Saliamonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
2 eilutė: 2 eilutė:
[[Vaizdas:Saabaghiberti.jpg|thumb|Saliamonas sutinka Sabos karalienę]]
[[Vaizdas:Saabaghiberti.jpg|thumb|Saliamonas sutinka Sabos karalienę]]
==Sentencijos==
==Sentencijos==
===Apie darbą===
# Atidėta [[viltis]] susargdina širdį, o įgyvendintas [[troškimas]] yra gyvybės medis.
# Kas [[darbas|dirba]] savo žemę, turės [[duona|duonos]] iki soties, o kas [[dykinėjimas|dykinėja]], kęs neišbrendamą [[skurdas|skurdą]]... kas skubės pralobti, neišliks be kaltės.
# Kiekvienas [[darbas|triūsas]] duoda [[nauda|naudos]], o vien [[plepėjimas]] veda į [[skurdas|skurdą]].
# Matai žmogų, turintį savo [[darbas|darbo]] įgūdžių? Jis tarnaus karaliui.
===Apie darbštumą===
# [[Darbštumas|Darbščioji]] ranka valdo, o [[tingumas|tingiąją]] reikia versti [[darbas|dirbti]].
# [[Darbštumas|Darbščioji]] ranka valdo, o [[tingumas|tingiąją]] reikia versti [[darbas|dirbti]].
# [[Darbštumas|Darbščiojo]] užmojai tikrai rodo [[perteklius|perteklių]], bet kas per daug skuba – turi [[nuostolis|nuostolių]].
# [[Darbštumas|Darbščiojo]] užmojai tikrai rodo [[perteklius|perteklių]], bet kas per daug skuba – turi [[nuostolis|nuostolių]].
# [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus vaišinsis prie [[turtas|turtingo]] stalo.
# [[Darbštumas|Darbštus]] žmogus vaišinsis prie [[turtas|turtingo]] stalo.
===Apie išmintį===
# Iš karto įsigyti [[turtas|turtai]] sunyks, o kas po truputį kaupia, juos didina.
# [[Išmintis|Išmintingo]] žmogaus [[širdis]] teikia jo kalbai lakumą ir stiprina jo [[žodis|žodžių]] patrauklumą.
# [[Išmintis|Išmintingo]] žmogaus [[širdis]] teikia jo kalbai lakumą ir stiprina jo [[žodis|žodžių]] patrauklumą.
# [[Išmintis|Išmintingųjų]] liežuvis dalija [[žinojimas|žinojimą]], o [[kvailumas|kvailųjų]] burna išlieja kvailumą.
# [[Išmintis|Išmintingųjų]] liežuvis dalija [[žinojimas|žinojimą]], o [[kvailumas|kvailųjų]] burna išlieja kvailumą.
# Nepalyginamai geriau yra įsigyti [[išmintis|išminties]] negu aukso! Verčiau rinktis įsigyti [[įžvalga|įžvalgos]] negu gauti sidabro.
===Kitos===
# Atidėta [[viltis]] susargdina širdį, o įgyvendintas [[troškimas]] yra gyvybės medis.
# Iš karto įsigyti [[turtas|turtai]] sunyks, o kas po truputį kaupia, juos didina.
# Kai nėra [[svajonė]]s, tauta praranda [[savitvarda|savitvardą]].
# Kai nėra [[svajonė]]s, tauta praranda [[savitvarda|savitvardą]].
# „Kaip ilgai tu ten tysosi, dykaduoni? – jis klausia. – Kada kelsiesi iš miego?“ „[[Skurdas]] užklups tave kaip plėšikas bei nepriteklius – kaip kareivis su ginklu.“
# „Kaip ilgai tu ten tysosi, dykaduoni? – jis klausia. – Kada kelsiesi iš miego?“ „[[Skurdas]] užklups tave kaip plėšikas bei nepriteklius – kaip kareivis su ginklu.“
# Kas [[darbas|dirba]] savo žemę, turės [[duona|duonos]] iki soties, o kas [[dykinėjimas|dykinėja]], kęs neišbrendamą [[skurdas|skurdą]]... kas skubės pralobti, neišliks be kaltės.
# Ką žmogus daro, yra [[teisingumas|teisinga]] jo paties akimis...
# Ką žmogus daro, yra [[teisingumas|teisinga]] jo paties akimis...
# Kiekvienas [[darbas|triūsas]] duoda [[nauda|naudos]], o vien [[plepėjimas]] veda į [[skurdas|skurdą]].
# Matai žmogų, turintį savo [[darbas|darbo]] įgūdžių? Jis tarnaus karaliui.
# [[Mintis]], šmaikščiai laiku išreikšta, yra kaip sidabru inkrustuoti auksiniai obuoliai.
# [[Mintis]], šmaikščiai laiku išreikšta, yra kaip sidabru inkrustuoti auksiniai obuoliai.
# [[Mirtis]] ir [[gyvenimas]] yra [[liežuvis|liežuvio]] galioje, ir kas su juo sutaria, valgys jo vaisius.
# [[Mirtis]] ir [[gyvenimas]] yra [[liežuvis|liežuvio]] galioje, ir kas su juo sutaria, valgys jo vaisius.
# Neapgalvoti [[žodis|žodžiai]] yra kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų [[liežuvis]] gydo.
# Neapgalvoti [[žodis|žodžiai]] yra kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų [[liežuvis]] gydo.
# Nepalyginamai geriau yra įsigyti [[išmintis|išminties]] negu aukso! Verčiau rinktis įsigyti [[įžvalga|įžvalgos]] negu gauti sidabro.
# [[Nerimas]] apsunkina žmogaus [[širdis|širdį]], o geras [[žodis]] ją pralinksmina.
# [[Nerimas]] apsunkina žmogaus [[širdis|širdį]], o geras [[žodis]] ją pralinksmina.
# Praėjau pro [[tinginys|tinginio]] lauką, pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo [[kvailumas|kvailas]]. Žiūriu, jo laukas apaugęs erškėčiais, jo žemė pilna dilgėlių ir akmeninė tvora išgriauta.
# Praėjau pro [[tinginys|tinginio]] lauką, pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo [[kvailumas|kvailas]]. Žiūriu, jo laukas apaugęs erškėčiais, jo žemė pilna dilgėlių ir akmeninė tvora išgriauta.

