Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigacija, paiešką

(1875-1911). Lietuvių kompozitorius, dailininkas, kultūros veikėjas.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

Apie meilę[keisti]

  1. Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu.
  2. Meilė – tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė ilgesys.
  3. Meilė – tai stiprūs ir balti sparnai.
  4. Meilė – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas.

Apie žmogų[keisti]

  1. Aš visuomet trokštu, kad būtum žmogus toks, kaip kad aš suprantu, t. y. žmogus, kuris viską jaučia, supranta ir siekia tiesos, gėrio ir grožio.
  2. Kad būtum žmogus, argi būtinai reikia turėti ant kaktos prilipdytą ženklą, t. y. būti kurpium, inžinierium, kunigu ar muziku?
  3. Kaip tai nuostabu būti reikalingam žmonėms ir jausti šviesą savo delnuose.
  4. Kuo plačiau sparnus išskleis, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus laimingesnis žmogus.
  5. Nėra žmogaus, kuris gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezultatų.
  6. Piktas žmogus man atrodo nenormalus ir ne kartą pasirodo kaip labai idomus fenomenas, tartum būtų klaidingos idėjos supainiotas.
  7. Žmogui vienui vienam būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus siela neturi sparnų primygti nuosavam „aš“. Sunku jai tada, bet kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus.

Kitos[keisti]

  1. Aš esu pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai.
  2. Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse.
  3. Čia, šioje menkoje Žemėje, šalia tiekos mažyčių dalykų yra taip pat kažkas labai didingo ir stebuklingo.
  4. Dailininko pareiga išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o žiūrovo pareiga jį suprasti.
  5. Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta.
  6. bičiulio viskas priimama – tiek pagyrimai, tiek priekaištai.
  7. Iš visų gailesčių didžiausias yra gailėjimasis paties savęs.
  8. Joks kritikas nepasakys man to, ką aš pats sau galiu pasakyti.
  9. Keliauti su kuo nors – tai gyventi su juo vieną gyvenimą. Kad taip galima būtų gyventi visada plačiai atsimerkus viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save. Nebent tik kelionė iš dalies daro tokį gyvenimą.
  10. Kompozitorius kūrimo valandą turi turėti tik vieną mintį ir vieną troškimą. Jei nori parašyti gerą sonatą – paskęsk joje.
  11. Laikas – tai labai svarbi poema, tik man orkestro grojama. Kažkas man trukdo klausyti – nieko negirdžiu. O gaila, kompozicija eina vis toliau, galbūt netrukus pasibaigs. Tai, ko neišgirdai, – pražus. Ta kompozicija – tai gyvenimas, ir ji tik vieną kartą būna grojama.
  12. Mokėjimas – tai geriausias diplomas.
  13. Mūsų kredo – tai mūsų seniausios dainos ir mūsų ateities muzika. Tos dainos – tai tartum brangaus marmuro uolos, ir laukia jos tik genijaus, kur mokės iš jų pasigaminti nemirštančius veikalus.
  14. Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.
  15. Ne tiktai tie, kurie turi milijonus, ir ne tiktai tie, kurie milžinais vadinami, daro gera kitiems.
  16. Nuleidęs rankas ir ašarodamas vis pasiduosi įvairioms likimo užgaidoms.
  17. Nuo mūsų pačių priklauso pasirinkimas minčių, o kartu ir veiksmų, bet ne tokių, kurie veda į graužatį, išsekimą ir nuovargį.
  18. Senbernystė – baisus dalykas. Tiesiog gėdingas, kvailas, banalus, niekais paverstas gyvenimas. Jei savo visuomenei nori būti kilniu ir naudingu žmogumi, tai pirmiausia vesk (žinoma, ne tučtuojau).
  19. Silpnybė – tai niekšybė.
  20. Vienatvė yra mano didysis mokytojas ir bičiulis.
  21. Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi.

Apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį[keisti]

  1. Jo stebinantis savitumas, lyginant su visu dabarties menu, verčia manyti, kad jis iš tiesų pagimdytas giluminių savo tautos jėgų. [...] Džiugu galvoti, jog šis keistas genijus buvo ne atsitiktinis lemties kaprizas, bet didelis Lietuvos meno ateities pirmtakas. – V. Čiudovskis.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –