Indų patarlės ir priežodžiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Keičiama: ko:인도 속담 |
S r2.7.2) (robotas Pridedama: uk:Індійські прислів'я |
||
67 eilutė: | 67 eilutė: | ||
[[sl:Indijski pregovori]] |
[[sl:Indijski pregovori]] |
||
[[tr:Hint atasözleri]] |
[[tr:Hint atasözleri]] |
||
[[uk:Індійські прислів'я]] |
06:05, 15 balandžio 2013 versija
D
- Dar niekas nepasiklydo tiesiame kelyje.
G
- Gyvenimas yra kaip tigras. Galite arba gulėti ir leisti jam prispausti letena jums galvą, arba galite sėsti jam ant nugaros ir joti.
I
- Išmintingas žmogus amžinos ramybės ieško ir ją randa savyje.
Y
- Yra dvi priemonės nuo kūniškų ir dvasinių ligų: arba gydytis, arba negalvoti apie tai.
J
- Jeigu norai užgęsta, tai ir vargšas yra turtingas; jeigu jie užvaldo, tai ir didikas lygus vergui.
- Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi žmogus.
K
N
- Nedaug laiko reikia, kad daug gero padarytum.
- Nekeik dievo, kad jis sukūrė tigrą, dėkok Dievui, kad jis nesuteikė jam sparnų.
- Nemušk moters netgi gėle.
- Nenutrauk draugystės gijų, nes jas surišus liks mazgas.
- Nesiimti jokių darbų – tai pirmas išminties požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis.
- Net dievų maistas, jeigu jo per daug, virsta nuodu.
- Nors ir toli yra, bet nėra tolimas tas, kas artimas širdžiai; o tas, kas nėra artimas širdžiai, nors ir arti yra, bet nėra artimas.
P
- Pasakyk man, kuo tu giriesi ir aš pasakysiu, ko tau trūksta.
- Pasėsi poelgį – pjausi įprotį, pasėsi įprotį – pjausi charakterį, pasėsi charakterį – pjausi likimą.
S
- Su didžiausiu vargu nešame akmenį į kalną, o į apačią jis nusirita akimirksniu; taip pat į priekį mus veda gerieji, o atgal – prakeiktieji.
T
- Tas didis, kuris tampa aklas prieš svetimas žmonas, raišas besivejodamas svetimą turtą, kurčias girdėdamas apkalbas apie artimuosius.
- Tėvas saugo ją vaikystėje, vyras – jaunystėje, sūnus – senatvėje: negalima palikti moters pačios sau.
V
- Verkiau, kad neturiu batų, kol pamačiau, žmogų be kojų.
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
- Viskas kas neatiduota, prarasta.
- Vyras be žmonos – keliautojas dykumoje.