Jurga Ivanauskaitė

Iš Wikiquote.
Jump to navigation Jump to search

Jurga Ivanauskaitė (1961–2007) – prozininkė, eseistė, dramaturgė, grafikė.

Sentencijos[keisti]

  1. Aistra – ne vien tik fizinis geismas, juo labiau – ne gašlumas. Tai aistra gyvenimui, pasauliui. Aistra aprėpti neaprėpiama, patirti, kas užauginta, aistra tokio pat aistringo atsako iš aplinkos.
  2. Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato savo spalva.
  3. Atvirumas ne suartina žmones, o juos skiria, tolina vieną nuo kito. Juk būdamas atviras, žmogus kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos.
  4. Gyvenkime taip, kad nebūtume kamuoliu paspirti gimimo akimirką ir visą likusį gyvenimą riedantys į mirties vartus.
  5. Išmokykite mane nereikalauti to, kas neįmanoma ir nesielvartauti dėl to, kas nepataisoma.
  6. Kalbomis dievo nesunaikinsi. Reikia naikint tuos, kurie jam meldžiasi. – „Mėnulio vaikai“.
  7. Keletą pastarųjų metų, paklausta, ko labiausiai noriu, atsakydavau – Gilaus tikėjimo. Aš jo ieškojau visur: Paberžėje, Himalajuose, Šventraščiuose, dvasinėse praktikose, žūtbūtinėse pastangose nušvisti ir aklame, bet labai žmogiškame įtūžyje, kad tai nepavyksta. Dievas tyli. Palengva suvokiau, kad tikėjimo negalima susikurti, pasiimti, pasivogti ar jėga išplėšti.
  8. Negaliu pakęst melo, jau vien dėl to, kad pats dažnai užsiimu šiuo dvasiniu onanizmu. – „Mėnulio vaikai“.
  9. Nuodėmė pasakot apie save, nes tai mėgavimasis kančia. Nuodėmė klausytis svetimos kančios.
  10. Savižudybė – amžinas atsakymas į laikiną klausimą. – „Mėnulio vaikai“.
  11. Su visa banda neįžengsi pro dangaus vartus.
  12. Sužinot viską apie kitą žmogų – beprotiškas, pamišėliškas noras. Juk žmogus – visada visiems ir visur kitoks. Žmogus, kaip upė – teka, srūva, kinta... ar galima vienąsyk įbridus į upę pasakyti, kokie yra jos vandenys pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą, švintant, saulei leidžiantis; mėnesienoje; kokie jie plukdydami ižą, purvus po smarkių liūčių ar kieno nors negyvą kūną?..
  13. Visata alsuoja meile, ne, visata – tai meilė, tai absoliuti meilės melodija.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –