Ernestas Hemingvėjus
Išvaizda
(Nukreipta iš Ernest Hemingway)
Ernestas Hemingvėjus (angl. Ernest Hemingway, (1899-1961) – amerikiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1954).
Sentencijos
[keisti]Apie gyvenimą
[keisti]- Džiaugtis gyvenimu – tai mokytis gauti už savo pinigus ką nors vertinga ir suvokti tai.
- Geriau mirti stačiam, negu gyventi klūpant.
- Jei nustojote ką nors daryti vien iš malonumo, manykite, kad gyvenimas baigėsi.
- Žmogaus gyvenimas be tragedijos negali būti gražus.
Apie meilę
[keisti]- Abipusė dviejų žmonių meilė negali baigtis laimingai.
- Jokiu būdu nesileiskite į kelionę su tais, kurių nemylite.
- Meilė užgęsta, kai nustoja pulsuoti jos pagrindinė dvasinė funkcija: nenutraukiamas domėjimasis kitu ir nuoširdus bendravimas.
Apie pasaulį
[keisti]- Pasaulis gali sužaloti kiekvieną, tačiau kaip tik pažeistose srityse daugelis ir jaučiasi stipriausi.
- Pasaulis laužo kiekvieną, ir po to daugelis tampa tik stipresniais palaužtoje vietoje. Bet tuos, kurie nenori palūžti, jis užmuša. Jis užmuša pačius geriausius, ir pačius švelniausius, ir pačius drąsiausius, kurie tik pasitaikys. O jei tu nesi nei šioks, nei toks, gali būti ramus – jis tave irgi užmuš, tik per daug neskubėdamas.
- Šis pasaulis yra puiki vieta, verta, kad dėl jos kovotum.
Apie rašymą
[keisti]- Iš pradžių reikia išstudijuoti tai, apie ką rašai, o paskui reikia išmokti rašyti. Tam ir kitam išeina visas gyvenimas.
- Nėra pasauly sunkesnio darbo negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie žmogų.
- Rašyti, tiesą sakant, labai paprasta. Tiesiog sėdiesi prie spausdinimo mašinėlės ir leidi sau nukraujuoti.
Apie rašytoją
[keisti]- Fašizmas – tai melas, skelbiamas banditu, ir rašytojas, susitaikes su fašizmu, pasmerktas nevaisingumui.
- Išsiaiškindamas su savo vienatve, rašytojas auga kaip visuomeninė figūra, ir jo darbas dėl to dažnai nukenčia.
- Rašytojas, kaip čigonas, nepriklauso jokiam sluoksniui. Jis gali atstovauti klasei tik tokiu atveju, jei jo talentas ribotas. Jei jis pakankamai talentingas, atstovauja visoms klasėms.
- Rašytojas neturi gyventi toli nuo pasaulio, kai nekuria.
- Tikram rašytojui kiekviena knyga turi būti nauja pradžia, nauju bandymu pasiekti tai, kas nepasiekiama. Jis visada stengiasi daryti tai, ko niekas iki jo nedarė arba ką kiti bandė daryti ir nesugebėjo.
Apie vienatvę
[keisti]- Aš žinau, kad naktį ne taip, kaip dieną, kad viskas kitaip, kad to, kas įvyko naktį, negalima paaiškinti dieną, nes tada to nebėra, ir jei žmogus pasijutai vienišas, tai naktį vienatvė ypač baisi.
- Didelio žmogaus skaisčią širdį vienatvė dar labiau nuskaidrina, o kieta mažo žmogaus širdis vienatvėje pasidaro dar šiurkštesnė.
- Reikia gi žmogui su kuo nors išsišnekėti. Seniau turėjom religiją, kitokių nesąmonių. O dabar reikia, kad kiekvienas turėtų su kuo atvirai pasikalbėti, nes būk tu dievažin koks drąsuolis, o vienatvė vis tiek labai slegia. – „Kam skambina varpai“.
Apie žmogų
[keisti]- Daugelis žmonių niekada negirdi vienas kito.
- Niekas iš žmogaus neatima tiek daug jėgų, kiek pavojaus baimė.
- Patys geriausi žmonės geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų siela dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta.
- Visus pasaulio žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas. Su vienais – lengva, bet lengva ir be jų. Su antrais – be galo sunku, bet gyvenimas be jų – suvis neįmanomas.
- Žmogus sutvertas nepralaimėti. Žmogų galima sunaikinti, bet nugalėti jo neįmanoma.
- Žmogus žudo savo talentą, jei rašo blogiau, negu gali rašyti.
