Prigimtis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
10 eilutė: | 10 eilutė: | ||
# Visą [[grožis|grožį]] sukuris [[prigimtis]] ir gražus [[mąstymas]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. |
# Visą [[grožis|grožį]] sukuris [[prigimtis]] ir gražus [[mąstymas]]. – [[Voltas Vitmenas|V. Vitmenas]]. |
||
# Visi žmonės [[prigimtis|prigimtimi]] lygūs. – [[Tomas Hobsas|T. Hobsas]]. |
# Visi žmonės [[prigimtis|prigimtimi]] lygūs. – [[Tomas Hobsas|T. Hobsas]]. |
||
# Žmogaus [[prigimtis]] liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba. – [[Kung Sun Jangas]]. |
|||
[[Kategorija:Žmogus]] |
[[Kategorija:Žmogus]] |
18:40, 31 gegužės 2014 versija
Sentencijos
- Aukščiausias gėris yra gyvenimas pagal prigimtį. – Seneka.
- Dorovinė žmogaus prigimtis skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – O. de Balzakas.
- Gamta ir auklėjimas panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
- Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti. – O. Vaildas.
- Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas. – F. Dostojevskis.
- Papratimas – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis. – R. Rolanas.
- Pasinėrus į savo laukinę prigimtį, geriausiai pailsima nuo savo nenatūralumo, nuo savo dvasingumo... – F. Nyčė.
- Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. – Lao Dzė.
- Visą grožį sukuris prigimtis ir gražus mąstymas. – V. Vitmenas.
- Visi žmonės prigimtimi lygūs. – T. Hobsas.
- Žmogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba. – Kung Sun Jangas.