Jurga Ivanauskaitė
Jurga Ivanauskaitė (1961–2007) – prozininkė, eseistė, dramaturgė, grafikė.
Sentencijos
[keisti]- Aistra – ne vien tik fizinis geismas, juo labiau – ne gašlumas. Tai aistra gyvenimui, pasauliui. Aistra aprėpti neaprėpiama, patirti, kas užauginta, aistra tokio pat aistringo atsako iš aplinkos.
- Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato savo spalva.
- Atvirumas ne suartina žmones, o juos skiria, tolina vieną nuo kito. Juk būdamas atviras, žmogus kaip į tunelį eina gilyn į save; tolsta, tolsta, tolsta nuo to, kuriam atsiveria, to, kuris bijo arba nenori, arba nesupranta leistis iš paskos.
- Gyvenkime taip, kad nebūtume kamuoliu paspirti gimimo akimirką ir visą likusį gyvenimą riedantys į mirties vartus.
- Išmokykite mane nereikalauti to, kas neįmanoma ir nesielvartauti dėl to, kas nepataisoma.
- Kalbomis dievo nesunaikinsi. Reikia naikint tuos, kurie jam meldžiasi. – „Mėnulio vaikai“.
- Keletą pastarųjų metų, paklausta, ko labiausiai noriu, atsakydavau – Gilaus tikėjimo. Aš jo ieškojau visur: Paberžėje, Himalajuose, Šventraščiuose, dvasinėse praktikose, žūtbūtinėse pastangose nušvisti ir aklame, bet labai žmogiškame įtūžyje, kad tai nepavyksta. Dievas tyli. Palengva suvokiau, kad tikėjimo negalima susikurti, pasiimti, pasivogti ar jėga išplėšti.
- Negaliu pakęst melo, jau vien dėl to, kad pats dažnai užsiimu šiuo dvasiniu onanizmu. – „Mėnulio vaikai“.
- Nuodėmė pasakot apie save, nes tai mėgavimasis kančia. Nuodėmė klausytis svetimos kančios.
- Savižudybė – amžinas atsakymas į laikiną klausimą. – „Mėnulio vaikai“.
- Su visa banda neįžengsi pro dangaus vartus.
- Sužinot viską apie kitą žmogų – beprotiškas, pamišėliškas noras. Juk žmogus – visada visiems ir visur kitoks. Žmogus, kaip upė – teka, srūva, kinta... ar galima vienąsyk įbridus į upę pasakyti, kokie yra jos vandenys pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą, švintant, saulei leidžiantis; mėnesienoje; kokie jie plukdydami ižą, purvus po smarkių liūčių ar kieno nors negyvą kūną?..
- Visata alsuoja meile, ne, visata – tai meilė, tai absoliuti meilės melodija.
