Heinrichas Heinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: fi:Heinrich Heine |
||
55 eilutė: | 55 eilutė: | ||
[[es:Heinrich Heine]] |
[[es:Heinrich Heine]] |
||
[[fa:هاینریش هاینه]] |
[[fa:هاینریش هاینه]] |
||
[[fi:Heinrich Heine]] |
|||
[[gl:Heinrich Heine]] |
[[gl:Heinrich Heine]] |
||
[[he:היינריך היינה]] |
[[he:היינריך היינה]] |
23:01, 5 gruodžio 2010 versija
Heinrich Heine (1797-1856) – vokiečių rašytojas.
Sentencijos
Apie kvailius
- Kvailys tas, kuris mėgina pridengti savo menkystę protėvių nuopelnais.
- Kvailiai mano, kad, norint Kapitolijų užgrobti, pirma reikia užpulti žąsis.
- Kvailių pasaulyje daugiau negu žmonių.
Apie žmogų
- Aš matau, kad žmonės kvaili, kai skundžiasi didelėmis kančiomis. Skausmas ne toks didelis, tik štai krūtinė, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankšta.
- Geriau būti nelaimingu žmogumi, negu savimi patenkinta kiaule.
- Kiekvienas žmogus tai pasaulis. Po kiekvienu akmeniu guli pasaulio istorija.
- Nieko neveikiantis žmogus niekada nebūna visai laimingas; dykūno veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis.
- Ribotas, bet sąžiningas žmogus dažnai mato kiaurai visas pačių apsukriausių verteivų suktybes.
- Veikla neužimtas žmogus niekuomet negali džiaugtis didele laime.
- Visi sveiki žmonės myli gyvenimą.
Kitos
- Buteliuose aš matau baisybes, kurias sukels jų turinys: tarytum regėčiau indus su išsigimėliais, gyvatėmis ir embrionais gamtos mokslų muziejuje.
- Cezaris arba niekas.
- Gamta kaip didis poetas sugeba ir menkiausiomis priemonėmis pasiekti didžiausią efektą.
- Gerasis susiranda žemėje rojų, o piktasis čia iš anksto mėgaujasi savo pragaru.
- Gerumas vertingesnis už grožį.
- Išmintingi žmonės apgalvoja savo mintis, kvaili jas pagarsina.
- Išmintis turi tik vienaskaitą ir tikslias ribas, o kvailysčių tūkstančiai ir visos beribės.
- Jo narsumo užtektų šimtui liūtų, o proto – dviem asilams.
- Kai areną palieka herojai, į ją įžengia klounai.
- Kančios, nors ir įsivaizduojamos, suteikia ne mažesnį skausmą.
- Kiekvienos epochos savi uždaviniai, ir nuo to, kaip jie sprendžiami, priklauso žmonijos pažanga.
- Kupina šilumos ir ištikimybės mirtis yra geriau negu šaltas, neištikimas gyvenimas.
- Meilė! Tai kilniausia ir galingiausia iš visų aistrų. Bet jos visa įveikianti jėga – begalinis kilnumas ir beveik antjutiminis nesavanaudiškumas.
- Naktį galvojant apie Vokietiją dingsta visi miegai.
- Nepaklusti jokiam įstatymui – vadinasi, neturėti visų patikimiausios apsaugos, nes įstatymai turi mus ginti ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs pačių.
- Paprastai šlovinamas dramaturgas, gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove.
- Pasaulio didingumas visuomet adekvatus dvasios didingumui.
- Sąžiningumas puikus dalykas, kai visi aplink sąžiningi, o aš vienas jų tarpe sukčius.
- Sielos kūriniai amžini ir pastovūs, o kritika – kažkas kintančio. Ji kyla iš savo meto pažiūrų.
- Sumanymų ir jausmų atžvilgiu jaunystė nesavarankiška, todėl mirtimi ir jausmu ypač aprėpia tiesą.
- Talentas mėgdžioja gamtą ir analitiškai kuria tai, ką genijus kuria sintetiškai, bet dar charakterių tarp vienų ir kitų.
- Tarnai, neturintys pono, nėra laisvi žmonės – liokajystė tūno jų sieloje.
- Vienas poetas yra pasakęs: „Pirmasis karalius buvo laimingas karys!“ Kalbant apie dabartinių mūsų finansinių dinastijų kūrėjus mes galime prozaikiškai pasakyti, kad pirmasis bankininkas buvo laimingas sukčius.