra - persitvarkiusi meilė. – Jeronimas Laucius.
- Yra pažinimo aistra, lygiai kaip aistra muzikai. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų. – A. Einšteinas.
- Kiekviena aistra yra ir džiuginanti, ir kankinanti. – T. Draizeris.
- Vienintelės aistros, kurios neteikia malonumo, - tai pavydas ir baimė. – Dž. Č. Kolinzas.
- Aistringos širdies istorija visada nepaprastai paprasta. – A. Vinji.
- Didžios aistros tokios pat retos kaip meno šedevrai. – H. de Balzakas.
- Truputis aistros protą aštrina, daug – slopina. – Stendalis.
- Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros. – G. Hėgelis.
- Žmogus turi būti prieinamas aistroms, bet ir pajėgus jas valdyti. – Žanas Polis.
- Troškimas valdyti protus – tai viena iš pačių stipriausių aistrų. – Napoleonas I.
- Žmogaus aistros nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o protas miega, kol pažadinamas. – J. G. Herderis.
- Aistros – mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis – vis dėlto skatina švietimą. – K. A. Helvecijus.
- Nėra didesnės nelaimės kaip nežinoti savo aistros ribų. – Lao Dzė.
- Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius. – Seneka.
- Valdymasis – pati didžiausia valdžia, būti pavergtam savo aistrų – pati didžiausia vergovė. – Seneka.
- Valdyk aistras, antraip aistros užvaldys tave. – Epiktetas.
- Aistra - blogas reguliatorius, bet galinga spyruoklė. – R. V. Emersonas.