Karlas Gustavas Jungas
Karlas Gustavas Jungas (vok. Carl Gustav Jung; (1875-1961) – šveicarų psichologas, psichiatras ir filosofas.
.png)
Sentencijos
[keisti]- Aš nesu tai, kas man nutiko. Aš esu tai, kuo nusprendžiau tapti.
- Dažnai rankos išsprendžia paslaptį, su kuria intelektas kovojo veltui.
- Depresija panaši į juodai apsirengusią damą. Jei ji atėjo, nevyk jos šalin, bet pakviesk ją užeiti, pasodink prie stalo, pavaišink kaip viešnią ir pasistenk išgirsti, ką ji nori pasakyti.
- Dviejų asmenybių susitikimas būna panašus į dviejų cheminių medžiagų kontaktą: jei įvyksta bent menkiausia reakcija, keičiasi abu elementai.
- Fanatizmas yra užslopintos abejonės požymis.
- Galime manyti, kad visiškai save kontroliuojame. Tačiau draugai gali papasakoti apie mus tai, ko mes net nenutuokiame.
- Gyvenimas būna prasmingas arba beprasmis. Aš puoselėju savo nerimastingą viltį, kad prasmė nugalės ir įsiviešpataus.
- Jei esate talentingas žmogus, tai nereiškia, kad kažką gavote. Tai reiškia, kad galite kažką atiduoti.
- Jūsų suvokimas taps aiškus tik tuomet, kai sugebėsite pažvelgti į savo sielą.
- Kai pasaulis padalintas geležine uždanga, galime tikėtis bet kokių keistų dalykų, nes kai jie atsitinka individui, tai reiškia visišką atskyrumą, kurį akimirksniu kompensuoja visumos ir vienybės simboliais.
- Kas yra religija? Religija yra psichoterapinė sistema.
- Kas neperėjo nuosavų aistrų skaistyklos, tas jų neįveikė iki galo.
- Kiekvienas žalingas įprotis yra blogas, nesvarbu ar būti narkomanu, alkoholiu ar priklausyti nuo morfijaus ar idealizmo.
- Kol nepaversite savo nesąmoningumo sąmoningumu, tol jis ves jus gyvenimo keliu, o jūs vadinsite tai likimu.
- Kūryba neatsiejama nuo kolektyvinių pasąmoninių archetipų raiškos.
- „Magija“ – tiesiog kitas žodis, apibūdinantis psichologiją.
- Mes tarsi vieniši laivai tamsioje jūroje. Matome kitų laivų žiburius – nepasiekiamus, tačiau jų buvimas vis tiek guodžia.
- Mus traukia į praeitį prie mūsų tėvų ir pirmyn, prie mūsų vaikų į ateitį, kurios mes niekada nepamatysime, bet kuria mums norisi pasirūpinti.
- Mūsų asmenybės yra aplinkinio pasaulio dalis ir jų paslaptis taip pat yra beribė.
- Mūsų darbai kalba už mus.
- Nesilaikyk įsikibęs žmogaus, kuris išeina, nes kitaip nesutiksi to, kuris ateina.
- Netgi aukšto intelekto žmogus gali pasukti klaidingu keliu, jei trūksta intuicijos ar jautrumo.
- Normalus žmogus be išlygų paklūsta visuotiniams reikalavimams; aplinkkelių žmogus, neišgalintis žingsniuoti koja kojon su normaliaisiais, šalikelėse aptiks tai, ką irgi reikės pavadinti gyvenimu. Santykinis menininko nemokėjimas prisitakyti iš tiesų yra jo pranašumas, leidžiantis jam laiktytis ištryptų kelių nuošalėse, įsiklausyti į dvasios šauksmą ir atrasti tai, apie ką kiti net nenutuokia.
- Nuodėmės išpažinimas suteikia jėgų gyventi toliau, priešingu atveju – žmogus pasmerkia save neišvengiamom kančiom.
- Parodykite man sveiko proto asmenį ir aš jį jums išgydysiu.
- Pati sunkiausia našta, užgulanti vaiko pečius, yra nenugyventas jo tėvų gyvenimas.
- Psichinės kančios atveju, kuri visada izoliuoja individą nuo visuomenės, nuo, taip vadinamos, normalių žmonių bendruomenės, didelę reikšmę turi supratimas, o greičiau tikėjimas, kad konfliktas nėra individuali tragedija, bet sykiu visų kančia, bendra laiko našta.
- „Riksmas“ yra visada tik triukšmas ir ne muzika.
- Sapnas yra mažos ir slaptos giliausio bei intymiausio sielos kampelio durys, vedančios į tą pirmapradę kosminę naktį, kuria buvo siela iki sąmonės atsiradimo.
- Tai, kam priešiniesi, pasilieka.
- Tavo matymas bus aiškus tik tuomet, jei sugebėsi pažvelgti į savo širdį. Kas žvelgia išorėn, sapnuoja, kas žvelgia į save – prabunda.
- Turime išmokti gyventi su blogiu, nes jis nori gyventi su mumis.
- Vienatvę nulemia ne tai, kad aplinkui nėra žmonių, o nesugebėjimas kalbėtis su žmonėmis apie tai, kas tau yra svarbu, arba tam tikros pažiūros, kurios kitiems žmonėms yra nepriimtinos.
- Viskas, kuo erzina kiti žmonės, gali vesti mūsų pačių supratimo link.
- Vizija tampa tikra tik tada, kai pažvelgi į savo širdį. Kas žiūri į išorę, tas tik svajoja, o kas pažvelgia vidun, prabunda.
- Žmogus, kuris nepraėjo per savo aistrų pragarą, niekada neįveikė jų.