14:06, 6 liepos 2015 versija

Saliamonas (lot.Solomon (apie 970-928 pr. Kr.) – trečiasis suvienytosios Izraelio karalystės karalius.

Saliamonas sutinka Sabos karalienę

Sentencijos

Apie darbą

  1. Kas dirba savo žemę, turės duonos iki soties, o kas dykinėja, kęs neišbrendamą skurdą... kas skubės pralobti, neišliks be kaltės.
  2. Kiekvienas triūsas duoda naudos, o vien plepėjimas veda į skurdą.
  3. Matai žmogų, turintį savo darbo įgūdžių? Jis tarnaus karaliui.

Apie darbštumą

  1. Darbščioji ranka valdo, o tingiąją reikia versti dirbti.
  2. Darbščiojo užmojai tikrai rodo perteklių, bet kas per daug skuba – turi nuostolių.
  3. Darbštus žmogus vaišinsis prie turtingo stalo.

Apie išmintį

  1. Išmintingo žmogaus širdis teikia jo kalbai lakumą ir stiprina jo žodžių patrauklumą.
  2. Išmintingųjų liežuvis dalija žinojimą, o kvailųjų burna išlieja kvailumą.
  3. Nepalyginamai geriau yra įsigyti išminties negu aukso! Verčiau rinktis įsigyti įžvalgos negu gauti sidabro.

Kitos

  1. Atidėta viltis susargdina širdį, o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis.
  2. Iš karto įsigyti turtai sunyks, o kas po truputį kaupia, juos didina.
  3. Kai nėra svajonės, tauta praranda savitvardą.
  4. „Kaip ilgai tu ten tysosi, dykaduoni? – jis klausia. – Kada kelsiesi iš miego?“ „Skurdas užklups tave kaip plėšikas bei nepriteklius – kaip kareivis su ginklu.“
  5. Ką žmogus daro, yra teisinga jo paties akimis...
  6. Mintis, šmaikščiai laiku išreikšta, yra kaip sidabru inkrustuoti auksiniai obuoliai.
  7. Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje, ir kas su juo sutaria, valgys jo vaisius.
  8. Neapgalvoti žodžiai yra kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo.
  9. Nerimas apsunkina žmogaus širdį, o geras žodis ją pralinksmina.
  10. Praėjau pro tinginio lauką, pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo kvailas. Žiūriu, jo laukas apaugęs erškėčiais, jo žemė pilna dilgėlių ir akmeninė tvora išgriauta.
  11. Savo veiksmais net jaunuolis parodo, ar jo elgesys sąžiningas ir doras.
  12. Sėjos metu tinginys nearia; pjūčiai atėjus, jis ieško, bet nieko neranda.
  13. Vynas padaro žmones paleistuviais, o stiprus gėrimas paverčia laukiniais.

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas Saliamonas