Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: fa:فردریک هگل |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Hegel_portrait_by_Schlesinger_1831.jpg|200 px|thumb|Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis]] |
[[Vaizdas:Hegel_portrait_by_Schlesinger_1831.jpg|200 px|thumb|Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis]] |
||
==Sentencijos== |
==Sentencijos== |
||
# Doroviniai [[aforizmas|aforizmai]] glaustai nusako žmogaus priedermes, gyvenimo išmintį, požiūrį, apibrėžia tvirtus dvasinės sferos pagrindus, palaiko žmogaus veiklos ir pažinimo principus. |
|||
# Gyva būtybė [[mirtis|miršta]] todėl, kad yra prieštaravimas: savyje ji yra visuotina, yra rūšis, tačiau tiesiogiai ji egzistuoja tik kaip atskirybė. Mirtyje rūšis atsiskleidžia kaip jėga, valdanti betarpišką atskirybę. |
# Gyva būtybė [[mirtis|miršta]] todėl, kad yra prieštaravimas: savyje ji yra visuotina, yra rūšis, tačiau tiesiogiai ji egzistuoja tik kaip atskirybė. Mirtyje rūšis atsiskleidžia kaip jėga, valdanti betarpišką atskirybę. |
||
# Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be [[aistra|aistros]]. |
# Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be [[aistra|aistros]]. |
||
13:50, 29 lapkričio 2009 versija
Georg Wilhelm Friedrich Hegel (1770-1831) – vokiečių filosofas.
Sentencijos
- Doroviniai aforizmai glaustai nusako žmogaus priedermes, gyvenimo išmintį, požiūrį, apibrėžia tvirtus dvasinės sferos pagrindus, palaiko žmogaus veiklos ir pažinimo principus.
- Gyva būtybė miršta todėl, kad yra prieštaravimas: savyje ji yra visuotina, yra rūšis, tačiau tiesiogiai ji egzistuoja tik kaip atskirybė. Mirtyje rūšis atsiskleidžia kaip jėga, valdanti betarpišką atskirybę.
- Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros.
- Ką žmogus daro, toks ir yra.
- Menininkas priklauso savo laikui, gyvena jo teisėmis ir įpročiais; laikosi jo pažiūrų ir sampratos.
- Moterys gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis.
- Tas, kuris nori pasiekti ką nors didaus, privalo, pasak J. V. Gėtės mokėti apsiriboti, o tas, kuris, priešingai, nori visko, iš tikro nieko nenori ir nieko nepasieks.
- Tikroji apsišvietusių tautų narsa pasireiškia ryžtu aukotis dėl tėvynės.
- Veiklai labiausiai reikia charakterio; žmogus su charakteriu – tai apdairus žmogus, kuris turi konkretų tikslą ir atkakliai jo siekia.
- Žmogus – tai jo poelgiai.
