Ričardas Gavelis
Ričardas Gavelis (1950-2002) – lietuvių prozininkas, dramaturgas, publicistas.
Aforizmai ir sentencijos
[keisti]Apie gyvenimą
[keisti]- Gyvenimas yra įsisąmoninta kančia, o geriausiai tos kančios atmainas perpranta savižudiški kūrėjai. – „Septyni savižudybės būdai“.
- Gyvenime žmogus neturi daryti tik vienos klaidos: patikėti, kad blogiausios dienos jau praėjo. – „Nubaustieji“.
- Kada žmogaus gyvenimo indas sudūžta, nereikia rankioti šukių, lipdyti jų. Geriausia žiesti suvis naują indą. – „Jauno žmogaus memuarai“.
Kitos
[keisti]- Aistra žudyti buvo tiesiog neišvengiamas žmonijos pomėgis. – „Septyni savižudybės būdai“.
- Drąsiai misk kitų idėjomis. Idėjos – vienintelis penas, kurio tau niekad nepristigs. – „Vilniaus džiazas“.
- Faktus galima dėlioti įvairiai, ypač kada jų trūksta. – „Vilniaus pokeris“.
- Genijai niekuomet nepavėluoja. – „Nubaustieji“.
- Genijaus protas geba numaldyti pirmąsias gaivališkas emocijos, o paskui laiku pasitraukia į šalį, užleidžia vietą naujoms, labiau atitinkančioms pasaulį. – „Nubaustieji“.
- Grožis privalo būti ribotas, antraip jis neišvengiamai virsta blogiu.
- Kaip turi jaustis lemtis, kada ją pačią aplanko lemtis? – „Nubaustieji“.
- Kartais man atrodo, kad daugybę žmonių pašalina nežinoma ranka, o niekas to nė neįtaria, visa kaltė tenka vargšei lemčiai. – „Nubaustieji“.
- Ko vertas pasaulis, jei skiria žmogui tiek išbandymų ir skausmo, nieko nežadėdamas – nei rojaus, nei palaimos šioj žemėj. – „Vilniaus pokeris“.
- Kūryba dažniausiai nėra nei didis smagumas, nei linksma ar pelninga profesija. – „Septyni savižudybės būdai“.
- Lytinis aktas man visad atrodė esąs magiškas ritualas, dviejų paslapčių susiliejimas į vieną trumpalaikę, bet visa aprėpiančią paslaptį, kuri gali net įžiebti naują gyvybę, naują mistišką paslaptį. – „Jauno žmogaus memuarai“.
- Meilė – tai dviejų kūnų trynimasis ir skysčio išsiliejimas.
- Moterys nekenčia abstrakcijų, labiau vertina rankom apčiuopiamus dalykus. – „Vilniaus pokeris“.
- Nematai nė tikro savęs veidrodyje, nes įvairiausios svarbios tavo dalys išsibarstė įvairiose vietose, kuriose gyvenai. Jeigu žmogus nori bent trumpam tapti tikru savim, privalo mirksniu aplėkti visas savo gyvenimo vietoves ir susirinkti visą save. – „Vilniaus džiazas“.
- Pagrindinis filosofijos klausimas: užmušti kitą ar save? Dievas jau seniai užmuštas. – „Vilniaus pokeris“.
- Pasaulis gyveno sau, o jis sau, kasdien jiems vis sunkiau buvo susilieti. Niekaip negalėjo pasijusti esąs visumos dalis, pasijusti reikalingas ir būtinas. Pasaulis tarytum vengė jo, vienas jų – arba pasaulis, arba jis – buvo netikras. – „Nubaustieji“.
- Rašymas tėra nuosekli ir sąmoninga savižuda, o kiekvienas tikras rašytojas yra menamas savižudis. – „Septyni savižudybės būdai“.
- Tave stebina kitų bejėgiškumas, menkumas, kvailybė? Neapsigauk – toks esi tu pats. – „Vilniaus pokeris“.
- Tik neieškok jos pasauly. Prasmę gali rasti vien savyje. – „Vilniaus džiazas“.
- Vienykis su visais, su kuo tik gali. Vienui vienas nieko nepadarysi. Susivienijęs ir padaręs, kuo skubiau atsivienyk. – „Vilniaus džiazas“.
- Visad lengviau likti nieko nežinančiam, tiesos paieška susijusi su mirtinais pavojais. – „Vilniaus pokeris“.
- Žmogaus jutimai labai netobuli, o emocijos pernelyg gaivališkos, kad perteiktų tikrą pasaulio vaizdą. – „Nubaustieji“.
- Gali kiek tinkamas naudotis žmonėm, kokie jie yra, tačiau neturi jokios teisės tuos žmones keisti. – „Prarastų godų kvartetas“.
