Abejingumas
Abejingumas – nesuinteresuotumas, šaltumas.
Sentencijos
[keisti]- Abejingumas gražiajai lyčiai senatvėje – bausmė už tai, kad pernelyg mokėta patikti jaunystėje. – O. de Balzakas.
- Abejingumas – sunki sielos liga. – A. Tokvilis.
- Didžiausia nuodėmė mūsų artimųjų atžvilgiu yra ne neapykanta, o abejingumas jiems. – Dž. B. Šo.
- Gal mokslas ir rado vaistus nuo didžiausių blogybių, tačiau nerado nuo pačios didžiausios – žmogaus abejingumo. – H. Keler.
- Gražu būti kukliam, bet nedera būti abejingam. – Volteras.
- Jei esi abejingas kitų kančioms, esi nevertas žmogaus vardo. – Saadis.
- Jeigu draugai jus apgaus, atsakykite abejingumu į jų draugiškumą, bet būkite jautrūs jų nelaimėms. – F. de Larošfuko.
- Jeigu kito sielvartui lieku abejingas, aš susiaurinu savo pasaulį. – A. de Sent-Egziuperi.
- Kur nuosaikumas klaida, ten abejingumas nusikaltimas. – G. K. Lichtenbergas.
- Lengva paslėpti neapykantą, sunkiau meilę, bet sunkiausia – abejingumą. – L. Bernė.
- Moralinis abejingumas – per daug išsilavinusių žmonių liga. – A. F. Amjelis.
- Nebijok priešų – blogiausiu atveju jie gali tave užmušti, nebijok draugų – blogiausiu atveju jie gali tave išduoti. Bijok abejingųjų. Nors šie neužmuša ir neišduoda, bet, jiems tyliai pritariant, žemėje vyksta išdavystės ir žmogžudystės. – B. Jasenskis.
- Nepasitikėk žmogum, kuriam viskas atrodo gera, taip pat žmogum, kuris viską laiko blogu, o visų labiausiai – žmogumi, kuris į viską žiūri abejingai. – J. K. Lavateras.
- Pašaipoms priešintinas abejingumas, o kartais ir geradarystė. – Š. P. Diuklo.
- Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – J. Marcinkevičius.