- Žmonės su amžiumi netampa protingesni. Jie paprasčiausiai tampa atsargesni.
Kitos
[keisti]- Ambicija – ydų šaltinis, veidmainystės motina, pavydo giminaitė, apgaulės gimdytoja. Daugelio žmonių privalumai mažėja didėjant jų pasisekimui.
- Bailiai miršta beprasmiškai.
- Bailys miršta tūkstantį kartų, drąsus – tik kartą.
- Bailumas visada kyla iš nemeilės.
- Blogai valdomai šaliai svarbiausia panacėja – valiutinė infliacija, antra – karas; abi atneša laikiną pagerėjimą, abi atneša galutinę pražūtį.
- Darbas – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų nemalonumų, iš visų bėdų galima išsivaduoti tik darbu.
- Eilinis melagis dažnai paprašo įtikimiau negu tas, kuris matė viską savo akimis.
- F. Dostojevskis parašė istorijų, kuriomis galima patikėti. Prašė ir tokių, kurios niekaip neįtikina. Tačiau kai kurie jo kūriniai tokie teisingi, kad juos skaitydamas jauti, kaip keitiesi.
- Geriau žinoti patį blogiausią negu savaičių savaites gyventi bijant paties blogiausio.
- Geriausias būdas sužinoti, ar galima žmogumi pasitikėti, – pasitikėti juo.
- Geriu, kad aplinkiniai pradėtų atrodyti įdomesni.
- Iš visų bjaurių žmonijos rykščių fanatizmas – pati pražūtingiausia, jos labiausiai reikia bijoti.
- Išties drąsiems žmonėms nėra jokios priežasties kautis dvikovoje – taip visada elgiasi tik bailiai, norėdami įtikėti, kad yra drąsūs.
- Jei jus kas nors žeidžia, vadinasi, tai jums ne vis vien.
- Jei norite atsikratyti kokios nors minties, užrašykite ją.
- Karas, kad ir koks būtinas bei teisingas, – visada nusikaltimas.
- Kareivio narsa kare – mokėjimas kuo labiau apriboti savo vaizduotę. Mąstyti apie pavojų tik tuomet, kai pavojus yra iš tikro. Ne anksčiau ir ne vėliau.
- Kas puikuojasi erudicija ir mokytumu, neturi nei viena, nei kita.
- Kas sutvardo save, yra stipresnis už miestų užkariautojus.
- Kiekvienas mąstantis žmogus yra ateistas. – „Atsisveikinimo su ginklais“.
- Kol galite pradėti, tol viskas gerai. Vaisiai pasirodys.
- Niekada nepainiokite judesio su veiksmu.
- Niekas dusyk nesikartoja.
- Pasaulyje tiek daug moterų, su kuriomis galima permiegoti, ir tiek mažai tokių, su kuriomis galima pasikalbėti.
- Pats bjauriausias žodis – „pensija“.
- Persikeldami iš vienos vietos į kitą, vis tiek nepabėgsite nuo savęs.
- Pokštininkas gali gerokai įgristi, ypač jei jo pokštai ima kartotis.
- Proza – tai architektūra, o ne dekoravimo menas.
- Rečiausiai pavykdavo sutikti tokių protingų žmonių, kurie dargi būtų ir laimingi.
- Seniau dažnai buvo rašoma, kaip puiku ir nuostabu mirti už tėvynę. Šiuolaikiniame kare nieko puikaus ir nuostabaus, deja, nėra. Miršti kaip šuo be jokios aiškios priežasties.
- Sėkmės paslaptis labai paprasta: nesileiskite būti sužlugdomi. Nesileiskite būti sužlugdomi kitų akivaizdoje.
- Tas, kuris puikuojasi erudicija arba išsimokslinimu, neturi nei vieno, nei kito.
- Tas, kuris sutramdo savo dvasią, stipresnis už tą, kuris užkariauja miestus.
- Verčiau norėčiau mokėti vertinti tuos dalykus, kurių negaliu turėti, negu turėti tuos dalykus, kurių nesugebėčiau vertinti.
- Visi sentimentalūs žmonės labai žiaurūs.
- Visi žmonės gimsta kokiam nors darbui. Visi žeme vaikščiojantieji turi savo priedermes gyvenime.
- Visos geros knygos panašios tuo, kad kai jas perskaitote, atrodo, kad visa tai atsitiko jums ir visad liks su jumis: gera ir bloga, susižavėjimas, širdgėla ir gailestis, žmonės ir vietos, ir net tai, koks buvo oras.