Prigimtis

Sentencijos

1. Aukščiausias gėris yra gyvenimas pagal prigimtį. – Seneka.
2. Daiktų prigimtis neleidžia, kad gėris kenktų geriesiems. – Seneka.
3. Dorovinė žmogaus prigimtis skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – O. de Balzakas.
4. Gamta ir auklėjimas panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
5. Godumui niekada negana, prigimčiai gana ir kruopelytės. – Seneka.
6. Yra keturios prigimčių rūšys: medžiai, gyvūnai, žmonės, dievas. – Seneka.
7. Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti. – O. Vaildas.
8. Meilė suteikia kilnumo ir tiems, kuriems prigimtis jo nepadovanojo. – V. Šekspyras.
9. Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas. – F. Dostojevskis.
10. Papratimas – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis. – R. Rolanas.
11. Pasinėrus į savo laukinę prigimtį, geriausiai pailsima nuo savo nenatūralumo, nuo savo dvasingumo... – F. Nyčė.
12. Prabangos pomėgis nuvedė žmones tolyn nuo prigimties. – Seneka.
13. Prigimtis davė žmogui pakankamai tvirtybės, tik reikia ja pasinaudoti, sukaupti jėgas ir nukreipti jas savo naudai, o ne prieš save. Priežastis yra nenoras, o negalėjimas – tik pasiteisinimas. – Seneka.
14. Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. – Lao Dzė.
15. Visą grožį sukuris prigimtis ir gražus mąstymas. – V. Vitmenas.
16. Visi žmonės prigimtimi lygūs. – T. Hobsas.
17. Žmogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba. – Kung Sun Jangas.