Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
AnankeBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: fa:فردریک هگل
Nėra keitimo santraukos
2 eilutė: 2 eilutė:
[[Vaizdas:Hegel_portrait_by_Schlesinger_1831.jpg|200 px|thumb|Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis]]
[[Vaizdas:Hegel_portrait_by_Schlesinger_1831.jpg|200 px|thumb|Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis]]
==Sentencijos==
==Sentencijos==
# Doroviniai [[aforizmas|aforizmai]] glaustai nusako žmogaus priedermes, gyvenimo išmintį, požiūrį, apibrėžia tvirtus dvasinės sferos pagrindus, palaiko žmogaus veiklos ir pažinimo principus.
# Gyva būtybė [[mirtis|miršta]] todėl, kad yra prieštaravimas: savyje ji yra visuotina, yra rūšis, tačiau tiesiogiai ji egzistuoja tik kaip atskirybė. Mirtyje rūšis atsiskleidžia kaip jėga, valdanti betarpišką atskirybę.
# Gyva būtybė [[mirtis|miršta]] todėl, kad yra prieštaravimas: savyje ji yra visuotina, yra rūšis, tačiau tiesiogiai ji egzistuoja tik kaip atskirybė. Mirtyje rūšis atsiskleidžia kaip jėga, valdanti betarpišką atskirybę.
# Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be [[aistra|aistros]].
# Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be [[aistra|aistros]].

13:50, 29 lapkričio 2009 versija

Georg Wilhelm Friedrich Hegel (1770-1831) – vokiečių filosofas.

Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis

Sentencijos

  1. Doroviniai aforizmai glaustai nusako žmogaus priedermes, gyvenimo išmintį, požiūrį, apibrėžia tvirtus dvasinės sferos pagrindus, palaiko žmogaus veiklos ir pažinimo principus.
  2. Gyva būtybė miršta todėl, kad yra prieštaravimas: savyje ji yra visuotina, yra rūšis, tačiau tiesiogiai ji egzistuoja tik kaip atskirybė. Mirtyje rūšis atsiskleidžia kaip jėga, valdanti betarpišką atskirybę.
  3. Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros.
  4. žmogus daro, toks ir yra.
  5. Menininkas priklauso savo laikui, gyvena jo teisėmis ir įpročiais; laikosi jo pažiūrų ir sampratos.
  6. Moterys gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis.
  7. Tas, kuris nori pasiekti ką nors didaus, privalo, pasak J. V. Gėtės mokėti apsiriboti, o tas, kuris, priešingai, nori visko, iš tikro nieko nenori ir nieko nepasieks.
  8. Tikroji apsišvietusių tautų narsa pasireiškia ryžtu aukotis dėl tėvynės.
  9. Veiklai labiausiai reikia charakterio; žmogus su charakteriu – tai apdairus žmogus, kuris turi konkretų tikslą ir atkakliai jo siekia.
  10. Žmogus – tai jo poelgiai.

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –