Konstantinas Paustovskis
Išvaizda
Konstantinas Paustovskis (rus.Константин Георгиевич Паустовский; (1892 - 1968) – rusų tarybinis rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1965).
Sentencijos ir aforizmai
[keisti]Apie liūdesį
[keisti]- Gebėjimas jausti liūdesį – viena tikro žmogaus savybių.
- Kai per ilgai lauki, džiaugsmas pavirsta lyg ir liūdesiu.
- Tas, kuris nepatiria liūdesio, yra toks pat pasigailėtinas, kaip ir žmogus, nepažįstantis džiaugsmo arba nesugebantis pajausti, kas juokinga.
Apie žmogų
[keisti]- Keistai sutvertas žmogus: nepaisydami dabarties gyvenimo, mes trokštame ateities.
- Kiekvienas žmogus turi geros valios užuomazgų; svarbu tik jas iškelti iš jo esybės gelmių.
- Pasaulis nuostabiai gražus, ir žmogus turi gyventi jame ir dirbti lyg dideliame sode.
Kitos
[keisti]- Ateitis, į kurią veržiamės, yra kilusi iš nenugalimos žmogaus savybės – mokėjimo svajoti ir mylėti.
- Bandžiau visaip, bet galiausiai įsitikinau, jog didžiausias menas – rašyti paprastai.
- Beveik kiekvienas palieka gyvenimą, nenuveikęs nė dešimtosios dalies to, ką jis būtų galėjęs nuveikti.
- Gerumu galima viską pasiekti.
- Įkvėpimas – griežta darbo būklė.
- Kaip maža reikia žmogui, kad būtų laimingas, kai laimės nėra, ir kaip daug reikia, kai tik ji atsiranda.
- Kantrybė susilaukia atpildo.
- Kas yra įkvėpimas? Tai jėgų pilnatvė, palankiai nuteikianti kuo geriau suvokti ir perduoti kitiems įspūdžius.
- Kiekvienoje širdyje yra styga. Ji būtinai atsilieps net į silpniausią grožio balsą.
- Knyga yra vienintelė žmogiškos minties saugotoja ir jos perteikėja iš amžių į amžius, iš kartos į kartą.
- Laimė tenka tik išmanantiems. Kuo daugiau žmogus išmano, tuo geriau regi žemės poeziją ten kur jos niekada neras žmogus, išmanantis menkai.
- Literatūra – tai tyriausia laisvo žmogaus proto ir širdies išraiška.
- Meilė turi tūkstantį aspektų, ir kiekvieno iš jų – sava šviesa, savas liūdesys, sava laimė ir savas aromatas.
- Nepalyginamai daugiau reikia sielotis dėl neįgyvendintų dalykų, negu dėl neįgyvendinamų.
- Neturintis vaikų vargu ar supras, kas yra visa aprėpianti meilė.
- Nėra didžių ir mažų darbų, jeigu žmogus visa širdimi siekia didžio, teisingo tikslo.
- Niekas gyvenime negrįžta, tik mūsų klaidos.
- Nieko nesmerk pagautas pirmo įkarščio. Kitaip tu visada pateksi į kvailą padėtį.
- Reikia ieškoti kiekvienos žmogiškumo prošvaistės žmonėse, nors jie ir rodytųsi svetimi ir neįdomūs.
- Tas ne rašytojas, kuris nesuteikė žmogui nors trupučio akylumo.
- Tuo ir didingas mūsų laikas, kad iš ilgaamžės žmonijos kultūros pasiima visa, kas vertingiausia. Tų amžių migloje žėrinčių vertybių jis nelaidoja po dulkėta užmaršties skraiste.
- Žmogaus išmintis organiškai susijusi su vaizduote. Vaizduotės jėga didėja atitinkamai didėjant išminčiai.
- Žmogaus sąžinės jėga tokia didelė, kad nevalia visiškai liautis ja tikėjus.