Šri Šri Ravi Šankaras

Iš Wikiquote.
Shankar (2005)

Šri Šri Ravi Šankaras (g. 1956) – indų dvasinis lyderis, humanistas.

Sentencijos[keisti]

Apie meilę[keisti]

  1. Asmuo, kuris negali mylėti žmonių, ima mylėti daiktus.
  2. Būk meilės fontanas.
  3. Dievas tave myli. To pakanka. Ir tu esi meilė. To pakanka.
  4. Laikyk tai savaime suprantama – net jei niekas tavęs nemyli, sakyk: „Visi mane myli!".
  5. Siela nesitenkina vien tuo, kad fiziniai kūnai priartėja. Ji nori kažko daugiau. Ji nori susilieti. Nori pradingti ir išnykti. Tai mes ir vadiname meile.

Kitos[keisti]

  1. Biblijoje sakoma, kad tiems, kurie turi, bus duota daugiau, o iš tų, kurie neturi, bus atimta ir tai, ką jie turi. Jeigu jautiesi turįs daug – gausa augs. Jeigu nukreipsi dėmesį į trūkumą – jis augs! Jeigu tavo dėmesys nuolat sutelktas į negatyvą, pakeisk tai. Kai pradedi suvokti, tai jau keičiasi. O paskui duok laiko tam pasireikšti!
  2. Dainuok, šok ir švęsk.
  3. Daug geriau turėti problemą, negu būti ja.
  4. Džiaukis paprastais kiekvienos dienos malonumais. Paversk gyvenimą žaidimu, ne karu.
  5. Gyvenime, kai tik tampi sustingęs – iš karto susilauki pliaukštelėjimo! Tapk minkštas; šypsokis. Bet kokį sustingimą tavyje gyvenimas tiesiog panaikina, išsklaido.
  6. Jei žodžiais manipuliuoji, tai – melas; jei žodžiais žaidi, tai – pokštas; jei pasitiki žodžiais, tai – neišmanymas, o jei žengi anapus žodžių, tai – išmintis.
  7. Jeigu esi nelaimingas, tada net mėnulis tave erzina, sentimentalūs dalykai kelia pasibjaurėjimą, o muzika trukdo. Kai viduje esi ramus ir centruotas, triukšmas tampa muzika, debesys atrodo magiški, o lietus – skaidri meilė.
  8. Jeigu jautiesi prislėgtas, nuramink ir pamalonink save pats – nelauk, kol kiti tai padarys. Poreikis, kad tave nuramintų kas nors kitas, yra storžieviškumo požymis. Tai neišmanymo pagrindas. Jei nori dėmesio – tegauni įtampą.
  9. Kai viskas gerai, kiekvienas gali juoktis, tačiau jeigu galite juoktis, kai viskas griūna – tai evoliucija ir augimas.
  10. Klausykis širdimi. Pasinerk į ją. Stebėk. Tai tavo namai. O tavo smegenys, intelektas yra tarsi mašina; tai – variklis, kuris nuveža tave ten. Bet net ir įvažiavęs į garažą, jei atsisakai išlipti iš mašinos, niekuomet nesimėgausi savo namais.
  11. Kokie bebūtų aplink mus žmonės, mums reikia su jais palaikyti gerus santykius ir bet kokiomis priemonėmis ir pastangomis turime puoselėti kituose gerąsias savybes.
  12. Kol savęs neatiduosi kitiems, tol nerasi pasitenkinimo ar laimės. Tu niekada nebūsi patenkintas vien imdamas. Pasitenkinimas atsiranda tik atiduodant.
  13. Laimė priklauso tik nuo tavo proto būsenos. Kai protas yra laisvas nuo praeities įspūdžių ir ateities troškimų, laimė yra čia.
  14. Leisk dalykams būti tokiems, kokie jie yra. Kam rūpi? Teisingai ar klaidingai – jokio vertinimo.
  15. Manai, kad pažįsti pasaulį ir „yra štai taip". Tai didžiausia problema. Tai nėra tik vienas pasaulis; šiame pasaulyje yra daug sluoksnių.
  16. Mantros ir dainavimas sukuria dvasios vibracijas. Štai kodėl ekstazė, apimanti medituojant ir dainuojant, yra ilgalaikė. Kai žinai, jog esi vibracija ar energija, išnyksta aistra, godulys, geismas bei pyktis, ir tu tikrai šventi.
  17. Neišspręsk visų savo problemų. Pasilik bent vieną – tau reikia nuolat ką nors žiaumoti, ir gyvenimas tęsiasi.
  18. Neskubėk. Kiekvienas pumpuras pražysta savo laiku. Neversk pumpuro tapti gėle. Nebandyk atskleisti jo žiedlapių. Jie yra trapūs ir tu juos pažeisi. Palauk.
  19. Pagarba būna dviejų rūšių. Pirmosios rūšies pagarba – ta, kurią pelnai dėl savo padėties, reputacijos arba turtų. Ji laikina. Jos gali netekti, vos praradęs turtus ar statusą. Antrosios rūšies pagarbą tau pelno tavo šypsena ir tokios savybės, kaip sąžiningumas, geranoriškumas, atsidavimas ir kantrybė. Tokios pagarbos neatims niekas.
  20. Pats geriausias dalykas gyvenime – tai išsaugoti pusiausvyrą tarp emocijų ir intelekto, tarp širdies ir proto.
  21. Pažvelk į motyvus, glūdinčius už tavo veiksmų. Dažnai tu nesirenki dalykų, kurių iš tikrųjų nori. Renkiesi dalykus, nes kiti norėtų, kad taip darytum, ar todėl, kad kiti gali ką pasakyti, pagalvoti ar padaryti.
  22. Pyktis yra beprasmis, nes jis visada yra dėl kažko, kas jau praėjo.
  23. Pykčio priežastis yra tobulumo troškimas. Palikite erdvės netobulumui.
  24. Sėkmė matuojama tomis šypsenomis, kai šypsojaisi iš širdies. Tai – tavo pasitikėjimas, kuomet drąsiai pasitinki iššūkius. Šypsotis yra paprasta, kai viskas einasi gerai. Sėkmė yra tuomet, kada viskas griūna, o tu dar gali šypsotis.
  25. Tapkite Dievu vienas kitam. Neieškokite Dievo kur nors danguje – išvysk jį kiekvienoje akių poroje, kalnuose, vandenyje, medžiuose ir gyvūnuose.
  26. Tavo koncepcija prote, kad dalykai privalo būti būtent tokie, sukelia prote skausmą. Kančios priežastis yra prote suformuotos koncepcijos.
  27. Tą akimirką, kai stengiesi ką nors mylėti ar būti laimingas – tu negali.
  28. Žmogaus gyvenimas yra materijos(kūno) ir dvasios (virpesių) junginys. Kai džiaugsmas tampa stipriu virpesiu, užmiršti, kad esi kūnas.
  29. Žmonės stengiasi save matyti būtent kaip atskirą vienetą, objektą. Tai yra iliuzija.