Viljamas Hazlitas

Viljamas Hazlitas (angl.William Hazlitt; (1778-1830) – anglų rašytojas, humanistas, eseistas, literatūros kritikas ir filosofas.

Viljamas Hazlitas

Sentencijos ir aforizmai

1. Apsimetėlis neapkenčia tų, kuriuos apgaudinėja ir neturi savigarbos. Jis apgautų ir save patį, jei tik galėtų.
2. Aš mielai praleisčiau visą savo gyvenimą keliaudamas po užsienį, jeigu galėčiau nusipirkti dar vieną gyvenimą, kurį praleisčiau namie.
3. Didingumas panašus į kalną. Į jį veda status ir sunkus kelias.
4. Didžiausi veidmainiai dažniau už kitus apmulkinami.
5. Draugą aš labiausiai myliu už jo trūkumus, apie kuriuos galima pakalbėti.
6. Genijus, kaip ir paprasti žmonės, nenaudojamas rūdija.
7. Geras charakteris – viso gyvenimo turtas.
8. Jaunystei būdingas viską atperkantis nemirtingumo jausmas. Būti jaunam – tai būti nemirtingam.
9. Kai kurie žmonės duoda pasižadėjimus dėl malonumo jų netesėti.
10. Klestėjimas – didis mokytojas; nesėkmė – dar didesnis.
11. Koks yra mūsų pasitikėjimas, tokie ir sugebėjimai.
12. Laimė beldžiasi mažiausiai kartą į kiekvienas duris.
13. Mes kalbame mažai, jeigu nekalbame apie save.
14. Mes visada pasirengę dukart papasakoti tą pačią istoriją, tačiau nenorėtume jos dukart išgirsti.
15. Pats didžiausias gyvenimo malonumas – suvokti atliktą pareigą.
16. Pats geriausias būdas pritaikyti silpnybes – panaudoti vieną prieš kitą.
17. Prietaras – tamsumo kūdikis.
18. Savo naująjį namą pirmaisiais metais atiduok priešui, antraisiais – draugui, o trečiaisiais įsikurk jame pats.
19. Sąmojis – pokalbio druska, bet ne maistas.
20. Šmaikštumas – pokalbio druska, bet tikrai ne jo maistas.
21. Tai, kas jau nekelia ginčų, nekelia ir susidomėjimo.
22. Taisyklės ir pavyzdžiai žudo genijų ir meną.
23. Vaikams reikalingi ne pamokymai, o pavyzdžiai.
24. Žmogus – vienintelė gyva būtybė, kuri juokiasi ir verkia, nes jis vienintelis jaučia skirtumą tarp to, kas yra, ir to, kas turi būti.